karlas marxas

„Vagos“ leidykla neseniai išleido „Kapitalo“ – genialiojo kapitalizmo kritiko K. Marxo veikalo – pirmąjį tomą. Laisvasis universitetas (LUNI) ir „Vagos“ leidykla rengia atvirą diskusiją „Ar Lietuvai reikia K. Marxo „Kapitalo“?“. Diskusijoje dalyvaus: „Kapitalo“ įžangos autorius ekonomistas prof. Jonas Čičinskas, NK95 narys filosofas prof. Andrius Bielskis ir „Vagos“ leidyklos generalinis direktorius Vytas V. Petrošius. Renginys vyks sausio 21 d., ketvirtadienį, 18.00 val.

Karlas Marxas, kuris pavadino religiją „liaudies opiumu“, prisijungė prie Galilėjaus, Charleso Darwino ir Oscaro Wildo – asmenų, kurie anksčiau buvo peikiami bažnyčios hierarchų, tačiau vėliau susilaukė netikėtos reabilitacijos.

JAV prieš kelias dienas paminėjo aštuntąsias rugsėjo 11 dienos teroristinių išpuolių metines. Ta proga vėl buvo girdėti sąmokslo teoretikų balsų, teigiančių, kad išpuolio organizatorė yra ne Al-Qaeda, o JAV vyriausybė. Į šį chorą įsijungė net garsus aktorius Charlie Sheenas. Žurnalas „Foreign Policy“ savo ruožtu pristato pačių gyvybingiausių sąmokslo teorijų sąrašą. Rugsėjo 11-oji Teorija: Al-Qaeda nėra atsakinga (arba yra atsakinga ne viena) už rugsėjo 11 dienos atakas.

Šis žmogus - vienas garsiausių ir įtakingiausių reformatorių. Be jo idėjų nebūtų susiformavusi šiuolaikinė Vakarų visuomenė. Prasidėjus ūkio krizei vieni ėmė kaltinti naująjį liberalizmą, kiti - godumą, treti - Jeaną Calviną, kurio 500 metų jubiliejų šiemet mini pasaulis. Tiesa ta, kad be J.Calvino nebūtų ir šiuolaikinio kapitalizmo. Kalvinistines valstybes galima vadinti to ūkio vystymosi, kuris galiausiai apėmė ir liuteroniškuosius bei katalikiškuosius Vakarus, pionierėmis.

Ar Rothschildas sumokėjo Marxui už „Kapitalą“? Žymės: Kino pavasaris, Giulio Andreotti, P2, mafija, international banksters, sąmokslas, žydai, etc. Žmona įpiršo bilietą į „Il Divo“. Ačiūūūūūūūūū, brangioji! Aš, žioplys, pats nebūčiau susiprotėjęs, kadangi patingėjau laiku ištyrinėti „Kino pavasario“ tinklalapį. Genialus filmas! Ge-ni-a-lus! Pirmyn visi į torrentus – siurbiam! Apie ką mes, lietuviai, galėtume pastatyti panašų filmą? Politiko pavardė ant liežuvio galo.

Sovietų Sąjunga nebeegzistuoja. Formaliai ji buvo panaikinta dar 1991 metais, kai sovietinė imperija pagaliau subyrėjo ir okupuotos šalys atgavo laisvę. Tačiau nuo 2000 metų, kai šalį valdyti ėmė dabartinis premjeras Vladimiras Putinas, Rusijos Federacijoje iš esmės vyksta sovietinės tvarkos atkūrimo procesas.

10 britų mėgstamų aforizmų, į pasaulį paleistų populiarių žmonių – šių aforizmų reitingą TV kanalas Sky News paskelbė prieš metus. Šiuo rašinių ciklu mėginu juos interpretuoti.

Lietuvoje iki šiol netoleruojama kritika ir kitokia pozicija – ypač, jei tai iš tikrųjų pozicija, o ne kaprizingas priminimas apie savo personos ir grupės svarbą.     Aleksandras Štromas, regis, 1994-aisiais pastebėjo, kad yra nepriklausoma ir laisva Lietuva, bet vis dar nėra nepriklausomo ir laisvo lietuvio.

Charles’is Fourier (Šarlis Furjė) kartą šmaikščiai pastebėjo, kad lygiai kaip logikoje dvigubas neigimas sukuria teigimą, taip santuokinėje moralėje dvi prostitucijos sukuria vieną dorybę.

Liberalizmui nepriklausomoje Lietuvoje nesiseka: liberalais pasivadinusios partijos nesugeba įsitvirtinti ir apibrėžti ideologijos, liberalią politiką vykdo ir diskredituoja socialdemokratai, o plūstančios liberalizmo vertybės vis neparodo savo žmogiškojo veido, teigia savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkai.

Visi turbūt pamena Danielio Defoe „Robinzono Kruzo nuotykius“, kuriuose vaizduojama ne tik tėvynę, bet ir visuomenę bei socialinį ir civilizuotą gyvenimą praradusio žmogaus situacija. Savo dienoraštyje išsigelbėjęs ir vienintelis iš visos laivo įgulos likęs gyvas Robinzonas rašo pro et contra principu – už ir prieš situaciją, į kurią jį bloškė likimas. Už – kadangi vienintelis liko gyvas ir gali tęsti savo žemiškąją kelionę, iš kurios pasitraukė jo draugai.

Senovės pergamentai, statiniai, išlikę šventovių bareljefai byloja, kad senovės Egipte žmonės garbino Saulės Dievą Ra, Ozyrį ir Izidę, statė didingas piramides pomirtiniam faraonų poilsiui ir tikėjo jų dieviška prigimtimi.

Ką man priminė istorija apie prancūzų senatorių, sumaišiusi Lietuvą su kita šalimi? Istoriją iš JAV filmo: korporacijos savininkas papsi pypkutę, kurios storgalis padarytas kaip Lenino galva. „Žinai, kas čia?“ – paklausė jis sužadėtinės, rodydamas į Lenino galvą. Ir nelaukdamas atsakymo paaiškino: „Tai Karlas Marxas; jis nušovė rusų carą ir dėl to kilo Antrasis pasaulinis karas.

Žmogus bijo gamtos. Slepiasi nuo jos dirbtinėse stiklo ir betono džiunglėse, vengia nenuspėjamų stichijos prisilietimų, dreba jos nuožmaus žvilgsnio akivaizdoje. Žmogus nekenčia gamtos. Baimė verčia jį jaustis okupantu savo paties planetoje, išdegintos žemės taktika ženklinti jos lygumas, kalnus, miškus ir upes. Žmogus siekia pažinti gamtą. O pažinimas – tai kontrolė, siekis atsikratyti baimių ir realizuoti savo neapykantą.

Sutikit – gerų darbdavių nėra. Jie gali įrengti puikią kontorą – su oficialiu poilsio kambariu, kavos aparatais, jie gali užsakyti pietus (vegetarams – specialus valgiaraštis) į darbo vietą, nupirkti abonementus į sporto klubą ne tik samdiniams, nepurkštauti dėl ligų, žinoti visų savo darbuotojų gimimo, vardo, vestuvių, priėmimo į darbą dienas ir nepavargstant jas švęsti. Galų gale mokėti didelę algą. Bet jie vis tiek bus blogi.

Ponas Teodoras, išgirdęs televizoriuje kalbantį piktą, seilėmis besitaškantį politologą, kad metams praėjus reikia apžvelgti nuveiktus darbus ir susumuoti rezultatus, priėjo prie didelio veidrodžio, nusileido kelnes ir susimąstė: hm, praėjusieji metai... svajota, ilgėtasi... Universitete buvo karinė katedra ir jiedu su bičiuliu Čarliu tapo keistos tradicijos puoselėtojais: prieš karinį visą laiką prisigerdavo.

Faktą, kad Lietuvoje protestuojama prieš neegzistuojančius gėjų paradus, Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė, vadina įrodymu, kad lietuviai yra viena iš homofobiškiausių tautų Europoje. Viešai nepasitenkinimą gėjų paradais išreiškę demonstrantai jokios pasipiktinimo bangos nesukėlė. Netgi Vilniaus miesto savivaldybė teigė davusi leidimą akcijai.

Politikai žino, kad realus pasaulis dažniausiai skiriasi nuo tikrovės, t.y. nuo to, kas yra pripažįstama arba nepripažįstama. Prieš savaitę teko su „ad hoc“ vizitu pabuvoti Padnestrės Moldovos Respublikoje, vietine kalba vadinamoje Transnistrijoje. Nepripažinta, nors realiai egzistuojanti politinė realija. Vaizdas 1. Pasienis. Jisai dideliam mano nustebimui pasirodė visai realus.

“Tikrovė - tai, ką mes darome drauge”, - teigia Karlas Marxas, pritariant ŠMC TV komandai ir visame pasaulyje išsibarsčiusių garso menininkų, virėjų, muzikos ir meno gurmanų bei atvirojo kodo gerbėjų būriui. Šį trečiadienį, vasario 9 d., Šiuolaikinio meno centro televizijos laida kviečia jus drauge keliauti kolektyvinės kūrybos ir patirties labirintais.

Praėjusią savaitę “Omni laikas” publikavo “Verslo žinių” priede "Verslo klasė" liepos mėnesį išspausdintą Giedriaus Drukteinio straipsnį "Biblinė verslo etika" (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_205087). Jame buvo aptartas žydo verslininko fenomenas religiniu ir istoriniu aspektu.

Žydai visada buvo kitokie verslininkai. Jie geriau nei kiti moka pakreipti verslą sau naudinga kryptimi ir visuomet garsėjo kaip apsukrūs finansininkai ir pardavėjai, o rinkodaros principus suvokė ir taikė dar prieš kelis tūkstančius metų. Kur slypi žydo verslininko fenomenas? Atsakymai glūdi sudėtingoje šios tautos istorijoje ir religijoje.

“Ši kelionė su Norma Cohen tapo daugybe netikėtų mažiau žinomos praeities, “gyvosios istorijos” atgarsių, žydiškų pasakojimų, rašytojo vaizduotės ir atminties trapumo atradimų”, - taip savo Lietuvoje patirtus įspūdžius apibūdina prodiuseris iš Londono Davidas Ellisas, vienai Anglijos televizijai filmavęs rašytojos Normos Cohen ką tik pasibaigusią viešnagę mūsų šalyje.

Lietuvos demokratinės institucijos ir valstybė ką tik pasiekė sunkią, dramatiškų pastangų pareikalavusią pergalę prieš metus valstybę griovusią ir visuomenę paties tikriausio fašizmo link stūmusią prezidentūrą. Paskutinioji Rolando Pakso kalba, pasakyta seime, išsklaidė galutines abejones dėl šio žmogaus ir jo aplinkos įsipareigojimų modernios valstybės ir civilizuotos visuomenės normoms bei vertybėms.

Politinę priespaudą ar nelaisvę dažniausiai tapatiname su primesta svetimųjų valdžia arba asmens pilietinį savarankiškumą ribojančia bei naikinančia santvarka. Politinio, moralinio, ekonominio ar kultūrinio pavergimo galimybės paprastai siejamos su tam tikrais išorės veiksniais - okupacija, nedemokratinių (svetimų) jėgų pergale prieš demokratines, nepageidaujama kultūrine ar ekonomine įtaka iš Vakarų bei Rytų.

Rene Descartes’as: Kad eitų kitoje kelio pusėje. Platonas: Kad būtų geriau. Kitoje kelio pusėje - TIKRASIS PASAULIS. Aristotelis: Pereiti į kitą kelio pusę - tai viščiuko prigimtis. Karlas Marxas: Tai buvo istoriškai neišvengiama. Kapitonas Jamesas T. Kirkas: Tam, kad nueitų ten, kur dar joks kitas viščiukas niekada nebuvo. Hipokratas: Dėl kasos sekrecijos liaukų suaktyvėjimo.

Smagu aptikti knygą (Alvin Toffler. “Valdžių kaita”. V.: “Tyto alba”, 2001), kurioje autorius tiksliai ir aiškiai suformuluoja tai, ką ir taip seniai nujautei, tik nemokėjai taip gražiai sudėlioti žodelių. Kitas dalykas, kad knygą rašė amerikietis, tad ir žodelių joje daug daugiau, nei galėtų būti, jei žmogus rašytų kitokiai auditorijai. Nieko nepadarysi - atsižvelgti į savo potencialų skaitytoją tenka.