O energetikos reguliavimo taryba jau įspėja, kad dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas patiria sunkumus, su kokiais susidūrė „Perlas Energija“ – elektrą klientams esą turi parduoti pigiau nei pats ją perka biržoje.
Senjorė Birutė ruošiasi šviesioms Kalėdoms. Šunskuose šalia Marijampolės gyvenanti moteris girliandomis jau puošia savo sodybą.
„Smagiau, gražiau, šventės, navatniau. Norisi kažko“, – sako Birutė.
Visgi Birutei kalėdinę dvasią temdo elektros kainos. Ji net neįsivaizduoja, kiek teks pakloti už girliandų sudegintą elektrą, kai už ją teks mokėti kone dvigubai didesniu tarifu nei prieš metus.
„Invalidumą gaunu, ne per daugiausiai. Bet vis tiek prisidės, prisidės, pakilo, kaip nors išsiversim“, – kalba Birutė.
Vyriausybė skelbia, kad kitąmet pirmąjį pusmetį elektra su valstybės kompensacija kainuos 28 centus už kilovatvalandę. Tačiau šis brangimas dar ne pabaiga. „Perlas Energija“ nesugebėjus įvykdyti klientams įsipareigojimų ir nutraukus veiklą, Seimas griežtina elektros tiekėjų veiklą ir įveda jiems papildomus piniginius reikalavimus: turėti pinigų bent 3 mėnesius vykdyti įsipareigojimus klientams, turėti bent pusės įstatinio kapitalo dydžio nuosavą kapitalą.
„Įvyko „Perlo“ griūtis, dalyvavo kompanijos, kurios pabandė laimę, kaip loterijoje. Dabar bus griežtesni reikalavimai įmonių, į jų istoriją bus atsižvelgta, ar neturėjo finansinių problemų, VERT suteikiami didesni įgaliojimai, kad įmonės teiktų pastoviai ataskaitas“, – teigia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Valdančiųjų ir opozicijos balsais Seimas pritarė šiai naujovei, tačiau opozicijos atstovai ir rinkos dalyviai perspėja, kad naujus reikalavimus elektros pardavėjai perkels ant klientų pečių, taigi dar labiau padidins elektros tarifus.
„Kiekviena įmonė nori pelno, noras apsisaugoti, turėti didesnį kapšą pinigų pas save padengti nuostoliams guls ant klientų pečių. Klientai nebus apsaugoti nuo didėjančių kainų. Gal bus apsaugoti nuo bankrotų kaip „Perlo“, bet nuo didėjimo kainų klientai nebus apsaugoti“, – tvirtina Seimo narys, darbietis Viktoras Fiodorovas.
„Kalbame apie iki cento, cento dalimis tas galėtų įtakoti. Turint mintyje papildomą raportavimą, žmogiškuosius išteklius, kurie bus reikalingi ataskaitų teikimui, įtaką turės, bet ne esminę“, – aiškina „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
„Reikalavimai turėti finansinę pagalvę reikalingi. Būtų geriau, jei jie būtų priimti pavasarį, kai matėsi, kad nežinia, kas bus, nuo liepos liberalizacija didžiausią dalį gyventojų palietė, gal nebūtų buvę tokio skandalo“, – tvirtina energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Šiuo metu Lietuvoje yra per 50 tūkst. buitinių elektros vartotojų iš pirmojo ir antrojo liberalizavimo etapų, kurie neturi sutarčių su nepriklausomu tiekėju, dėl to dalis jų gauna elektrą iš ESO pagal garantinio tiekimo tarifą – 25 proc. didesnį nei biržos. Sulaukęs kritikos dėl tokio didžiulio antkainio, Seimas nusprendė jį sumažinti beveik perpus – nuo Naujųjų metų garantinio tiekimo antkainis sieks 15 proc.
„Turime keistą architektūrą, kad jei tu įkrenti į garantinį, esi baudžiamas. Bauda įstatymu mažinama nuo 1,25 koeficiento iki 1,15. Ateityje šio dalyko reikėtų atsisakyti. Termino, per kurį turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją taip pat reikėtų atsisakyti“, – tikina Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Nutraukus veiklą „Perlas Energija“, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba praneša, kad sunkumų vykdyti įsipareigojimus patiria dar vienas elektros tiekėjas, mat elektrą perka biržoje brangiau nei ją pažadėjo parduoti klientams. Reguliuotojas atsisako įvardinti, koks tai tiekėjas, tik teigia, kad tai vienas iš beveik šimto tiekėjų, kurie elektrą tiekia ne buitiniams, o verslo klientams.
„Vykdydami stebėseną nepriklausomų tiekėjų, pamatėme pirmąsias indikacijas dėl vieno nepriklausomo tiekėjo. Nerimauti dar nėra ko, tai pirminė informacija, kad tiekėjas pakliuvo į kainų žirkles, biržoje elektrą įsigyja brangiau nei parduoda vartotojams. Verta paminėti, kad šis tiekėjas tiekia elektrą tik verslo, ūkio subjektams, nėra buitinių vartotojų“, – teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas.
Seimui griežtinant elektros pardavėjų veiklą Lietuvoje, energetikos ministras Dainius Kreivys su kitų ES šalių ministrais toliau mėgina susitarti dėl kainų lubų rusiškoms dujoms. Europos komisija siūlė nustatyti 275 eurų už megavatvalandę lubas, tačiau su tokiu pasiūlymu Lietuva ir daug kitų šalių nesutinka, o ES vadovaujanti Čekija dabar siūlo mažesnes – 220 eurų lubas. Tačiau ir šis dydis ekspertų laikomas pernelyg dideliu ir butaforiniu, mat šiuo metu dujos Europoje kainuoja dar pigiau – apie 140 eurų už megavatvalandę.
