Skirtingose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, kai kurioms transporto priemonėms yra taikomas kelių mokestis.
Pavyzdžiui, Lietuvos greitkeliuose yra įdiegta rinkliavos sistema, taikoma keleivinėms (M2 ir M3 kategorijos) bei krovininėms (N1, N2, N3 ketogorijos) transporto priemonėms.
Tačiau kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Slovakijoje ar Vengrijoje, taip pat už naudojimąsi kai kurių autostradų keliais tenka susimokėti ir lengvųjų automobilių vairuotojams.
Vienas pagrindinių tokio mokesčio surinkimo tikslų – prisidėti vairuotojams prie kelių priežiūros ir tolimesnių kelių atnaujinimo finansavimo.
Atsiras naujas mokestis vairuotojams?
Lietuvoje bent jau kol kas lengvųjų automobilių savininkai gali važiuoti bet kuriais keliais nevaržomai – už tai susimokėti nebus paprašyta.
Tačiau dar pernai išsakyta idėja taikyti mokestį visų transporto priemonių vairuotojams (įskaitant ir M1 kategorijos automobilius), panašu, neliko užmiršta.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad Lietuvai yra reikalinga nauja, vieninga mokestinė kelių apmokestinimo sistema.
„Dalis politinių oponentų vis kalba, kad lėšos kelių tvarkymui ar tiesimui yra surenkamos per taikomus akcizus. Kita vertus, kai yra tvirtinamas biudžetas, kelių tvarkymui priskiriami keli šimtai milijonų eurų.
Neseniai vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje taip pat buvo pasiūlymas atleisti lengvuosius sunkvežimius nuo kelių mokesčio. Tačiau paskaičiavome, kad tai kainuotų 15 mln. eurų. Kai paklausi, o iš kur mes šiuos pinigus gausime, pradedama kalbėti apie akcizą. Bet nereikia būti populistais. Reikia galvoti apie naują sistemą, kuri būtų tvari ir nereikėtų kiekvienu momentu eiti ieškoti pinigų iš biudžeto.
Kai turėsime aiškią ir skaidrią mokestinę sistemą, kur pinigai visi nukeliaus į kelių fondą, tada mes turėsime tokius kelius kaip Lenkijoje“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo politikas.
Pasak politiko, nors nėra realu, kad šioje Seimo kadencijoje būtų priimti nauji sprendimai, susiję su nauja kelių apmokestinimo tvarka, tačiau pakeitimai yra būtini.
„Nereikia būti populistais. Nesvarbu, kad rinkimai artėja. Reikia patiems turėti nuomonę ir aiškią, o ne rodyti, kad iš kažkur paimsime pinigus kelių tiesimui ir tvarkymui. Tai tragedija, kad nebuvo sukurtas kelių fondas“, – dėmesį atkreipė K. Starkevičius.
Mokesčio galėtų ir išvengti
K. Starkevičiaus teigimu, nauja kelių mokesčio sistema galėtų būti taikoma tik naujai nutiestiems keliams. O vairuotojai, kurie, pasak jo, nenorėtų mokėti už geros kokybės kelią, galėtų rinktis alternatyvius maršrutus, t.y. seniau nutiestus kelius.
„Kas norėtų greičiau pasiekti kelionės tikslą, jie galėtų važiuoti tuo keliu, kuris būtų mokamas. Reikia atskirti keletą dalykų – gali būti mokami keliai, gali būti koncesijos būdu pastatomi keliai, kas ir bus daroma. Ir tie viešieji keliai, kurie galėtų būti šalia. Bet mokestis būtų taikomas naujiems keliams, ne seniems, niekas nesiruošia čia seniems keliams uždėti to mokesčio.
<...> Jeigu būtų naujai nutiestas tas kelias, aš tikiuosi, kad Susisiekimo ministerija, „Via Lietuva“ suorganizuos tinkamą konkursą, kad būtų įdiegta elektroninė sistema ir nereikėtų vairuotojams ten pirkti kažkokių vinječių. O dabar tos vinjetės – 20, o ne 21 amžius“, – kalbėjo Seimo narys.
Politikas priduria, kad esą mokestis būtų nedidelis, galėtų siekti iki, pavyzdžiui, 3 eurų.
Papildoma našta gyventojams?
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Vytautas Snieška įvertino šiuo metu skirtingų valstybių taikomą praktiką dėl kelių apmokestinimo.
Pasak jo, kelių mokestis sunkiasvorėms transporto priemonėms iš tiesų yra būtinas, o Lietuva dabar nustatyto mokesčio dydžiu lenkia ir kitas šalis, viena jų – Jungtinė Karalystė.
„Neabejotinai būtina apmokestinti sunkų krovininį transportą, stiprokai ardantį kelius, ypač daug tranzitinių transporto srautų turinčiose valstybėse, taigi ir Lietuvoje, kur, beje, yra vienas aukščiausių tokių mokesčių – 0,442 Eur/km, kai Jungtinėje Karalystėje tik 0,002 Eur/km“, – kalbėjo profesorius.
Tiesa, nuomonė dėl tam tikro kelių mokesčio nustatymo lengviesiems automobiliams skirtingose valstybėse taip pat yra nevienodas.
„Dėl asmeninių automobilių papildomo apmokestinimo yra labai skirtingai. Plačiai naudojamas apmokestinimas atsipirkimo laikotarpiui kelių, tiltų, tunelių, įrengtų privačiomis lėšomis, kuris, pasibaigus koncesijos laikotarpiui, panaikinamas.
Kai kuriose šalyse mokesčiai už važinėjimą valstybės lėšomis įrengtuose keliuose yra panaikinti, nes piliečiai jau yra sumokėję pajamų mokesčius, iš kurių tie keliai yra įrengti ir remontuojami, beje, kaip ir Lietuvoje. Lietuvoje renkamas kuro akcizo mokestis, kuris, kaip buvo deklaruojama, naudojamas ir kelių tiesimui bei remontui ir modernizavimui“, – paaiškino V. Snieška.
Tačiau ekonomistas svarsto, kad jeigu kelių mokestis Lietuvoje būtų taikomas ir lengviesiems automobiliams, tai labiau primintų papildomą naštą gyventojams.
„Politikai labai mėgsta kurti naujus mokesčius, nes papildomų pinigų visada trūksta, o ir jų administravimui sukurtose įstaigose galima įdarbinti reikalingus žmones.
Tačiau tada taip ir reikia įvardyti: „norime uždėti gyventojams papildomą naštą“, nors tokio prisipažinimo neverta tikėtis“, – komentavo V. Snieška.
Naujienų portalui tv3.lt „Vilnius Tech“ Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis kiek anksčiau teigė nemanantis, kad mokestis lengvųjų automobilių vairuotojams būtų išeitis, kaip išspręsti įsisenėjusią prastos kokybės kelių būklę.
„Lengvieji automobiliai taip pat prisideda prie kelių būklės degradacijos, tik nepalyginamai mažesniu mastu nei krovininiai, todėl nemanau, kad naujas mokestis lengvųjų automobilių vairuotojams yra pats teisingiausias“, – svarstė pašnekovas.
Keliai vis prastesni, bet diskusija nevyksta
Tuo metu Susisiekimo ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad diskusijos dėl galimų mokestinės tvarkos pakeitimų už kelių naudojimąsi nėra svarstomos.
„2023 m. Seimui priėmus Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymą yra sudaryta galimybė apmokestinti ne tik magistralinius kelius, bet ir krašto bei rajoninius kelius.
Tačiau šiuo metu diskusijos dėl kelių apmokestinimo išplėtimo lengvosioms transporto priemonėms nevyksta“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare sakė ministerijos atstovai.
Ministerijos duomenimis, Lietuvos automobilių kelių tinkle jau apmokestinta 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis – apie 1,7 tūkst. kilometrų.
Be to, planuojama tiesti beveik 7 kilometrų pietinį Klaipėdos aplinkkelį, 9 kilometrų ilgio Zarasų ir maždaug 16 kilometrų Kauno aplinkkelius, už kuriuos vairuotojams, kaip yra planuojama, tektų susimokėti.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis taip pat yra sakęs, kad Valstybinio kelių tinklo plėtrai svarstoma pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį.
„Ne kartą esu konstatavęs, kad esamo kelių finansavimo nepakanka visiems būtiniems kelių infrastruktūros projektams, todėl nuolat ieškome galimybių, kaip pritraukti naujų finansavimo šaltinių. Nors finansavimas iš biudžeto paprastai yra pigesnis, jeigu tokių galimybių nėra, viešojo ir privataus sektorių partnerystę matome kaip vieną iš alternatyvių būdų užtikrinti konkrečių valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą.
Pagal tokį modelį sėkmingai įgyvendinami kai kurie kelių infrastruktūros plėtros projektai kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, pernai buvo nutiestas Kekavos aplinkkelis Latvijoje“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Susisiekimo ministerijos nuomone, tokiu būdu įgyvendinamais projektais galėtų tapti Kauno vakarinio aplinkkelio (apie 16 km ilgio), Klaipėdos pietinio aplinkkelio (apie 6,8 km ilgio), Zarasų miesto aplinkkelio (apie 9,34 km ilgio) statyba, krašto kelio Nr.130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,6 iki 31,1 km rekonstrukcija.
Nuo 2024 m. sausio 1-os dienos įsigaliojo Lietuvoje taikomo kelių naudotojo mokesčio (el. vinječių) pokyčiai. Pagrindinis pasikeitimas: kelių naudotojo mokesčio apskaičiavimo metu vertinamas transporto priemonės ašių skaičius bei išmetamųjų teršalų lygis (Euro klasė).
Naujasis apmokestinimo už kelius mokestis, kaip ir iki šiol, bus taikomas keleivinėms (kategorijos M2 ir M3) bei krovininėms (kategorijos N1, N2, N3) transporto priemonėms. Ši kategorija yra nurodyta transporto priemonės registracijos liudijime.
Seimui gegužę priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2025 metų dyzelino akcizas bus suvienodintas su benzino, o nuo 2026 metų jis viršys benzino akcizą. Tokiu būdu valdžia siekia esą skatinti rinktis mažiau taršų kurą.
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse dėl to kasmet brangs 4–6 centais, o nuo 2025 metų variklių degalams įvedama anglies dvideginio (CO2) dedamoji jų kainą kasmet didins dar 3 centais.
Tuo metu naujai įvestas suskystintų naftos dujų akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM), o nuo kitų metų įvedus CO2 dedamąją akcizas sieks 405 eurus, o 2030 metais – 590 eurų.
