Pradėdamas spaudos konferenciją, išrinktasis partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad įgyvendinti siekį skirti gynybai 5–6 proc. nuo BVP būtina įgyvendinti mažiausiai dėl dviejų priežasčių.
„Jeigu mes to nepadarysim, mes ne tik neįgyvendinsime užsibrėžtų planų ginti Lietuvą ir atgrasyti priešą, bet mes patirsime didžiulį diplomatinį smūgį visame pasaulyje. Ypač kai kalbame apie JAV kryptis ir strategijas, kai žodžius turi lydėti darbai. Tuos darbus mato ir vertina“, – antradienį žurnalistams kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Viso pasaulio žiniasklaidoje, viso pasaulio sprendimų priėmėjų galvose jau yra paskelbta Lietuvos žinia, kad mes pasieksime 5–6 proc. BVP gynybai“, – pridūrė jis.
Kaip sausį sutarė Valstybės gynimo taryba (VGT), 2026–2030 metais Lietuva gynybai kasmet skirs nuo 5 iki 6 proc. BVP. Surinktos lėšos bus skiriamos suformuoti nacionalinę diviziją.
Pasak L. Kasčiūno, sukurti diviziją neužteks, reikės ir ją išlaikyti. Konservatoriaus turimais duomenimis, tai kasmet kainuotų 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP)
„Gynybos planavimas yra ypatingas tuo, kad tu negali nusipirkti ginkluotę ir galvoti, kad rūpintis ja nereikės. Kainuoja ir jos palaikymas, nes pilnas operacinis pajėgumas nėra tik ginkluotė. Tai ir amunicija, kuri sensta ir kurią reikia keisti, ir personalo rengimas ir palaikymas, infrastruktūra, treniravimosi erdvės ir dar bent dešimt kriterijų, kad būtų palaikoma pilnas operacinis pajėgumas“, – teigė L. Kasčiūnas.
Siūlo įveiklinti nenaudojamą valstybinę žemę
Seimo narys Kazys Starkevičius pristatė konkretų pasiūlymą. Politiko teigimu, Lietuvoje tebėra šimtai tūkstančių hektarų nenaudojamos valstybinės žemės, kurią būtų galima parduoti arba išnuomoti.
K. Starkevičiaus turimais duomenimis, Lietuvos teritorijoje yra 6,53 mln. ha žemės. Iš jų 3,37 mln. ha yra žemės ūkio paskirties žemės, iš kurių 182 tūkst. 348 ha yra išnuomota.
„Yra kita likusi žemė, 104 tūkst. hektarų, kuri yra visiškai neįregistruota, nesuforminta ir neišnuomota. Ir dar yra 631 tūkst. valstybinės niekeno žemės, apimančios nesuformuotus kelius, miškus, kuri yra neregistruota“, – aiškino jis.
K. Starkevičius teigė, kad valstybė galėtų surinkti papildomų lėšų ne aukciono būdu parduodama iki 10 hektarų ploto įsiterpiančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir dalį miškų teritorijos.
„Išnuomotą žemę būtų galima parduoti (įsiterpusius sklypus iki 10 ha). Tuo metu jau yra suformuota, kurią strateginės reikšmės žemę mes pasiliekame ir išsaugome, jeigu reikės statyti svarbius valstybės objektus“, – kalbėjo Seimo narys.
Bendrai iš šių šaltinių valstybė galėtų surinkti apie 2 mlrd. eurų.
„Dar mes papildomai suskaičiavome, kad galima parduoti tuos vadinamus kolūkinius miškus, kurių dalį Valstybinė miškų urėdija yra pasiėmusi, bet yra ir kita dalis, kurią galima būtų parduoti ir gauti pinigus už tuos miškus. Čia būtų virš pusės milijardo eurų“, – teigė K. Starkevičius.
Dar viena idėja – įveiklinti nenaudojamą miestų žemę ir miškus. Anot K. Starkevičiaus, taip būtų galima surinkti bent 1 mlrd. eurų, o galbūt ir daugiau.
Benkunskas: kalbame apie mažiausiai 1 mlrd. eurų
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigė, kad sostinė turi didelius nepanaudojamos žemės rezervus, kuriuos pardavus lėšos keliautų į gynybos fondą. Pasak mero, miestui tokios žemės pardavimas būtų naudingas, nes nebeliktų prievolės jos prižiūrėti.
„Vilniaus atveju, mes esame pasidarę du labai paprastus dalykus. Pasižiūrėjome, kad mes turime su dabartiniu reguliavimu ir žemės sklypus, kurie yra priskirtini valstybei, bet jei yra nenaudotini, taip vadinamieji įsiterpiamieji žemės sklypai, kurie pagal įstatymus apima iki 4 arų ploto teritoriją“, – aiškino V. Benkunskas.
„Pasiūlymas labai paprastas – peržiūrėti reguliavimą iš esmės padidinant galimybę tokius sklypus susijusių sklypų savininkams nusipirkti“, – siūlė jis.
V. Benkunsko teigimu, reikalingi tam tikri įstatymų pakeitimai, kad miestas galėtų suteikti sąlygas žemės savininkams įsigyti įsiterpiančios žemės sklypus. Politikas siūlo išplėsti miestų įgaliojimus žemės valdymo klausimais.
„Galbūt atiduoti miestams vykdyti aukcionus. Esu kalbėjęs su kolegomis iš kitų savivaldybių, mes kaip patikėtiniai po žemės reformos, kuri startavo praeitais metais, siūlome žengti kitą žingsnį ir žemės valdymo klausimą atiduoti miestams“, – teigė jis.
Vilniaus meras skaičiuoja, kad iš nenaudojamų žemės sklypų pardavimo valstybė vien Vilniaus mieste galėtų uždirbti apie 1 mlrd. eurų.
„Skaičiuojame, kad vien Vilniaus mieste galime surinkti 300 mln. eurų to, ką dabar turime, o, jeigu įvertinus tai, kas dar nesuskaičiuota, nesutvarkyta, tai kalbame apie milijardą eurų mažiausiai“, – pažymėjo jis.
Gynybos finansavimas bus didinamas iki 5–6 proc. BVP
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Vienas pagrindinių Prezidentūros siūlymų didesniam gynybos finansavimui – lėšas surinkti iš ekonomikos augimo.
Tai siūloma daryti skatinant pensijų fondus daugiau investuoti šalies viduje, mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nesurinkimą, taip pat ekonomiką auginti labiau investuojant šalies valiutos atsargas ir gyventojų indėlius, kurie būtų laikomi specialiose taupomosiose sąskaitose ir už kuriuos gyventojams būtų mokamos valstybės nustatytos palūkanos.
Tarp valdančiųjų siūlymų gynybos finansavimui – ir platesnio bendro Europos Sąjungos (ES) valstybių skolinimosi mechanizmai, tiesa, dėl šios priemonės kol kas bendrijoje susitarimo nėra.
Paskutinį susitarimą dėl gynybos daugelis parlamentinių partijų pasirašė dar 2022 m. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.
Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
