Premjero teigimu, Vyriausybė nebus pasyvi stebėtoja ir imsis veiksmų, kad dėl mokesčių permainų išaugsiančios žmonių pajamos leistų jiems įsigytų daugiau prekių ir paslaugų, o ne didintų prekybininkų pelnus.
„Jei konkurencija būtų pakankama ir labai arši, tai mes turėtume, kalbant bent jau apie būtiniausius maisto produktus, kitokias jų kainas. (...) Aš manau, kad mes privalome įsikišti ir nepalikti visuomenės likimo valiai, kaip kažkas bando sakyti, jog reikia palikti viską rinkai, o valstybė nieko negali. Gali valstybė, jeigu jinai yra įgali, ir tą Vyriausybė tikrai turės galimybių parodyti“, – interviu portalui delfi.lt pirmadienį sakė S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad Vyriausybės priemonės nėra susijusios su mažmeninių kainų reguliavimu.
„Tikrai nekalbame apie kainų reguliavimą ir grįžimą prie planinės ekonomikos. Įtaką galima daryti įvairiai – ir mokestiniais būdais, ir lengvatomis įvairiomis. Kalbant apie konkurencijos išplėtimą, galbūt mažų parduotuvių tinklų atsiradimą, skatinimą ūkininkams tiesiogiai prekiauti, spartinant vadinamosios maisto grandinės atsiradimą“, – aiškino premjeras.
Anot jo, ketinama mažinti administracinę naštą naujų parduotuvių steigimui, numatyti lengvesnes procedūras ūkininkams, realizuojantiems savo produkciją, o siekiant mažinti didžiųjų prekybos tinklų įtaką, gali būti diskutuojama dėl jų leistinos koncentracijos, taip pat darbo laiko ribojimo savaitgaliais.
„Manau, kad žinant nuotaikas Seime, pritarimas, ko gero, bus kalbant apie darbo laiko ribojimą, tokį pereinamą ribojimą, kad sekmadieniais ar ne kiekvieną sekmadienį pradžioje galėtų būti tas darbo laikas apribotas“, – teigė S. Skvernelis.
Pasak jo, panašus modelis yra Lenkijoje, kur sekmadieniais gali dirbti tik parduotuvės savininkas ar jo šeimos nariai, o ne samdomi darbuotojai.
„Didžiausia problema, kad mes tų mažųjų parduotuvių arba jų tinklų beveik nebeturime (...) Čia yra irgi iššūkis, kaip padaryti, kad šitų šeimyninių verslų, mažųjų verslų, kooperatinių verslų atsirastų ir didžiuosiuose miestuose. Dabar miestų centruose mes matome situaciją, kai tame pačiame rajone praktiškai toje pačioje vietoje stovi trys skirtingi didieji prekybos centrai“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, konkrečius pasiūlymus Vyriausybė turėtų parengti rugsėjo mėnesį, juos taip pat ketinama aptarti ir su asocijuotomis verslo struktūromis.
Seimas birželio pabaigoje ėmėsi „tvarkiečių“ siūlomos Darbo kodekso pataisos, siūlančios nuo 2019 metų uždaryti parduotuves per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Darbo kodekse įrašyta 13 šventinių dienų: Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos, valstybingumo datos, Rasos, Žolinė, Motinos ir Tėvo dienos bei kitos.
Lenkijoje nuo šių metų kovo iki metų pabaigos parduotuvėms leista dirbti tik du sekmadienius per mėnesį, 2019 metais – vieną, o nuo 2020 metų darbas sekmadieniais bus uždraustas.
S. Skvernelis kartojo, kad mažinti pridėtinės vertės mokestį Vyriausybė nesiūlys.
„Kol nėra absoliučiai jokios garantijos, kad pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas atsilieps tiesiogiai vartotojui, o ne būtų dar viena galimybė turėti didesnį pelną tiems patiems prekybininkams, to tikrai nedarysime“, – tvirtino premjeras.
Žiniasklaida skelbia, kad sausra brangina grūdus, dėl to kai kurie gamintojai jau svarsto kelti maisto produktų kainas. Tačiau grūdų augintojai ir žemės ūkio ministras tvirtina, kad grūdų kainos dalis duonos ir kitų produktų kainoje nedidelė, todėl kainos, jei ir didės, tai nedaug.
