„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sakė, kad prekybos tinklas visada stengiasi pasiūlyti pirkėjams geriausią kainos ir kokybės santykį.
„Beveik 90 proc. parduotuvių asortimento sudaro mūsų privačių prekių ženklų produktai. Pastebime, kad palankumas ir pasitikėjimas privačiais prekės ženklais nuolat auga ir pirkėjai yra linkę vis dažniau juos įsigyti.
Tai lemia ir žymius pokyčius žmonių elgsenoje – gyventojai tampa racionalesniais pirkėjais ir yra linkę mažiau permokėti už žinomus prekių ženklus bei taip sutaupyti, jei tokią pat kokybę gali nusipirkti už mažesnę kainą. Taip pat kiekvieną savaitę pirkėjams pasiūlome įvairiausių kategorijų prekių su akcija – tiek mėsai, daržovėms, duonos ar pieno gaminiams ir pan.“ – vardijo prekybos tinklo atstovė.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sakė, kad žmonės visą laiką ieško akcijų ir pigesnių prekių.
„Todėl prekybos centruose įvairiausioms prekėms nuolatos taikomos nuolaidos, vyksta įvairios akcijos. Tai vyksta visada nepriklausomai nuo situacijos ar infliacijos.
Bendras čekių vidurkis mūsų prekybos tinkle siekia 13–14 eurų. Vienas pirkėjas gali nusipirkti buteliuką gėrimo už kelis eurus, o kita gali apsipirkti ir už 100 eurų. Tad visų šių čekių vidurkis siekia apie 14 eurų, ši suma stabiliai laikosi dar nuo pernai metų lapkričio mėnesio“, – skaičiavo D. Ryliškis.
Parduotuvėse gyventojai išleidžia daugiau
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė skaičiavo, kad, palyginti su praėjusiais metais, pirkėjų išleidžiamos sumos parduotuvėse išaugo.
„Tačiau tai lėmė infliacija ir klientų krepšelio sumos augimas yra žemesnis nei infliacija. Klientų krepšelis yra netolygus, dideli išleidžiamų sumų skirtumai priklauso nuo to, ar tai yra maža, IKI Express, parduotuvė, ar didelė, kurioje parduodame maisto ir ne maisto prekes. Be to, tai labai priklauso ir nuo pirkėjo profilio: ar apsiperka šeimai, ar sau vienam, “ – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Pasak V. Budrienės, kol kas pirkėjai nekeičia apsipirkimo įpročių.
„Nematome, kad augo apsipirkimas tik per akcijas, ar žmonės rinktųsi tik pigiausias prekes. Bent mūsų prekybos tinkle tokios tendencijos nėra. Tačiau dedame daug pastangų, kad kaip įmanoma labiau sumažintumėme infliacijos poveikį mūsų klientams – deramės, darome itin patrauklias akcijas tiek prekių kategorijoms, tiek pavienėms prekėms ar prekiniams ženklams.
Nuo rugpjūčio 1 d. paleidome taupymo programą pavadinimu „Pigintuvas“. Nuo kitų taupymo programų ši skiriasi kas savaitę besikeičiančiais nuolaidų pasiūlymais, kuriuos pirkėjas galės išsirinkti pats. Šia programa siekiame ne tik pagerinti ir pagreitinti apsipirkimo patirtį, bet ir padėti sutaupyti. Nuo rugsėjo 12 d. paleidome kampaniją „Stop infliacijai“, kurios metu kas savaitę dvylikai populiariausių prekių ženklų taikome ypatingas nuolaidas. Taip pat savo pirkėjams siūlome „Sumanaus taupymo planą“, kurį apima 6 savaitės dienų dienos akcijų pasiūlymai, patarimai kaip sumaniai apsipirkti, “ – taupymo programas vardijo prekybos tinklo atstovė.
Ieško pigesnių prekių
„Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sakė, kad per pastaruosius mėnesius vidutinis pirkinių krepšelis yra padidėjęs.
„Tai, kad žmonės vieno apsipirkimo metu išleidžia daugiau yra ne tik infliacijos įtaka, bet ir daugiau nuperkama prekių. Jau kuris laikas stebėdami pirkėjų elgseną matome, kad yra išryškėjęs pirkinių planavimo įprotis. Žmonės iš anksto susidaro prekių sąrašą, reguliariai seka akcijas ir perka prekes su tuo metu esančiais geriausiais kainų pasiūlymais.
Tyrimai rodo, kad net 8 iš 10 pirkėjų yra svarbios akcijos, todėl stengiamės savo klientams užtikrinti kuo geresnius kainų pasiūlymus“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Ji pasakojo, kad rugpjūtį buvo pradėta programa „Kainų kaina“, kuri skirta sumažinti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms.
„Naujoji programa dar labiau išplečia akcinių ir kitų geros kainos prekių pasirinkimą. Negana to, atsirado naujovė – pirkėjai gali planuoti savo pirkinius ir dar daugiau sutaupyti, žinodami, kad parduotuvėse būtiniausių kasdienio vartojimo prekių kaina užtikrinama visam mėnesiui už ypač mažą kainą.
Skaičiuojame, kad prekių, įtrauktų į pirmąjį „Kainų kaina“ krepšelį, pardavimai yra išaugę beveik dvigubai. Tai tik patvirtina, kad nuolaidos ir kiti geros kainos pasiūlymai yra svarbūs pirkėjams ir sudaro galimybę sutaupyti“, – skaičiavo E. Dapkienė.
Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad priklausomai nuo parduotuvių dydžio skiriasi jų asortimentas ir pirkėjų prekių krepšelis.
„Matome, kad lyginant su pandemijos laikotarpiu krepšeliai sumažėjo, nes žmonės dabar apsilanko dažniau, bet perka mažiau. Dėl kainų kilimo didelių pokyčių nepastebėjome, labiau matome, kad pirkėjai kreipia dėmesį į prekes, kurioms taikomos akcijos, arba renkasi pigesnes alternatyvas“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Pigiausių prekių krepšelis pabrango 30 proc.
Kainų lyginimo portalo pricer.lt duomenimis, nepaisant prekybininkų „pigintuvų“, kainų „mažintuvų“ ir kitų „piginimo“ pareiškimų – pigiausių maisto produktų krepšelis rugpjūčio mėnesį toliau augo daugiau nei 30 procentų per metus.
Bet rudeniop vėsta ne tik oras, bet nuo aukštų kainų vėsta ir mažmeninė prekyba ir jau liepos mėnesį pardavimai, pagal Lietuvos statistikos departamentą, maisto prekyboje jau rodo neigiamą -8,7 procentų temperatūrą, o rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais pardavimų kritimas greičiausiai pasieks ir dviženklius dydžius.
2022 metų rugpjūčio Pricer.lt fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su 2022 liepos mėnesiu brango +1,13 Eur (1,6 proc.), ir siekė 71,08 euro ir buvo + 16.82 EUR (31 proc.) brangesnis, nei praeitų metų rugpjūčio mėnesį.
Renkasi pigesnius produktus
Kone pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad kainų šuoliai juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų.
„Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus bei veiksmus. Reaguodami į susidariusią situaciją, jie dažniausiai atsisako nebūtinų pirkinių ir renkasi prekes pagal akcijas (60 proc.) bei perka pigesnių prekės ženklų produkciją (43 proc.)“, – sakė Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Tuo metu „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė pažymi, kad atlyginimų augimui nepasivejant infliacijos augimo, vidutinį atlyginimą gaunančio gyventojo perkamoji galia šiais metais sumenko daugiau nei 5 proc. Tad natūralu, kad gyventojai dažniau atsisako nebūtinų pirkinių, stengiasi neišlaidauti ir ieško pigesnių prekės ženklų.
„Visgi svarbu paminėti, kad ne visi gyventojai turi galimybę rinktis pigesnius produktus. Pavyzdžiui, tie gyventojai, kurie anksčiau rinkosi brangesnius prekės ženklus, šiuo metu lengvai gali juos pakeisti pigesniais. Tačiau tiems gyventojams, kurie ir anksčiau rinkosi pigesnius produktus, sumažinti savo išlaidų tiesiog nebėra kaip“, – sakė ekonomistė.
