Praėjus pusei metų nuo reformos pradžios konstatuojama, kad tolimojo susisiekimo maršrutų skaičius autobusais nuolat mažėja, o regionų gyventojai negali pasiekti didžiųjų miestų. Bet visos paslaugos kaip tik traukiasi nuo gyventojų – iš regionų į didžiuosius miestus.
Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį surengė klausymus, kuriuose apžvelgė padėtį tolimojo susisiekimo autobusais rinkoje, bet išgirsta informacija politikus privertė sunerimti. Šilalės meras Tadas Bartkus situaciją jo regione pavadino „liūdnai tragiška“. Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Dovilė Sujetaitė teigė, kad iš reformos tikėjosi naujų maršrutų nei buvo, bet gavo tik mažiau.
Dabar reformuotojai turės pasukti galvą, kaip ištaisyti prastą reformą, kuri ne tik nepritraukė naujų vežėjų, bet ir išbaidė esamus. Per pusės metų neapibrėžtumo laikotarpį iš rinkos pasitraukė 5 keleivių vežėjai.
Gyventojai lieka be pavėžėjimo
Keleivinio susisiekimo autobusais reforma buvo pradėta įgyvendinti praėjusių metų liepos mėnesį, kai įsigaliojo naujasis Kelių transporto kodeksas. Pagrindas šiai reformai pradėti buvo prieš tai priimtas Konkurencijos tarybos sprendimas, kad rinka yra uždara ir kad ji turi būti atverta naujiems dalyviams.
Kaip tarė, taip ir padarė, tik dar pridėjo įvairių reikalavimų vežėjams. Pavyzdžiui, autobusai turėjo būti ne senesni nei 14 metų, naujo formuojamo maršruto trasa negalėjo sutapti su senu maršrutu daugiau nei 50 procentų, atsirado pareigas, kad autobusai būtų pritaikyti vežti asmenis su judėjimo negalia. Šiuos pakeitimus priėmė Seimas, o reformą inicijavo Susisiekimo ministerija. Bet dabar visi pašiurpę.
„Situacija Vakarų Lietuvoje yra liūdnai tragiška. Mes per pastaruosius trejus metus, jeigu apjungtume ir kovidą, ir atėjusią reformą, iš 17 maršrutų netekome 11-os. Liko 6 maršrutai ir pagal naujausius duomenis nuo šių metų pabaigos mes dar neteksime maršruto į Vilnių, tai liks 5 maršrutai. Praktiškai liekame be jokio susisiekimo su didžiaisiais miestais“, – pasakojo Šilalės meras T. Bartkus.
Autobusų maršrutų ir reisų skaičius visoje Lietuvoje nuosekliai mažėjo nuo pat pandemijos laikų, bet reforma sudavė galutinį smūgį. Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, 2021 m. gruodį Lietuvoje buvo 320 maršrutų bei 925 reisai, 2023 m. sausį – 252 maršrutai ir 693 reisai, o pernai liepą – 230 maršrutų bei 615 reisų. Šiuo metu esamų maršrutų ir reisų skaičiaus Lietuvos transporto saugos administracija nepateikė, bet vežėjų skaičius nuo pernai sausio iki liepos sumažėjo nuo 33 iki 28.
„Tai tikrai liūdna situacija, kai šiai dienai pusė rajono gyventojų per du panaikintus maršrutus neturi galimybės pasiekti Klaipėdos, kuri yra viena pagrindinių mūsų savivaldybių gyventojams tiek važiuojant į gydymo įstaigą, tiek į kitas įstaigas. Visos tos reformas, kai jungiam ir stambinam, gyventojams reikia pasiekti didmiesčius – tai ir Nacionalinės žemės tarnybos reforma, ir kitos reformos, bet tas apsunkina. Mes matome situaciją, liūdna darosi, kad tie maršrutai nyksta“, – pasakojo T. Bartkus iš Šilalės.
Pasak mero, jis kasdien sulaukia gyventojų skundų, kad gyventojai negali pasiekti Klaipėdos, todėl savivaldybė ėmėsi pati vežti žmones iš Šilalės į Kryžkalnį, o nuo čia žmonės jau gali autobusais pasiekti kitus Lietuvos taškus.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais D. Sujetaitė pateikė realią situaciją apie likusią Lietuvą, o po jos pristatymo tapo akivaizdu, jog gyventojams padėtis pablogėjo.
„Kodėl mes sakome, kad reforma sukėlė neigiamų pasekmių? Nes matome, kad įsigaliojus pertvarkai vežėjai turėjo galimybę optimizuoti maršrutus. Kitaip sakant, buvo atsisakyta nepelningų maršrutų, vežėjai jų atsisakė arba dalis jų nepajėgė atitikti reikalavimų, keliamų autobusams dėl transporto amžiaus, dėl pritaikomumo žmonėms su specialiaisiais poreikiais“, – kalbėjo D. Sujetaitė.
Savivaldybių asociacijos atstovė surinko informaciją iš visų savivaldybių ir nusiskundimų dėl sumažėjusių reisų arba išnykusių maršrutų turėjo Visaginas, Zarasai, Ukmergės rajonas, Trakų ir Vilniaus rajonai, taip pat Šiaulių rajonas bei miestas, Raseiniai, Kupiškis, Panevėžio miestas, Jonavos rajonas, Marijampolė, Šilutė, Šilalė ir netgi Klaipėdos miestas.
„Tuos nuogąstavimus kėlėme ir prieš reformą, kad tikriausiai taip ir atsitiks, kad tų nepelningų maršrutų niekas nenorės, vežėjai jų atsisakys ir savivaldybės bus priverstos organizuoti vietinį pavėžėjimą arba, neturint galimybių, gyventojai bus palikti be pavėžėjimo. Tai taip ir atsitiko kai kuriose savivaldybėse. Su reforma buvo sakoma, kad jeigu bus panaikinti maršrutai ir neatsiras per tam tikrą laiką vežėjų norinčių vežti, Lietuvos transporto saugos administracija skelbs viešosios paslaugos konkursą ir bus ta paslaugas dotuojama valstybės. Tai mes apie tai jokios informacijos nežinome“, – pasakojo D. Sujetaitė.
Išties Kelių transporto kodekse rašoma, kad jeigu per 2 mėnesius neatsiranda vežėjų, norinčių teikti paslaugą tam tikrame maršrute, tuomet turėtų būti perkama viešoji paslauga, kuri būtų dotuojama iš valstybės biudžeto. Kol kas niekas apie tokius pirkimus nėra girdėjęs, nors nuo reformos pradžios praėjo daugiau nei 6 mėnesiai. Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pabrėžė, kad šiam tikslui valstybės biudžete netgi nėra numatyta lėšų.
Nepripažįsta, kad kalta reforma
Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius Genius Lukošius ir pavaduotojas Justas Rašomavičius komiteto posėdyje pasakojo, kad reformos tikslas buvo atverti rinką naujiems vežėjams, užtikrinti konkurenciją bei įtvirtinti aukštesnės kokybės paslaugas keleiviams. Kaip minėta, tam pagrindą padėjo Konkurencijos tarybos sprendimas atverti rinką, nes iki tol maršrutai buvo padalinti tarp esamų vežėjų metų metais, jokių naujų konkursų nevykdavo.
„Noriu paneigti šitą gandą, tikrai ne reforma kalta ir tikrai tai nėra reformos pasekmė“, – sakė Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius G. Lukošius.
Pasak administracijos atstovo, maršrutų ir reisų drastiškai pradėjo mažėti per pandemiją ir po jos, nes vežėjai atsisakė nepelningų maršrutų.
„Kai įsigaliojo kodeksas, išėjo tik penki vežėjai, kurie vežė tam tikrais maršrutais. Mes teigėme jiems, kad jūs neturite teisės išeiti, bet jie vis tiek savavališkai nutraukė, o sankcijų jiems nutraukus vežimus neturėjome“, – sakė G. Lukošius.
„Pagrindinės problemos, kodėl jie išėjo, tai buvo 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis, nenorėjo jie to prisiimti. Viena iš priežasčių buvo, kad negalės vystyti naujų maršrutų, kadangi buvo 50 proc. taisyklė ir kita priežastis buvo, kad autobusų amžius turėjo būti ne senesnis kaip 14 metų“, – tęsė G. Lukošius.
Šie reikalavimai buvo įvesti su reformos pradžia, taigi teigti, kad reforma visai neturėjo įtakos susisiekimo pablogėjimui, būtų klaidinga.
Lietuvos transporto saugos administracijos vadovas pripažino, kad pasitraukus 5 vežėjams, naujų į rinką neatėjo ir šiuo metu pavėžėjimo paslaugą tarp miestų atlieka 28 vežėjai.
Aiškindamas, kodėl į rinką gali neateiti nauji vežėjai, G. Lukošius svarstė, kad naujiems vežėjams gali atrodyti nepatrauklu, kad iš jų reikalaujama nuo leidimo gavimo dienos įsipareigoti vežti keleivius ne mažiau nei 12 mėnesių. Dar vienas atgrasantis veiksnys galėtų būti autobusų amžiaus reguliavimas, kai norima, kad jie nebūtų senesni nei 14 metų. Stabdžius galimai uždeda ir nurodymas, kad naujo maršruto trasa nesutaptų su esamu maršrutu daugiau kaip 50 proc. Kitaip tariant, prisireguliavo taip, kad niekas nenori rizikuoti.
Tai dabar mokėsim visi?
Informaciją išklausęs Ekonomikos komiteto vicepirmininkas, socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas reziumavo, kad tolimojo keleivinio susisiekimo autobusais reforma padėties ne tik kad nepagerino, bet dar labiau ją suprastino: vežėjų sumažėjo, nyksta maršrutai ir retinami reisai.
„Šiandien padaryta reforma situacijos ne pagerino, o ją suprastino, todėl kad atsiradęs neapibrėžtumas lemia, kai kurie vežėjai nenori prisiimti komercinės rizikos. Ir jie turi pilną teisę tai daryti, nes tai numatyta kodekse. Todėl atsiranda ir dar daugiau atsiras maršrutų, kurie bus neaptarnaujami. Vadinasi, mes negana to, kad sumažinome vežėjų skaičių, dar prie viso to nacionalizavome ir kaštus“, – sakė G. Paluckas.
Aiškindamas, ką tai reiškia, politikas paminėjo, kad anksčiau vežėjai buvo gavę maršrutų paketus. Į vieną paketą patekdavo ir pelningas maršrutas, ir nepeliningas, tad vežėjai nepeliningus maršrutus dengdavo iš pelningų. Dabar socialinius maršrutus vežėjai numes valstybei, o šių metų valstybės biudžete tokios išlaidos nenumatytos.
„Vietoje to, kad galiotų anksčiau buvusi sistema, kai konkursuose maršrutai buvo tiekiami paketais, kai kiekvienas vežėjas, įvertinęs rizikas, prisiėmęs atsakomybę ir apribojimus, paimdavo ir socialinį, ir komerciškai patrauklų maršrutą, tai dabar dėl to neapibrėžtumo, kad bet kas, bet kur ir bet kaip gali ateiti ir sumažinti tavo srautus, kas atsilieps tavo balansui ir įsipareigojimams bankams, dabar tuos maršrutus daug patogiau nusimesti ir atiduoti finansuoti iš biudžeto“, – sakė politikas.
Tai reiškia, kad visi kaštai tenka mokesčių mokėtojams, o nauda esamiems arba ateityje į rinką ateisiantiems vežėjams.
Išvada: geriau jie nieko nedarytų, taip būtų daug geriau !
