Įstatymo dėka, bus sukurtas alternatyvus įmonių finansavimas. Norint pradėti smulkųjį ar vidutinį verslą nebereikės belstis į bankų duris, užteks užsiregistruoti internetinėje tarpusavio dalinimosi platformoje.
„Yra daugelis šalių, kuriose veikia panašios skolinimosi alternatyvos, tačiau jie neturi reguliavimo. Tiesiog valstybės pakankamai pro pirštus žiūri į tai. Mes būsime vieninteliai, kurie įteisinsim šitą dalyką. Taip atkreipsim tam tikrų investuotojų iš užsienio požiūrį į Lietuvą“, – pasakoja tarpusavio skolinimosi platformos „Savy“ marketingo projektų vadovas Tomas Lukošaitis.
Skolinimasis galės vykti ne tik tarp lietuvių, bet dalyvaus ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Tai skatins ne tik užsienio investuotojus atkreipti dėmesį į Lietuvą, tačiau ir kurti savo verslus čia.
„Teoriškai užsieniečiai galės skolintis per tokio tipo platformas tiek vystant veiklą Lietuvoje, tiek savo šalyje. Tačiau antruoju atveju, kai veikla vystoma ne Lietuvoje, bus labai sudėtinga atlikti įmonės rizikos vertinimą. Tad, prioritetas bus teikiamas Lietuvos įmonėms, ir užsienio įmonėms, kurios norės vykdyti veiklą Lietuvoje“, – atskleidžia T. Lukošaitis.
Bankai grėsmės nejaučia
Nauja įteisinta skolinimosi programa gali paskatinti verslus nusisukti nuo tradicinio skolinimosi iš bankų, tačiau pašnekovai įsitikinę, bankai pagrindinių klientų nepraras.
„Bankai niekada neplojo rankom, dėl tokių alternatyvų, bet esmė tokia, kad šiandien segmentui, į kurį tarpusavio skolinimosi platformos orientuojasi, bankas sunkiai suteikinėja paskolas. Jei ir suteikia, tai tas procesas nelankstus ir ilgas. Be abejo, mes kažkokią dalį atimame iš banko, tačiau ne pagrindinį jų vartotoją“, – komentuoja T. Lukošaitis.
Pasak jo, didesnę patirtį sukaupusios įmonės nuo šiol turės du skolinimosi variantus: iš banko ar kredito unijos, arba iš skolinimosi platformos.
„O kalbant apie jaunuosius verslus, dauguma jų neturi kredito istorijos, tad gauti paskolą iš banko jiems sudėtinga. Jie skolindamiesi iš platformų susikurs tą kredito istoriją su kuria vėliau galės žingsniuoti ir į banką“, – situaciją apibūdina „Savy“ marketingo projektų vadovas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pritaria, kad teisės aktai ir sureguliavimas – visuomet geras sprendimas. Jis įsitikinęs, kad bankai savo klientų nepraras.
„Bankai visuomet teiks skolinimąsi pigiau ir geriausios įmonės visada gaus geriausius pasiūlymus bankuose.
Konkurencija yra didžiulė, o mūsų marža – mažiausia Europoje. Be to, platformose vyks skolinimas su didesne rizika. Jei įmonė ar fizinis asmuo negali pasiskolinti banke, vadinasi jis turi padidintą riziką. Galbūt rinkoje bus tokių dalyvių, kurie norės tą padidintą riziką prisiimti. Vis dėl to gerai, tačiau jiems reikės mokėti už tą riziką šiek tiek daugiau negu banke. Tokiu būdu jis gali išvystyti savo veiklą, o vėliau ateiti į banką skolintis, nes ten pigiau“, – dalinasi pastebėjimas S. Kropas.
Bankų asociacijos prezidento teigimu, fiziniams asmenims, kurie ruošiasi skolinti, taip pat reikėtų įvertinti riziką.
„Galbūt yra lošėjų, kurie tiesiog nori skolinti arba pasitiki tuo, kam skolina. Bet visos iniciatyvos yra sveikintinos. Lietuvoje be bankų beveik nėra kitokių papildomų priemonių skolinti. Kuo didesnis diversifikavimas, kuo didesnė prieiga, tuo verslas aktyvės, tuo yra geriau ir bankai iš to tik laimi“, – sako jis.
S. Kropas taip pat prideda, kad vis dėlto svarbiausia – reglamentavimas. Nes tokie skolinimai vyksta ir dabar, tačiau „laukiniu“ būdu: neaišku kokios skolinimo apimtys, kaip užtikrinamos teisės, ar skolintojai pakankamai supranta ir žino riziką.
Augs gyventojų socialinė atsakomybė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Dominykas Šumskis pabrėžia, kad vienas svarbiausių naujos skolinimosi alternatyvos laimėjimų – žmogaus galimybė prisidėti prie kuriamo verslo. Svarbiausia, kad būtų supažindinta su galimomis rizikomis.
„Priklausomai nuo to, kiek pinigų reikia verslui, gali būti taikomi tam tikri apribojimai, kai verslas turėtų paruošti visą rizikos ataskaitą, kokios yra potencialios rizikos. Investuotojas turėtų būti visiškai supažindintas su įmone, kuriai skolintų. Investuotojai taip pat bus skirstomi į profesionalius ir ne. Neprofesionaliems bus taikomi tam tikri ribojimai, kiek jie gali pinigų investuoti. Kol kas visa tai dar įstatymo projekto lygmenyje“, – sako D. Šumskis.
Jis taip pat prideda, kad verslai galės skolintis ne tik iš Lietuvos žmonių, bet ir iš užsienio. Tai atveria galimybes reklamuoti savo verslą ne vien Lietuvos auditorijai.
„Smulkiajam ir vidutiniam verslui išskirčiau kelis įdomesnius dalykus, vienas dalykas tas, kad tai vienas iš geresnių marketingo dalykų. Verslas paskelbs savo klientams, jog jis ieško paskolos dėl įmonės plėtros ir jo klientai, fiziniai asmenys, galės ne tik skolinti, bet ir sužinoti apie įmonės produktus, skaidrumą, vykdomą veiklą. Ypač iį rinkodaros pusės tai bus naudinga startuoliams“, – pasakoja T. Lukošaitis.
Pašnekovas informuoja, kad šiuo metu jau virš 7000 fizinių asmenų domisi šia investavimo galimybe ir laukia įstatymo patvirtinimo.
„Pirmiausia tai skatins socialinę atsakomybę – galimybę padėti vystytis lietuviškam verslui. Taip pat bus jaučiama finansinė nauda, proga užsidirbti, nes palūkanos turėtų būti apie 10 proc.“, – teigia T. Lukošaitis.
„Savy“ marketingo projektų vadovas informuoja, kad įstatymą priimti planuojama išankstinės pavasario sesijos metu: gegužę arba birželį. Šiuo metu jau yra skolinimosi platformų, kurios būtent orientuojasi į verslų finansavimą ir laukia įstatymo paleidimo, kad galėtų pradėti savo veiklą.
Nors konkrečių sumų, kiek bus leista verslams skolintis kol kas nustatyta nėra, T. Lukošaitis svarsto, kad jos turėtų siekti iki pusės milijono eurų.
Skatins verslų konkurenciją
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas D. Šumskis pastebi, kad palyginus su kitomis šalimis, Lietuvoje dalinimosi ekonomika dar nėra taip paplitusi. Kol kas populiariausi pavyzdžiai transporto srityje: „Uber“, „CityBee“, „Taxify“, taip pats apgyvendinimo paslaugos „Airbnb“, bei tarpusavio skolinimosi platformos.
Daugiausia dalijimosi ekonomikos pavyzdžių galime rasti JAV, o Europoje, kol kas Jungtinėje karalystėje geriausiai paruošta teisinė bazė.
„Transportas yra vienas iš populiariausių ir geriausiai žinomų dalijimosi ekonomikos pavyzdžių. Yra tokių verslų kaip galimybė papietauti pas kitus žmones, išsinuomoti būstą, įvairius daiktus, susirasti gidą kitame mieste. Viskas priklauso tik nuo žmonių išradingumo, ką jie galės teikti kitiems“, – sako D. Šumskis.
Ekspertas apibendrina, kad apskritai dalinimosi ekonomikos viena iš sąlygų ta, kad visą laiką atsiradus naujai įmonei, senieji rinkos dalyviai dažnai būna nepatenkinti didėjančia konkurencija. Tačiau pabrėžia, kad šioje vietoje, svarbiausias – vartotojas. Jam suteikiamas didesnis asortimentas paslaugų, kurios dažniausiai ne tik geresnės kokybės, bet ir pigesnės. Kaip pavyzdį pateikia Lietuvos transporto rinką.
„Atėjus „Uber“, kitos taksi įmonės taip pat pradėjo samdyti privačius vairuotojus. Tai reiškia, kad atsiveria žmonėms ne tik daugiau galimybių gauti paslaugas, bet ir daugiau galimybių užsidirbti“, – įvertina D. Šumskis.
