Prekybininkai sako, kad aiškiau situacijai įvertinti dar reikia bent savaitės, dabartinė padėtis, panašu, jų netenkina.
Kaip jau skelbta, socialiniuose tinkluose plinta raginimai naikinti lojalumo korteles, boikotuoti didžiųjų tinklų parduotuves, kurios laikosi Vyriausybės nurodymų dėl galimybių paso.
Apyvarta mažėjo trečdaliu
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė dalijasi, kad rugsėjo 13–14 dienomis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pirkėjų srautai 75-iose tinklo parduotuvėse, kuriose privalomas galimybių pasas ar jam prilyginami dokumentai, sumažėjo apytiksliai 30 proc.
„Tuo metu likusiose mūsų parduotuvėse, kuriose galimybių paso nereikia, srautai tomis dienomis išaugo tik apie 2 proc. Visose parduotuvėse stebime karantino tendenciją atėjus apsipirkti daugiau“, – sako E. Dapkienė.
Jos teigimu, dar sekmadienį, rugsėjo 12-ąją, tinkle, prieš įsigaliojant Vyriausybės ribojimams didesnėms nei 1500 kv. m. ploto parduotuvėms, buvo stebimi didesni klientų srautai, tačiau nuo pirmadienio, kai ribojimai įsigalėjo, tinklas pajuto neigiamus srautų pokyčius.
Visgi, anot E. Dapkienės, tinklas ir toliau laikysis visų Vyriausybės numatytų ribojimų ir tvarkos ir pokyčių inicijuoti neplanuoja.
„Kai tik gauname Vyriausybės nutarimus dėl pandemijos suvaldymo, dedame visas pastangas ir investuojame savo lėšas, kad jose numatyti punktai būtų įgyvendinti“, – sako E. Dapkienė.
Pirkėjai rinkosi šalia didelių parduotuvių esančias mažas
„Iki“ tinklo komunikacijos specialistė Gintarė Kitovė dalijasi, kad pirmąją ribojimų dieną parduotuvėse, kuriose buvo tikrinamas galimybių pasas, apyvarta išties sumažėjo, bet kiek tiksliai, neatsako.
„Tačiau mažesnėse parduotuvėse, kuriose galimybių pasas nėra tikrinamas, apyvarta išaugo. Labiausiai ši tendencija pastebima parduotuvėse, įsikūrusiose netoli didelių parduotuvių“, – sako G. Kitovė.
Visgi bendrai prekybos tinklas pirmadienį skaičiavo išaugusią apyvartą, nes, anot jo atstovės, didėjo pirkinių krepšelis – žmonės iš tiesų pirko daugiau nei ankstesniais metais tokiu pačiu laikotarpiu.
„Taip pat skaičiavome ir sekmadienį išaugusią didesnių parduotuvių apyvartą. Darome prielaidą, kad taip buvo ne todėl, kad pirkėjai neturi galimybių paso, bet todėl, kad pirmąją dieną, kai įsigaliojo nauji reikalavimai, žmonės norėjo išvengti nesklandumų“, – spėja G. Kitovė.
Ji prideda, kad dėl galimybių paso tikrinimo eilių ir didesnių nesklandumų kol kas prekybos tinkle nekilo.
„Ir toliau laikysimės visų Vyriausybės nustatytų reikalavimų. (...) Šiuo metu galimybių pasą pirkėjams parodyti reikia 26-iose tinklo parduotuvėse“, – sako G. Kitovė.
Klientų mažiau, bet psichologinis krūvis – didesnis
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat pripažįsta, kad tiek klientų srautai, tiek vidutinė dienos apyvarta, įvedus ribojimus didžiosiose prekybos vietose, ženkliai mažėjo, tačiau kaip tiksliai – atsakyti negali.
„Taip, krito apyvarta didžiosiose parduotuvėse, kuriose reikia galimybių paso.
Aišku ir dėl ko – dėl to, kad žmonės, kurie neturi to galimybių paso arba nenori apsipirkinėti su galimybių pasu, tai jie ir neateina į tas parduotuves“, – sako D. Ryliškis.
Jis prideda, kad ribojimų išvakarėse srautų suintensyvėjimą galima buvo pajusti, bet apyvartos kritimas didžiosiose parduotuvėse visgi yr gerokai didesnis nei sekmadieninis apsipirkimas. „Mažesnėse parduotuvėse apyvarta kyla. Ar išeis tas ant to, žiūrėsime. Reikia daugiau laiko, savaitę dar kokią palaukti, pasižiūrėti, kas čia darysis ir tada jau galima bus daryti labiau apibendrintas išvadas“, – sako D. Ryliškis.
Tinklo atstovas dar nežino, ar vadovybė imsis ko nors, kad pakeista būtų tvarka, bet neatmeta galimybės.
„Na, bet, vienareikšmiškai, dabartinė padėtis mums nėra naudinga ir didesnieji prekybos centrai dėl to tikrai nukenčia.
Ir išlaidos išeina papildomos, nes žmonės, kurie galėtų dirbti kitus darbus parduotuvėje, jie tikrina tuos pasus.
Aišku, ir psichologinis spaudimas tiems žmonėms, kas tikrina, didesnis yra, nes yra daugybė nepatenkintų žmonių nepriklausomai nuo to, turi jie tą pasą, ar neturi, jie vis tiek išreiškia savo nuotaikas“, – dalijasi atstovas.
Prekyba persikėlė į internetą
Savo ruožtu „Rimi“ prekybos tinklo ryšių su visuomene vadovė Gabrielė Šerėnienė sako, kad tinklas kol kas neskuba apibendrinti prekybos rezultatų ir pirkėjų elgsenos tendencijų pasikeitimų fizinėse parduotuvėse.
Vis dėlto pastebima, kad elektroninės parduotuvės pardavimų augimas vien per pirmąsias šios savaitės dienas ūgtelėjo apie 50 proc., lyginant su praėjusia savaite.
„Džiaugiamės teisingai nuspėję mūsų klientų pasirinkimą ir tam buvome pasiruošę.
Elektroninė parduotuvė yra puikus pasirinkimas, sudarantis galimybę lanksčiausiai ir saugiausiai apsipirkti visiems klientams, nepriklausomai nuo jų imunizacijos pasirinkimų.
Čia svarbiausias ir vienintelis prašomas dokumentas – banko kortelė“, – sako G. Šerėnienė.
Tiesa, atvykstančius į fizines parduotuves G. Šerėnienė ramina, kad galimybių paso ir jam prilygstančių dokumentų tikrinimas trunka vos kelias sekundes, eilės dėl to nesusidaro.
„Saugumas viruso atžvilgiu užtikrinamas maksimaliai“, – sako tinklo ryšių su visuomene vadovė G. Šerėnienė.
Pokyčių nepajuto
Tuo metu „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sako, kad pirkėjų srautai savaitgalį ir savaitės pradžioje buvo įprasti.
Tiesa, dar anksčiau tinklas dalijosi, kad naujieji Vyriausybės ribojimai tinklo parduotuvių beveik nepalies, nes tinkle tėra kelios parduotuvės, kurių plotas viršija 1500 kv. metrų.
„Išskirtinių prekių įsigijimo tendencijų taip pat nepastebėjome.
Srautai tam tikrose parduotuvėse būna didesni savaitgaliais, tam įtakos turi apsipirkti atvykstantys pirkėjai iš aplinkinių rajonų ar miestelių, įsigyjantys produktų ilgesniam laikui“, – sako L. Skersytė.
