kazys starkevičius

10 kartą rengiamos „Taikos duonos“ konferencijos metu Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Berlyne susitiko su naujai paskirtu Ukrainos žemės ūkio ministru Vitaliy Koval ir dar kartą patvirtino besąlygišką Lietuvos paramą Ukrainai ir jos žemdirbiams. Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, dvišalio susitikimo metu ministrai aptarė pastarojo meto Ukrainos žemės ūkio sektoriaus realijas, iššūkius bei Europos Sąjungos (ES) aktualijas, susijusias su prekybos režimo su Ukraina reglamentavimu.

Ūkininkams žadama atlyginti nuostolius už stumbrų ištryptus laukus, rudųjų lokių išvartytus bičių avilius ar lūšių papjautas avis bei kitą nemedžiojamų laukinių gyvūnų padarytą žalą.   Tokias pataisas Seimui žada teikti žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patvirtino susietosios paramos už pienines karves dydžius, rašoma ministerijos pranešime. Strateginiame plane nustatyta, kad paramos dydžiai diferencijuojami pagal valdoje įregistruotų pieninių veislių karvių skaičių pagal keturias pakopas: 196,14 euro už karvę bus mokama  už pirmąsias 10 karvių  (imtinai); 252,24 euro už karvę bus mokama už 11–50-tąją karves (imtinai); 280,28 euro už karvę bus mokama už 51–150-tąją karves (imtinai) ; 210,...

Žiniasklaidai paskelbus, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir ministras Kazys Starkevičius globoja verslininko Tautvydo Barščio jojimo centro organizuojamas žirgų konkūrų varžybas, pats politikas tikina minėtame renginyje nedalyvausiantis ir neigia, kad jį finansuoja ministerija. Kaip pirmadienį pranešė portalas LRT.lt, K. Starkevičius ketina T. Barščio rengiamų žirgų konkūrų varžybų laimėtojui įteikti savo vardo taurę, o renginio generaliniu rėmėju nurodyta ŽŪM.

Naujasis žemės ūkio ministras žada švelninti reikalavimus dėl žemdirbių sąsajų, kai pretenduojama į Europos Sąjungos ar valstybės paramą. Prieš dešimtmetį ribojimai nustatyti siekiant, kad nebūtų dirbtinai sukurtos sąlygos gauti paramą šeimos ar giminystės ryšių turintiems ūkininkams.      Kazys Starkevičius sako, kad pokyčiai reikalingi dėl kartų kaitos, nes tėvų ūkius perimantys vaikai patiria problemų.

Šalies ūkininkai neturėtų būtų baudžiami už pievų arimą, sako žemės ūkio ministras. Kazys Starkevičius priekaištauja derybininkams, nesugebėjusiems iš Briuselio išsireikalauti palankių daugiamečių pievų naudojimo sąlygų šalies ūkininkams. „Tikslas yra pasiekti, kad ūkininkai nebūtų baudžiami už pievų arimą“, – antradienį Seimo Kaimo reikalų komitete pareiškė ministras.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sako, kad vieną iš jo numatytų tikslų, patobulinti 2025 m. plotinių priemonių deklaravimo taisykles, sieks įgyvendinti per spalio mėnesį. Politikas kvietė visų partijų atstovus prisidėti prie šio klausimo sprendimo ir padėti sukurti aiškesnes deklaravimo taisykles ūkininkams. „Sieksime patobulinti 2025 m. plotinių priemonių deklaravimo taisykles. Tikslas – susitarti ir patvirtinti taisykles per spalio mėnesį.

Žemdirbių draudimo rinkoje esant tik vienam žaidėjui – Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialui „VH Lietuva“, pernai apdraudusiam 96 proc. Lietuvos draustinų pasėlių – jis gali diktuoti savo taisykles, todėl reikia ieškoti naujų rinkos dalyvių, sako naujai paskirtas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Savo ruožtu pati „VH Lietuva“ teigia, kad rinkoje yra trys dalyviai, o tai, kad dauguma žemdirbių draudžiasi būtent šioje įmonėje yra jų pačių pasirinkimas.

Naujai paskirtas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sako, kad antradienį pradėjęs eiti pareigas iškart sieks sumažinti biurokratiją ūkininkams. „Jau pirmomis dienomis pasirašysiu įsakymus, kurie būtent bus susiję su biurokratijos mažinimu. Tai duos jau bent tokį teigiamą emocinį krūvį ūkininkams, nes jie apie tai buvo kalbėję ne vieną kartą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė K. Starkevičius. „Buvo supaprastintos paramos sistemos, buvo paprasta ir aišku.

Paskirtasis ministras Kazys Starkevičius leidžia suprasti, kad jis ir premjerė Ingrida Šimonytė dar iki Prezidentūros inicijuoto Vyriausybės atnaujinimo buvo sutarę pakeisti daug kritikos susilaukusį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Politiko teigimu, su I. Šimonyte kalbėta, kad jis Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) imsis vadovauti, kai tik užbaigs pradėtus darbus pirmininkaujant Seimo Ekonomikos komitetui.

Naujai paskirtas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sako, kad iš jo pirmtako Kęstučio Navicko komandos Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) liks dirbti viceministras Vytenis Tomkus ir kancleris Valdas Aleknavičius. „Paskirtas yra Tomkus –  tikrai matau kompetenciją, (V. Tomkus – BNS) ilgametis Kaišiadorių meras, toks jaunystės ir patirties proveržis yra. Ir Aleknavičius, kancleris, jis taip pat jau yra mano komandoje. Mes jau susitinkame“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė K. Starkevičius.

Paskirtasis naujas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sako, kad apie galimybę jam tapti Vyriausybės nariu premjerė Ingrida Šimonytė buvo užsiminusi jau prieš kelerius metus, tad ministrės pirmininkės siūlymas jo nenustebino. „Būsiu atviras. Premjerė jau buvo kalbėjusi ir vidury kadencijos, tačiau tikrai buvo svarbūs darbai ir Ekonomikos komitete, ir proveržio paketas energetikos, visi kiti ūkio klausimai“, – pirmadienį LRT televizijai kalbėjo ministras.

Naujasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius per likusią kadenciją galėtų pagerinti dialogą su žemdirbiais, sumažinti administracinę naštą ūkininkams bei įsteigti priemones rinkos svyravimams švelninti, teigia prezidento vyriausias patarėjas Ramūnas Dilba. Jis tvirtino, kad jau yra pavyzdžių, kai vėlyvas ministrų pakeitimas šioje Vyriausybėje davė gerų rezultatų. „Ypač sudėtingu laikotarpiu žemdirbiams būtų aktualu biurokratijos ir administracinės naštos mažinimas.

Praėjusią savaitę premjerei apsisprendus dėl pokyčių Vyriausybėje, į dabartinio žemės ūkio ministro vietą siūlomas konservatorius Kazys Starkevičius per likusius kadencijos mėnesius ketina mažinti žemdirbiams tenkančią biurokratinę naštą. „Yra daugybė klausimų, kurie šiandien neramina ūkininkus. (...) (Vienas svarbiausių klausimų – ELTA) yra perdėta biurokratinė našta mūsų kaimui – kaimui, ne tik ūkininkams.

Seimas antradienį balsuos dėl premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūros, kadangi prezidentui prisiekus antrą kartą I. Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas turėjo grąžinti įgaliojimus ir dabar pareigas eina kaip laikinoji Vyriausybė. Tai vadinama „mandagumo atsistatydinimu“, tačiau net ir po tokios mandagumo procedūros Vyriausybėje gali keistis ministrai.

Viešojoje erdvėje pasigirstant raginimų žemės ūkio ministru skirti Kazį Starkevičių, šis tikina dar nežinantis, ar priimtų tokį siūlymą. Anot jo, reikia apsvarstyti visus argumentus bei palaukti tos dienos, kai bus grąžinami Vyriausybės įgaliojimai. „Čia reikia apsvarstyti visus argumentus, palaukime tos dienos“, – Eltai teigė K. Starkevičius.

Kelių mokestis Lietuvoje visiems vairuotojams be išimties. Būtent tokį pakeitimą siūlo įgyvendinti kai kurie politikai. Tačiau tam pritaria ne visi ir tikina, kad tai būtų tik papildoma našta gyventojams. Skirtingose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, kai kurioms transporto priemonėms yra taikomas kelių mokestis.

Penktadienio trišaliame susitikime tarp Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai buvo sutarta dėl deklaracijos, kurioje numatoma siekti rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų eksporto ir tranzito draudimo, teigia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. „Priėmėme penkis svarbius punktus, kuriuos dar nušlifuosime. Pirmas punktas dėl rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų, grūdų eksporto ir tranzito draudimo.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė prie žlugusios mokesčių pertvarkos galės įsirašyti dar vieną nesėkmę – nepavykusią tolimojo susisiekimo autobusais reformą, už kurią atsakingas susisiekimo ministras Marius Skuodis. Praėjus pusei metų nuo reformos pradžios konstatuojama, kad tolimojo susisiekimo maršrutų skaičius autobusais nuolat mažėja, o regionų gyventojai negali pasiekti didžiųjų miestų.

Du konservatoriai siūlo leisti savivaldybėms nuo 2025 metų vėjo jėgainėms nustatyti perpus mažesnius nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus nei po svarstymo yra pritaręs Seimas.  Energetikos ministras Dainius Kreivys ir parlamentinio Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius siūlo vėjo jėgainių vystytojams taikyti 0,05-2 proc. tarifo „žirkles“, o ne 0,05-4 proc., kaip pritarė Seimas. Konkretų mokestį nustatytų savivaldybės. Šiuo metu vėjo elektrinėms galioja 0,5–3 proc.

Pasirodo, kad ne tik prezidentas Gitanas Nausėda, bet ir pora dešimčių dabartinių Seimo narių savo biografijose nutylėjo, jog prieš ne vieną dešimtmetį buvo Komunistų partijos nariai. Seimūnai dabar teisinasi, esą iki šiol apie savo narystę nepranešė, nes anksčiau jokios prievolės tą sakyti nebuvo.

Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo tvarką – siūloma pakoreguoti vietų, kur būtų galima skelbti apie susirinkimą, sąrašą.

Lietuvoje siūlant steigti smulkių ir vidutinių įmonių ombudsmeno instituciją ji galėtų veikti Seimo kontrolieriaus tarnyboje, sako Seimo Ekonomikos komitete pirmininkas. Pasak konservatoriaus Kazio Starkevičius, tokiu atveju nereikėtų papildomų etatų.   „Nesakyčiau, kad mus reikia didinti etatus. Tai biurokratijos didinimas.

Sodininkų bendrijoms dažnai negalint surengti susirinkimų ir aptarti svarbių klausimų, Seimo narys siūlo procesą supaprastinti – pakoreguoti vietų, kur būtų galima paskelbti apie susirinkimą, sąrašą.    Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad tokiu būdu žmonėms bus patogiau gauti informaciją, tuo metu sodininkai abejoja, ar pavyks į susirinkimus prikviesti daugiau žmonių.

Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ūkininkai kaltina užmojais išduoti tėvynę ir lietuvius nuskurdinti. Ministras tokių kaltinimų sulaukė dėl siūlymo leisti nuosavybėn sukaupti didžiulius dirbamos žemės plotus – panaikinti dabar galiojantį 500 hektarų ribojimą. Ūkininkų atstovai gąsdina, kad panaikinus limitą Lietuvos žemes supirks stambūs šalies žemvaldžiai ir užsienio korporacijos, o lietuviai gimtoje žemėje esą beliks tik samdiniais.

Jeigu gyventojai norėtų įsigyti autobuso bilietą vykti iš vieno miesto į kitą balandžio mėnesiui, jie susidurtų su nemalonia realybe. Bilietai neparduodami nei internetu, nei stotyje. Taip nutiko, nes tolimojo susisiekimo autobusais vežėjai kariauja su Susisiekimo ministerija ir pastarajai pavaldžia Lietuvos transporto saugos administracija.

Sumažėjusių pieno supirkimo kainų neapsikentę ūkininkai ėmė pilti pieną į laukus arba jį atidavinėti žmonėms už dyką. Ūkininkai tikina, kad jiems mokami grašiai, o prekybininkai ir perdirbėjai susižeria visą pelną. Tad kaip yra iš tikrųjų? Ar tikrai perdirbėjai mausto ūkininkus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Susisiekimo ministerijos pasiūlyta tolimojo susisiekimo autobusais reforma patiems vežėjams kelia nelabai malonius jausmus. Iš esmės ministerija panoro užtikrinti konkurenciją, kad į rinką galėtų ateiti naujų įmonių, bei papildomai pasiūlė įvairių kitokių pataisymų: įvedė reikalavimus autobusų amžiui, nustatė, kad autobusais būtų galima vežti judėjimo negalią turinčius žmones, pasiūlė leisti maršrutus pradėti ir pabaigti ne tik autobusų stotyse, bet ir oro uostuose ar geležinkelio stot...

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį grįžta prie tolimojo susisiekimą autobusais pertvarkos. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius kiek anksčiau BNS sakė manantis, kad Kelių transporto kodekso pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje.  Pasak jo, kai kurias šios rinkos problemas, pavyzdžiui, traukinių maršrutų iš Vilniaus oro uosto į Kauną vakarais ar per pandemiją dingusių vietinių autobusų maršrutų, Vyriausybė galėjo spręsti ir be reformos ar teismų įsipareigojimo.

Susisiekimo ministerija ėmėsi reformuoti tolimąjį susisiekimą autobusais Lietuvoje taip, kad į rinką galėtų patekti nauji vežėjai, kad autobusai galėtų pradėti ir pabaigti maršrutus ne tik autobusų stotyse, bet ir oro uostuose ar geležinkelio stotyse, bei kad būtų derinami autobusų bei traukinių tvarkaraščiai, tai yra, kad tame pačiame mieste autobuso išvykimo laikas bent 10 minučių nesutaptų su traukinio išvykimu ta pačia kryptimi.

Po „Perlas Energija“ griūties, Seimas griežtina elektros tiekėjų veiklą ir reikalaus papildomos finansinės apsaugos. Parlamentarai taip pat nusprendė sumažinti garantinio tiekimo tarifą tiems, kas nenori elektros iš nepriklausomų tiekėjų. O energetikos reguliavimo taryba jau įspėja, kad dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas patiria sunkumus, su kokiais susidūrė „Perlas Energija“ – elektrą klientams esą turi parduoti pigiau nei pats ją perka biržoje.

Kol Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus, šie traukia apsipirkti į Lenkiją, kur per pusmetį jau išleido beveik 130 milijonų eurų. Labiausiai žmones stebina net ir kaimynų lentynose esančių lietuviškų prekių kainos, kurios yra gerokai mažesnės nei mūsų šalyje. Anot ekspertų, prekybininkai kitoms šalims siūlo mažesnes kainas, nes nenori prarasti užsienio rinkų.

Lietuvai būtina skubiai mažinti bet kokias sąsajas su Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliais, sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. Pasak jo, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė vėluoja ieškoti alternatyvų jos dalyvavimui Maskvoje įsikūrusios Geležinkelių transporto tarybos (GTT) veikloje.  „Būtina kiek įmanoma greičiau minimizuoti bet kokias Lietuvos geležinkelių sąsajas su Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių sistemomis.

Po siūlymu kitų metų biudžete rasti papildomų lėšų turizmui skatinti nebeliko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus parašo. Pats parlamentaras BNS ketvirtadienio vakarą sakė iniciatyvą parėmęs netyčia. „Techninė klaida įvyko. (...) Pasirašiau, po to pažiūrėjau, ką pasirašiau, ir atšaukiau“, – teigė Seimo narys. Turizmui papildomus 10 mln. eurų pasiūlė grupė Seimo narių, dirbančių Seimo Ekonomikos komitete. K. Starkevičius yra šio komiteto pirmininkas.

Nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimo chaose valdžia spaudžia stabdžio pedalą. Paskutinį, trečiąjį etapą, kurio metu tiekėją turi pasirinkti daugiau nei 400-ai tūkstančių mažiausiai elektros sudeginančių vartotojų, planuojama atidėti metams ar net ilgesniam laikotarpiui. Energetikos ministerija taip pat pritaria prezidento siūlymui: planuoja didinti kompensacijas taupiausiems, suvartojantiems iki 150-ies kilovatvalandžių elektros per mėnesį.

Dabartiniai signalai, kurie pasaulyje sklinda apie Lietuvą, tikrai neprisidės prie gero šalies įvaizdžio ir taip mes nepritrauksime investuotojų, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. Seimo narys taip pat pasisakė ir apie situaciją, susijusią su susisiekimo ministru. Kai tik susigadinome santykius su Kinija, buvo sakoma, kad tai nieko baisaus, nes mūsų importas menkas, eksportas taip pat nieko tokio.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad valstybė galėtų skolintis geležinkelių infrastruktūros išlaikymui tik su sąlyga, jog tai nedidins viešųjų finansų deficito. Taip jis komentavo Vyriausybės sprendimą pritarti skolinimosi galimybei, jeigu būtų uždraustas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą. „Skolintis galima tik tokiu atveju, jei užtikrinama, kad valdžios sektoriaus deficitas nedidės ir bus ne blogesnis negu 3,3 proc. BVP.

Seimas svarstys Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nuo kitų metų pradžios tikslinti tvarką, reglamentuojančią, kas gali būti pramoginių laivų laivavedžiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą laisvalaikio pramoga siekiant išsinuomoti asmeninį laivą (vandens motociklą) teisėtai yra pasiekiama tik mažam ratui vartotojų.

Seime kelia skinasi atskirų parlamentarų iniciatyvos laisvadienių skirti ir vyresnių vaikų turintiesiems tėvams, taip pat aiškiau nustatyti nuotolinio darbo metu patiriamų išlaidų kompensavimą bei nemokėti išeitinių pašalpų per prastovą iš darbo savo noru išėjusiems darbuotojams. Visiems šiems pasiūlymams parlamentarai pritarė pateikimo stadijoje, toliau juos svarstys Seimo komitetai, vertins Trišalė taryba, Vyriausybė.

Daugelis politikų turbūt norėtų, kad kai kurios jų viešai pasakytos frazės taip ir nugarmėtų į užmarštį. Ypač, jei jos išsakytos jautriais klausimais, pavyzdžiui, apie LGBT bendruomenę ir šių asmenų partnerystę. Dar labiau, jei jų sakiniuose skambėjo neapykanta ir kaltinimas iškrypimais ar ligomis. Tačiau tai sunku, kai jų mintys nugula žiniasklaidoje ir interneto kampeliuose.

Alytaus rajone gyvenantis Darius Glušauskas sulaukė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) laiško, kuriame vyro reikalaujama nugriauti savo namą. Priežastis – dar praeitame amžiuje šalia Dariaus namų pastatytas elektros stulpas. Keblią situaciją aiškinosi TV3 televizijos laida „Prieš srovę“. ESO prašo namą nugriauti Į netoli Alytaus esantį Nemunaičio miestelį Darius Glušauskas su žmona ir vaikais atsikraustė prieš septynerius metus.

Kalbos apie Lietuvoje greitu metu turintį pradėti galioti imuniteto pasą kelia audras ne tik opozicijos, bet ir tarp valdančiųjų. Vieni sako, kad atskiro dokumento kurti nereikia, nes jau vasaros pradžioje pradės veikti Europos Sąjungos imuniteto pasas. Taip pat šios priemonės priešininkai atkreipia dėmesį ir į galimą šalies gyventojų diskriminaciją. Tačiau lietuviško galimybių paso šalininkai sako, kad šio paskirtis yra visiškai kita nei europinio.

Šią savaitę Vyriausybė turėtų patvirtinti galimybių, kitaip vadinamą imuniteto, pasą. Ir nors, atrodytų, tai turėtų būti sveikintinas projektas, nes toks pasas leis naudotis daug daugiau veiklų nei dabar galima, galimybių pasas sulaukia kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir iš valdančiųjų. Vieni įžvelgia galimą diskriminaciją, kiti siūlo galimybių pasui skirtas jėgas ir pinigus investuoti ten, kur jų labiau reikia, kadangi netrukus dienos šviesą išvys ir europinis sertifikatas.

Trys parlamentarai siūlo miškų valdymą ir valstybės politikos formavimą perduoti Žemės ūkio ministerijai. Dabar šias funkcijas atlieka Aplinkos ministerija.  Tokias pataisas siūlo valstietis Viktoras Rinkevičius, konservatorius Kazys Starkevičius ir socialdarbietis Petras Čimbaras. Pastarieji du parlamentarai dirba Seimo Kaimo reikalų komitete.  „Dabar Aplinkos ministerija vykdo ir ūkinę, ir aplinkosauginę funkcijas.

Ramūno Karbauskio dar kadencijos pradžioje išsakytas pažadas, kad ši valdžia netaps įdarbinimo tarnyba giminaičiams, kelia vis didesnių klaustukų. Sutapimas ar ne, tačiau žemės ūkio ministru tapus socialdarbiečiui Andriui Palioniui, šiltas vietas ministerijoje rado jau antra šios partijos nario dukra. Vos 24-erių mergina pačiam ministrui patarinės kol kas dar nežinomais klausimais. Beje, nedaug trūko, kad įdarbintas būtų dar ir trečio partiečio vaikas.

Žemdirbių atstovai sako, kad prezidento Gitano Nausėdos siūlymas apkarpyti lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui gerokai apsunkintų jų veiklą ir pabrangintų maisto produktus. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus BNS sakė, kad pabrangus kurui lietuvių ūkininkams taptų dar sunkiau konkuruoti su žemdirbiais iš kitų Europos šalių.

Lietuvoje tęsiasi medienos krizė, o miškuose ir sandėliuose tebeguli didžiuliai kiekiai medienos. Vyriausybė nusprendė valstybinių miškų medieną parduoti daug pigiau nei pernai. Tačiau aplinkos ministrui Seime teko aiškintis, ar taip jis netarnauja stambiesiems pramonininkams ir kartu neskurdina valstybės biudžeto. Lietuvos valstybinių miškų urėdijos paruošta mediena niekaip nesulaukia pirkėjų. Didžiuliai kiekiai prikirstų medžių ir medienos stūkso miškuose ir sandėliuose.

Žemės ūkio ministerija bus perkelta į Kauną, nutarė Seimas. Už rezoliuciją dėl ministerijos perkėlimo sustabdymo balsavo 39 Seimo nariai, prieš – 39, o susilaikė 23. „Labai neatsakinga sakyti: stabdykime, kai pusė ministerijos perkelta. Šitas projektas įsivažiavęs tiek, kad jo stabdyti nebegalima“, – antradienį Seime sakė „valstietė“ Goda Burokienė. Ji taip pat pranešė, kad ateityje į Kauną planuojama perkelti ir ministerijai pavaldžias įstaigas.

Seime dirba keturi milijonieriai: „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, liberalas Kęstutis Glaveckas ir konservatoriai Gabrielius Landsbergis bei Kazys Starkevičius, rodo antradienį paskelbtos turto deklaracijos. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, R. Karbauskis deklaravo pernai turėjęs 16 mln. eurų vertės turto. K. Glaveckas deklaravo turto už 1,6 mln. eurų, G. Landsbergis – už 1,4 mln. eurų turto, o K. Starkevičius – už 1 mln. eurų.