Praėjusią savaitę “Omni laikas” publikavo “Verslo žinių” priede "Verslo klasė" liepos mėnesį išspausdintą Giedriaus Drukteinio straipsnį "Biblinė verslo etika" (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_205087).
Jame buvo aptartas žydo verslininko fenomenas religiniu ir istoriniu aspektu. Skaitytojams siūlome kitą to paties autoriaus publikaciją iš “Verslo klasės”: kaip išmokti uždirbti pinigų ir kaip paskui su jais elgtis, kokia yra pinigų reikšmė?
Standartinį atsakymą į tokį klausimą turbūt lengviausia rasti knygelėse, pavadintose "Kaip uždirbti milijoną", "Kaip tapti turtingam per dvi savaites" ir pan. Visose knygose, kad ir kokios jos būtų, patarimai, kaip uždirbti pinigų, grindžiami keliais esminiais teiginiais, kuriuos žino bet kuris verslininkas: turėk tikslą, dirbk sunkiai, sukurk vertę, turėk ateities viziją ir t.t. Garsūs pasaulio turtuoliai į klausimus apie savo sėkmės paslaptis taip pat atsako tradiciškai: vizija ir sunkus darbas. Atlapaširdžiai išduoda ir svarbesnių dalykų, pavyzdžiui, sukurk sistemą, kuri tau uždirbtų pinigų. Kiti dar priduria: jei per tą laiką, kol miegi, neuždirbi pinigų, niekada nebūsi turtingas.
Prigimtinė teisė
Nors klausimas - kaip uždirbti pinigų - žmones turbūt kamuoja nuo tų laikų, kai pinigai buvo išrasti, tačiau ar vien uždirbtų pinigų kiekis reiškia tikrąją sėkmę?
Čia ir pradeda išsiskirti krikščioniškas ir žydiškasis požiūris. Būtina paaiškinti, kodėl išvis gvildenant tokius klausimus reikia minėti religiją. Ne vien dėl to, kad žydų verslo etika apibrėžta religinio pobūdžio šaltiniuose. Dauguma pasaulio žydų identifikuoja save kaip religinę grupę, o ne naciją. Vakarų pasaulio, kurio dalimi greičiausiai lietuviai turėtų save ir laikyti, vertybės pagrįstos krikščioniškąja morale, todėl požiūrių vertinimas religiniu požiūriu geriausiai atskleidžia tikrąją prasmę.
Žydai sėkmę supranta truputį kitaip nei krikščionys. Talmude mokoma: "Ant kurio kopėčių laiptelio tu stovi, nesvarbu, palyginti su tuo skaičiumi kopėčių laiptelių, kuriais užkopei".
Vakarietiškų pažiūrų žmonės sėkmę suvokia kaip tai, ką aplinkiniai pripažins kaip jų statuso simbolius. Kaip paprastai, tai yra profesija ir padaryta karjera. "Aš - direktorius", "aš turiu įmonę", "aš baigiau Tarptautinę verslo mokyklą", "aš vairuoju naują "Audi 100" - jei aplinkiniams tai daro įspūdį, vadinasi, juos sakantis žmogus yra svarbus.
Tačiau žydams uždirbti pinigus reiškia šiek tiek kita nei vien galimybę įsigyti materialių vertybių. Kaip jau minėta straipsnyje "Biblinė verslo etika", siekti turto visada buvo viena iš labiausiai skatinamų judėjų vertybių, tačiau dar svarbesni žydams buvo priesakai, kaip tą turtą naudoti.
Judaizmo požiūriu, išorinio įspūdžio siekiantys žmonės sumažina galimybes geriau save išreikšti. O saviraišką žydas dr. Abrahamas Maslow iškėlė į žinomos "Maslow piramidės" viršūnę - virš maisto, šilumos ar sekso. Dažnai žmonės išties labai bijo nepadaryti deramo įspūdžio aplinkiniams, tačiau nesirūpina vidine savigarba. Prabangi mašina, tačiau po metų ji jau bus pasenusi ir kaimynai ar moterys nebemanys, kad jūs - šaunuolis. Kas tada?
Evoliucijos teorija teigia, kad žmogus yra viso labo tik sudėtingesnė gyvūno forma, paklūstantis daugmaž tiems patiems instinktams. Pagal tokią teoriją, žmogus neturi saviraiškos paveldimumo - jam labiau reikia "apčiuopiamo" įrodymo jaustis "sėkmingam". Tai jau dirbtinė kliūtis. Jei sėkmė yra vienintelis bilietas į saviraišką, tai daug žmonių niekad ten nepateks. O tie, kurie yra turtingi, turbūt visada gyvena bijodami visko netekti dėl nuo jų nepriklausomų aplinkybių?
Vienas protingas žmogus yra pasakęs: "Turbūt nėra nieko tipiškesnio už neprasimušusius gyvenime talentingus žmones". Gali būti talentingas ir vos sudurti galą su galu.
O štai judaizmas pradeda nuo mokymo, kad kiekvienas žmogus yra Dievo kopija. Anot Talmudo, saviraiška yra kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė. Daugelis Toros micvų (Dievo priesakų) prisako, kaip reikia elgtis su kitais žmonėmis ir visos jos yra pagrįstos pripažinimu, kad kiekvienas žmogus yra kažko vertas ir yra gerbtinas dėl savo vidinio orumo - neatsižvelgiant į tai, ar jis yra gyvenime "ko nors pasiekęs".
Priesakas siekti
Gautas atlyginimas yra proporcingas įdėtoms pastangoms - teigiama Talmude. Pasak judaizmo išminčių, kova, o ne rezultatas yra svarbiausia. Rabinų nuomone, galų gale viskas vis tiek priklauso nuo Aukščiausiojo valios. Todėl svarbu, kad žmogus laimėtų moralinę vidinę kovą, net jei ir nepasiekia apčiuopiamų rezultatų.
Be abejo, pastangas sunku įvertinti, tačiau šiame materialiame pasaulyje žmonės dažnai praranda tikrosios vertės suvokimą. Žydai nedaro kulto iš kito žmogaus daiktų, nes nežinia, kokiais būdais tie daiktai gali būti įsigyti. Anot Talmudo, visi žmonės gimė tam tikroje aplinkoje ir nuo gimimo galima kontroliuoti tik savo pastangas.
Būtent tai, kaip žmonės elgiasi prigimtinėmis aplinkybėmis, lemia sėkmę. Todėl ir sakoma, kad, "ant kurio kopėčių laiptelio tu stovi, nėra svarbu, palyginti su tuo skaičiumi kopėčių laiptelių, kuriais užkopei". O žydų savigarba atsiranda iš žinojimo, kad žmogus stengiasi tobulėti.
"Kiekvienas žydas turi siekti būti toks pat didingas kaip Mozė", -sakoma Talmude. Tačiau juk ne kiekvienas žydas pasižymi savybėmis, leidžiančiomis prisilyginti Mozei. Kaip tokiam tapti?
"Jei pasistengsi, bus ir rezultatai", - moko Talmudas.
Kodėl nesakoma "pabandyti'? Todėl, kad ir turėdamas įgimtų talentų ir sugebėjimų žmogus nebūtinai pasieks karjeros aukštumų. Didžiausia atsakomybė - pastangos, nes visi rezultatai, visa materialioji sėkmė yra tik "radinys" šiame gyvenime - kitais žodžiais, tik Dievo dovana.
Toroje žydai yra vadinami Dievo vaikais. Talmudas teigia, kad tai ir yra didžioji žydų sėkmės paslaptis - nors žmogiškosios galimybės ribotos, žydų siekių potencialas yra neribotas, nes už jų - Dievas. Kuris prašo iš žydų tik vieno - siekti.
Sėkmingųjų sąrašas
Plačiąja prasme "sėkmės" versle, mene ar politikoje pasiekusių žydų nėra labai daug, turint omeny mažą jų statistinį skaičių bet kurioje pasaulio visuomenėje, aišku, išskyrus Izraelį.
Tačiau, žvelgiant bendrai į etninį baltosios rasės pasiskirstymą įvairiose srityse, žydų pasiekimų skaičius yra akivaizdus, ypač JAV, kur žydai, sudarydami vos 2 proc. gyventojų, tvirtai dominuoja daugelyje sričių. Ne vien kaip advokatai, gydytojai ar verslininkai, bet ir mene bei moksle.
Žydų veikla akivaizdi įvairiose srityse ir jie yra tarp lyderių: kino pramonėje gerai žinomi Stevenas Spielbergas, Woody Allenas, Michaelas Douglas. Mados pramonės legenda yra tapęs Levis Straussas. Žydai tradiciškai yra garsūs komikai - Adamas Sandleris ir Charlie Chaplinas, muzikantai ir dainininkai - Billy Joelas, Barbra Streisand, Julio Iglesias, Bobas Dylanas, Simonas ir Garfunkelis, pagaliau jaunų merginų numylėtinis Slashas (buvęs "Guns'n'Roses" narys). Pasaulio deimantų milžinę "De Beers" kompaniją Cecilis Rhodesas įkūrė kartu su žydais, kurie galop ir perėmė ją, o Silicio slėnio pionieriai žydai įkūrė ir tebevaldo milžines "Dell Computers", "Intel Corp." ir "Oracle Corp.". TV žaidimų kūrėjai žydai sukūrė "Laimės ratą" ("Wheel of Fortune”) - patį pelningiausią žaidimą televizijos istorijoje. Žydai įkūrė garsiąsias leidyklas "Random House", "Simon and Schuster" ir "Penguin Books". O viso pasaulio vaikų mylimos lėlės Barbė ir Kenas? Tai buvo žydų sutuoktinių Handlerių, "Mattel" įmonės įkūrėjų, vaikų vardai. Žydai buvo ir garsūs profsąjungų veikėjai, o vien Karlas Marxas ko vertas! Parfumerijos pramonės pionieriai žydai įkūrė kompanijas "Estee Lauder", "Faberge, Inc.", "Max Factor", "Revlon". Tarp žydų buvo ir yra garsių mokslininkų (Albertas Einšteinas, Nilsas Bohras), žurnalistų, kompozitorių, virtuozų atlikėjų. Tokį sąrašą galima tęsti be galo.
Ką tokio žino žydai ir kokias taisykles jie taiko savo sėkmingame gyvenime bet kurioje aplinkoje ar bendruomenėje?
Skatinimas siekti
Literatūroje, aprašančioje žydų tautos gyvenimą, pateikiama nemažai jų sėkmės istorijų ir pamokymų, kaip jie tai pasiekė. Tačiau tuos pamokymus būtina suvokti kaip priemonių kompleksą, taikytiną iš kartos į kartą nuo pat mažiausių dienų. Tai nėra taisyklės "pigiai pirk, brangiai parduok". Tikroji žydų verslo sėkmė prasideda šeimoje.
Michaelo Delio, kompanijos "Dell Computers" vykdomojo direktoriaus, turtas vertinamas 13 mlrd. JAV dolerių.
Žymus JAV žydų žurnalistas Stevenas Silbigeris knygoje "The Jewish Phenomenon" ("Žydiškasis fenomenas") pateikia septynias svarbiausias taisykles, kurios turėjo daugiausiai įtakos istorinei žydų ekonominei sėkmei:
1. Žinok, kad tikras turtas yra nešiojamas - tai žinios.2. Pasirūpink savaisiais ir jie pasirūpins tavimi.3. Sėkmingi žmonės - tai enterpreneriai ir profesionalai.4. Išvystyk savo žodines galias.5. Būk išrankus, bet taupus.6. Didžiuokis asmenybe, skatink kūrybingumą.7. Motyvuok save ką nors įrodyti.
Kitais žodžiais pasakytos šios septynios "paslaptys" yra labai paprastos - gauk gerą išsilavinimą. Remk savo bendruomenę arba artimuosius. Nedirbk fizinio darbo - būk organizatorius arba vadovas. Išmok kalbėti. Būk kūrybingas. Taupyk pinigus ir mokėk jais džiaugtis. Ir svarbiausia - asmeniškai motyvuok save. Ne kiekvienas žmogus sugebėtų vadovautis iškart visomis septyniomis taisyklėmis, tačiau jei vadovautųsi bent jau keliomis, tai jam leistų pasijusti geriau ir tvirčiau.
Kiekvienos taisyklės ištakos yra žydų istorija ir nė viena iš jų nebuvo ir nėra atskirtina nuo kitų. Pavyzdžiui, gautas mokslo diplomas dar negarantuoja sėkmingo verslo, tačiau Dievas žydus skatina tik vieno - siekti.
Išsilavinimas ir profesija
Daugeliui žmonių yra atsibodę pamokymai. Nors dažnai niekas nedaro paslapties iš sėkmės istorijų ir taisyklių, kaip sveikai ar sėkmingai gyventi, tačiau žmonės atkakliai nenori to išmokti. O žydus jų išmokti vertė pati istorija. Jie visais laikais žinojo, kad geriausia žmogaus investicija į ateitį - tai ne pirkti žemę, o lavintis. Jau nuo pat seniausių laikų žydai žinojo - kelias į sėkmę prasideda nuo išsilavinimo. Ir vėlgi tai nėra vien diplomas. Tai diskusijomis ir argumentais grindžiamas supratimas.
Vienos iš svarbiausių žydiškųjų knygų Talmudo didesnę dalį būtent sudaro išminčių diskusijos. Žydų vaikai nuo pat mažens mokomi klausti, o ne kaip krikščionys - tiesiog paklusti dogmoms. Žydiškajame pasaulyje klausimas, kaip vertybė, toleruojamas net ir tokioje griežtos subordinacijos struktūroje kaip kariuomenė - net ir Izraelio ginkluotųjų pajėgų karys gali svarstyti su savo karininku jo duoto įsakymo tikslingumą (tačiau visada privalo tą įsakymą įvykdyti).
Žydai pelnė ketvirtį visų Nobelio premijų, skirtų amerikiečiams, ir 40 proc. - skirtų amerikiečiams už mokslą ir ekonomiką. Todėl ir šiuolaikiniuose žydų namuose neklausiama, ar baigus vidurinę mokyklą mokytis toliau. Vienintelis klausimas, kamuojantis tėvus ir vaikus, - kur mokytis? Negana to, žydui nereikia aiškinti, kad sunkumai jaunystėje kremtant mokslus su kaupu atsipirks ateityje.
Istoriškai ir žydų dažniausiai pasirenkamos profesijos reikalaudavo specialaus išsilavinimo. Išvaromi iš daugelio šalių žydai visada ieškojo galimybių įsigyti profesijas, įgalinančias išgyventi įvairiomis aplinkybėmis. Žydai, senaisiais laikais būdami atskirti nuo likusios visuomenės dalies ir priverstinai gyvendami miestuose, net ir negalėjo verstis kitais amatais, tik prekyba arba, kaip šiandien sakoma, profesionalių paslaugų teikimu.
Sakoma, žydai tingi dirbti žemę. Tačiau tai daryti jiems trukdė krikščionys, siekę neleisti užsiimti svarbiausia viduramžių Europos ekonomine veikla. Todėl žydams nieko neliko, tik imtis kitų profesijų, dėl kurių ir susiformavo žydiško užimtumo stereotipai - gydytojas, advokatas, pirklys.
Dėmesys vaikams
Žydišką požiūrį į nenumatytas aplinkybes gerai iliustruoja toks anekdotas: "Mokslininkai paskelbia, kad po penkių dienų žemę visiškai užtvindys nematyto dydžio potvynis. Dalai Lama kreipiasi į visus pasaulio budistus: "Medituokite ir renkitės reinkarnacijai". Romos popiežius kreipiasi į viso pasaulio katalikus: "Išpažinkite savo nuodėmes ir melskitės". Vyriausiasis žydų rabinas kreipiasi į visus pasaulio judėjus: "Mes turime penkias dienas išmokti gyventi po vandeniu".
Verslas neatsiejamas nuo sugebėjimo parduoti. Iškalbingumas visada buvo ir yra tipiška žydų charakterio savybė. Tai ne melavimas ar apgaudinėjimas. Tai galimybė atsikirsti, pareikšti savo nuomonę, klausti ir reikalauti.
"Apsaugok mane nuo ne žydų rankos ir nuo žydų liežuvių", - sako sena jidiš patarlė. Ir vėlgi žydų šeimose šis bruožas pradedamas ugdyti nuo pat mažens.
"Vaikus reikia matyti ir girdėti", - sako sena žydų patarlė. Kitais žodžiais, su savo vaikais reikia kalbėtis, skatinti juos klausti, aiškinti jiems ir savo naująsias mintis ar idėjas. Elementaru, bet tikrovėje tai daryti vis tiek labai sunku.
Ir svarbiausia vidinė motyvacija - būtent ta savybė, kuri geras idėjas paverčia realybe. Kas motyvuoja pačius žydus? Kaip žinia, jiems niekada nepatinka status quo. Žydų priežodis teigia: “Viskas taip gerai, kad net neramu”. Nes, kai viskas yra gerai, visada gali būti dar geriau.
Tokį požiūrį taip pat lemia istoriniai stereotipai. Žydai visada turėjo ir tebeturi įrodinėti savo lojalumą vietos bendruomenėms ir kartu išlaikyti nacionalinį (religinį) identiškumą. Tai kelia daug vidinių prieštaravimų, tačiau savaime motyvuoja siekti sėkmės. Ilga žydų persekiojimo ir išlikimo istorija padarė juos "nenuilstančiais optimistais", ieškančiais naujų kelių į sėkmę.
“Verslo žinių” (www.vz.lt) priedas “Verslo klasė”, 2004, Nr. 10
