Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas teigė, kad parduotuvėse vietoje plastikinių maišelių naudoja popierinius, skirtus kepiniams. Į juos dedu viską – pomidorus, agurkus, bulves ir t.t. Jie yra nemokami, tad kam mokėti po vieną centą už plastikinius?
Nesąmonė, kad maišelius apmokestino, juk žmonės vis tiek ieškos būdų, kaip už juos nemokėti“, – tikino vyras.
Tuo metu kita portalo tv3.lt skaitytoja Viktorija tikino, kad stengiasi naudoti daugkartinį maišelį daržovėms ar vaisiams.
„Jeigu savo maišelį pamirštu namie, tada perku mažiau daržovių, kurias palaidas susidedu į pirkinių krepšį“, – tikino moteris. Ji teigė, pastebėjusi, kad dalis pirkėjų graibsto popierinius maišelius ir į juos krauna viską – nuo pomidorų iki riešutų.
„Tenka matyti, kad žmonės į tuos maišelius deda ne tik duoną ar bandeles, bet ir kitas prekes. Tikriausiai taip stengiasi sutaupyti, bet juk geriau įsigyti daugkartinį maišelį, kurį bus galima naudoti keletą metų. Ir žmonės sutaupys, ir mažiau teršime aplinką“, – sakė Viktorija.
Pataria apskritai uždrausti plastikinius maišelius
Kainų lyginimo, maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas irgi pastebėjo, kad parduotuvėse, kuriose vaisių ir daržovių skyriai yra arti kepinių, nuo 16 valandos masiškai trūksta didesnių vienkartinių popierinių maišelių.
„Tad lieka tik spręsti, ar darbuotojai jų pakankamai neišdėlioja ar pirkėjai juos pasiima“, – svarstė kainų specialistas.
Anot jo, jeigu turime siekį mažinti ar iš viso panaikinti plastikinius maišelius, būtinas jų apmokestinimas.
„Tačiau turėtų mokėti ne pirkėjai, bet verslas, pavyzdžiui, per akcizus. Tada ir valstybė iš karto gaus pinigus, o verslas galės pats spręsti – ar apmokestinti klientą, ar perimti sąnaudas „ant savęs“, o gal pasiūlyti klientui pakavimo alternatyvų?
Aplinkos ministerijos sprendimas apmokestinti tik plastikinius maišelius yra kvailas. Jeigu norime atsisakyti ypač plonų plastikinių maišelių vartojimo, galima juos iš viso uždrausti tai – efektyviausia priemonė“, – siūlė P. Čepkauskas.
Jis pastebėjo, kad pirkėjai priešiškai sutiko maišelių apmokestinimą.
„Juk viską lemia infliacija. Jeigu prieš porą metų butų įvestas šis mokestis, kai infliacija buvo mažesnė, pirkėjai būtų reagavę ramiau. Dabar pirkėjai piktinasi, kad prekybininkai nori pasipinigauti. Todėl popierinių maišelių naudojimas vietoje plastikinių jiems yra tarsi protestas.
Be to, prekybininkai nesugebėjo suvaldyti situacijos komunikacijos prasme. Juk buvo galima sugalvoti įvairių akcijų, pavyzdžiui, atnešus pirkėjui 20 plastikinių maišelių, jam padovanoti vieną daugkartinį. Arba jie galėtų apskritai savo parduotuvėse vietoje plastikinių maišelių, naudoti popierinius.
Dabar prekybininkai neigia problemą, ir rašinėja užrašus apie maišelių apmokestinimą, taip atsikratydami atsakomybės“, – piktinosi P. Čepkauskas.
Piktnaudžiaujančius pirkėjus apmokestina
Kai kurių prekybos tinklų atstovai irgi pastebėjo, kad daugiau pirkėjų ėmė naudoti popierinius maišelius, kurie yra nemokami.
Tokie pirkėjai, panaudoję popierinį maišelį ne pagal paskirtį, t. y. įsidėję ten ne duoną ar jos kepinius, privalo už maišelį sumokėti vieną centą.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, piktnaudžiaujančių pirkėjų pasitaiko.
„Tose parduotuvėse, kuriose piktnaudžiaujama daugiau, parduotuvės direktorius priima sprendimą apmokestinti popierinius maišelius taip pat, kaip ir plastikinius.
Vertinant apskritai, matome, kad plastikinių maišelių naudojimas sumažėjo apie 50 proc.“, – komentavo prekybos tinklo atstovas.
Kartais vietoje plastikinio naudoja popierinį
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigė, kad parduotuvėse klientai gali rasti kelių dydžių popierinius maišelius, pritaikytus tiek didesniems, tiek ir mažesniems kepiniams.
„Natūralu, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu, po plastikinių maišelių apmokestinimo, pasitaiko atvejų, kuomet klientai popierinius maišelius panaudoja ir kitiems produktams susidėti, visgi tokie atvejai yra pavieniai. Dažniausiai popieriniai maišeliai, kaip ir anksčiau, yra naudojami pagal paskirtį – šviežiems kepyklos gaminiams susidėti“, – sakė prekybos tinklo atstovė.
Anot jos, atsiskaitymas už panaudotus plastikinius maišelius yra paprastas.
„Todėl matome, kad pirkėjams apsiperkant tai nesukelia nepatogumo, viskas vyksta sklandžiai. Apsiperkant standartinėje kasoje, pirkėjams tereikia pasakyti, kiek naujų vienkartinių maišelių jie panaudojo. Savitarnos kasose tokiu atveju pirkėjas turi nuskenuoti specialią kortelę su vienkartinių plastikinių maišelių kodu ir taip įtraukti juos į savo pirkinius.
Kortelę reikia nuskenuoti tiek kartų, kiek maišelių panaudojama. Esant poreikiui, savitarnos kasose visada galima pasikonsultuoti su darbuotoju, kuris padės įtraukti į pirkinius panaudotus plastikinius maišelius. Atsinešus vienkartinį plastikinį maišelį iš namų, už jį mokėti nereikia“, – komentavo L. Skersytė.
„Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė skačiavo, kad vienkartinius plastikinius maišelius renkasi kas trečias pirkėjas.
„Stebime, kad klientai ne tik atsineša savo labai lengvus vienkartinius plastikinius maišelius iš namų, bet ir aktyviai įsigyja mūsų asortimente siūlomas aplinkai draugiškas alternatyvas – skalbiamus, daugkartinio naudojimo maišelius.
Vis tik popierinį vienkartinį maišelį apsipirkimo metu paima vidutiniškai kas septintas pirkėjas. Išties pasitaiko atvejų, kai pirkėjai šią vienkartinę pakavimo priemonę naudoja ne pagal paskirtį. Tad norime priminti pirkėjams ir kartu juos paraginti atsakingai naudoti ne tik labai lengvus plastikinius, bet ir popierinius maišelius – rinktis juos tik tais atvejais, kai to išties reikia siekiant užtikrinti maisto saugą nuo aplinkos veiksnių – įsigyjant sveriamus konditerijos gaminius bei kepinius“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Gali būti patraukiami administracinėn atsakomybėn
Tuo metu prekybos tinklo „Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė teigė, kad popierinių maišelių naudojimas neišaugo.
„Per praėjusius metus sunaudojome 24 milijonus maišelių per metus, tai yra 480 tonų plastiko. Šiuo metu matome, kad nuo naujovės įgyvendinimo pradžios, pirkėjai sunaudoja netgi tris kartus mažiau minėtų lengvųjų plastikinių maišelių, o tuo pačiu metu daugkartinių medžiaginių maišelių pardavimai išaugo iki kelių dešimčių kartų.
Tad akivaizdu, kad mūsų pirkėjai sąmoningi ir renkasi aplinkai draugiškas alternatyvas. Nepastebime, kad žmonės piktnaudžiautų – tikime, kad mūsų klientai nori prisidėti prie plastiko taršos mažinimo. Be to, raginame apskritai pagalvoti ar visiems produktams reikia papildomo įpakavimo – pavyzdžiui, keliems obuoliams ar pomidorams, kartais užtenka tiesiog kelias prekes įsidėti į pirkinių krepšį be jokios pakuotės, o grįžus namo gerai jį nuplauti“, – patarė prekybos tinklo atstovė.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė irgi sakė, kad išdalinamų popierinių maišelių kiekis labai stabilus.
„Nepastebėjome, kad jie būtų padidėję įvedus maišelių apmokestinimą. Turime trijų rūšių popierinius maišelius, juos pirkėjai naudoja pagal paskirtį – duonai, bandelėms, kitiems konditerijos gaminiams.
O atvejų, kuomet pirkėjai pamirštų susimokėti už vienkartinį plastikinį maišelį, irgi pasitaiko retai. Tada tiesiog paprašome savo klientų už juos susimokėti. Nemaža dalis klientų po apmokestinimo pereina prie daugkartinių maišelių naudojimo“, – sakė prekybos tinklo atstovė.
Aplinkos ministerija primena, kad, siekiant didinti pirkėjų sąmoningumą, turi būti imamasi priemonių ir pirkėjų atžvilgiu, kaip pavyzdžiui, pakankamas informavimas dėl neatlygintino plastikinių maišelių dalijimo draudimo ir būtinumo už maišelį susimokėti.
Pastebima, kad dauguma prekybininkų viešoje erdvėje pateikia informaciją, jog labai lengvi maišeliai yra apmokestinti 1 euro cento mokesčiu. Kadangi maišelis yra prekė, nesumokėjus 1 euro cento, pirkėjas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už smulkią vagystę.
