investicijos

Kas penktam Lietuvos gyventojui skurstant, vidutiniam darbo užmokesčiui siekiant 1,7 tūkst. litų, pasiklausius praeivių kalbų ar paskaičius komentarus internetinėje erdvėje kalbėti apie didelius turtus tampa neskanu ir blogo tono ženklu. Tačiau vadinamasis 1 proc., prieš kurį taip aktyviai protestuoja pasaulinis „Occupy“ judėjimas, egzistuoja ir Lietuvoje.

Moldovos integracijos į Europos Sąjungą (ES), dalyvavimo ES Rytų partnerystės programoje klausimus ir šalių bendradarbiavimą rengiantis 2013 metais Vilniuje vyksiančiam trečiajam ES Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimui užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis aptarė su Moldovos vadovybe.

Komunikacijos gidų agentūros „XX“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas, su kūryba ir idėjomis dirbantis dešimtmetį, susirinkusiems į savaitraščio ir portalo Ekonomika.lt diskusiją „startoNOMIKA“ atskleidė paslaptis, kaip išlikti kūrybingam ir kur ieškoti idėjų. Pradėdamas savo pristatymą T. Ramanauskas pateikė garsaus reklamos kūrėjo Leo Burnetto citatą: „Smalsumas visiems gyvenimo aspektams, mano nuomone, yra didžių kūrybingų žmonių paslaptis.

Sostinės savivaldybė užsimojo išnuomoti Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę privačiam investuotojui. Tačiau šios gydymo įstaigos darbuotojai teigia, kad po tokia „nuoma“ gali slėptis ketinimai privatizuoti turtą ir žemę. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto galimybę dėl šios ligoninės perdavimo kreiptis į teismą, praneša LTV „Panorama“. Patraukliame Antakalnio kampelyje esanti ligoninė, apsupta didžiulio parko, sovietų laikais laikyta prestižine gydymo įstaiga.

Jeigu į branduolinę energetiką investuoja milijardierius Billas Gatesas, kodėl Lietuva turėtų šią technologiją laikyti atsilikusia, sako Rimantas Vaitkus, Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius. Jo įsitikinimu, branduolinė energetika nenužudys „žaliosios“ energijos, o kaip tik leis ją efektyviau plėtoti. Seimo opozicijos iniciatyva ketinama leisti tautai apsispręsti dėl naujos atominės elektrinės.

Nors Lietuvos ekonomika ir šiemet išliks viena sparčiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje (ES), Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuvos ekonomika gali susidurti su rimtomis problemomis. Nerimą kelia investicijos „Žiūrint, kaip atrodo Lietuvos ekonomika, palyginti su 2008 metais, tik eksportas yra viršijęs tų metų lygį ir yra jau 13 proc. didesnis nei 2008-ųjų pradžioje, kai buvo pasiektas pikas.

HSBC banko analitikai bandė paanalizuoti, kaip šiandien atrodo finansų rinkų pasaulis. Šiandienėse rinkose jie įžvelgia poliškumą. Viename polyje yra saugiais vadinami aktyvai: JAV 10 metų vyriausybės obligacijos, obligacijos su reitingu AAA ir panašiai; JAV doleris, analitikų manymu, taip pat čia yra. Kitame polyje yra visa, kas liko: akcijos, nafta, auksas, euras, sidabras ir t. t. Šio grupavimo naujovių mes neįžvelgiame. Visais laikais buvo „saugios“ ir „nesaugios“ investicijos.

Artėjant Seimo rinkimams politikai skuba pareikšti žinantys, kaip padvigubinti ar patrigubinti minimalų ir vidutinį atlyginimus. Idėja skamba patraukliai ir galėtų būti įgyvendinta per dešimtmetį, tačiau noras tai pasiekti per kelerius metus primena alchemikų pastangas surasti filosofijos akmenį ir geležį paversti auksu. Atmetant destruktyvius valiutos nuvertėjimo bei hiperinfliacijos scenarijus, toks tikslas gali būti pasiektas tik užtikrinant spartų produktyvumo augimą.

Šiaulių valdžia neatsisako planų Vyriausybę ir Seimą „išmaudyti“ už 50 milijonų litų. Naujai kuriamai Šiaulių laisvajai ekonominei zonai pasiūlę už ES bei vietinio biudžeto investicijas įrengtą pramoninę teritoriją ir sulaukę palankaus įstatymo, Šiaulių veikėjai dabar bando prakišti krūmynus.Šiaulių miesto tarybai šiandien jau antrą kartą teikiamas sprendimo projektas, kuris valstybei papildomai kainuos ne vieną dešimtį milijonų litų.

JAV automobilių gamintoja „Ford“ atskleidė tolesnių investicijų Kinijoje planus, kuriuose numatytos ir 760 mln. eurų vertės gamyklos statybos Hangdžou, praneša BBC. Gamybą naujojoje įmonėje planuojama pradėti 2015-aisiais. „Ford“ jau turi didelį kompleksą Čongčinge, o prieš dvi savaites kompanija pranešė, kad ten statys naują gamyklą ir į ją investuos 600 mln. JAV dolerių. „Ford“ jau kuris laikas stiprina gamybos pajėgumus Kinijoje, nes pasaulinius pardavimus nori padidinti beveik 50 proc.

Ką daryti su pinigais, kad jų užtektų juodai dienai? Atsakymas bene vienintelis – taupyti. Vieniems „Ekonomika.lt“ kalbinamiems pašnekovams priimtiniausias taupymo būdas – kaupti lėšas virtualioje „kojinėje“ – banke, kitiems – investuoti į nekilnojamąjį turtą, treti sako visai netaupantys. Kaip taupote pinigus? Tokį klausimą praėjusią savaitę pateikėme portalo ekonomika.lt lankytojams.

Tiesioginių užsienio investicijų į Kinijos ekonomiką apimtys šių metų kovą sumažėjo ir siekė 11,76 mlrd. dolerių, teigiama Kinijos prekybos ministerijos pareiškime. Tiesioginių investicijų iš užsienio į Kiniją sumažėjo 6,1 proc., palyginti su analogišku 2011 m. laikotarpiu. Kaip rodo Kinijos prekybos ministerijos duomenys, vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu, tiesioginių investicijų apimtys Kinijoje sumažėjo 0,9 proc., o sausį - 0,3 proc.

Dauguma finansinių problemų kyla dėl to, jog susiduriame su pinigų nepritekliumi ir norų pertekliumi. Pinigų  visuomet yra mažiau, o norų daugiau.  Taigi susipažinkime su dviem terminais, ir kaip jie įtakoja mūsų pinigus ir verslumą. Perteklius ir nepriteklius. Terminai, kurie labiau atspindi mūsų mąstymo stilių nei kažkokį deficitą ar nereikalingų prekių perteklių.

„Jeigu atsitiktų taip, kad projektas pasirodytų ekonomiškai negyvybingas, ar kas nors iš partnerių atsisakytų dalyvauti, koks yra Lietuvos indėlis į Visagino atominę elektrinę nuo koncesijos pasirašymo iki 2015 metų? Ir kas kompensuos, ar iš viso bus kompensuojama už tą ne vieną šimtą milijonų litų, jeigu elektrinė nebus statoma?“ – klausė Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė Lietuvos pramonininkų konfederacijos iniciatyva vykusioje diskusijoje „Visagino AE – energetinė nepriklausomybės sti...

Kiekvieno „startupʼo“ svajonė yra vieną dieną būti nupirktam didelės technologijų bendrovės. Tačiau kas pastarąsias skatina mokėti milžiniškas sumas už įmones, kurios net negauna nuosavų pajamų? Praėjusią savaitę socialinis tinklalapis „Facebook“ paskelbė, kad už 1 mlrd. JAV dolerių (2,63 mlrd. litų) įsigys nuotraukų dalijimosi programėlę „Instagram“. Sandorio suma iš tiesų įspūdinga turint omenyje, kad „Instagram“ sukurta vos prieš 15 mėnesių ir bent jau kol kas neduoda jokio pelno.

Seime kelią skinasi referendumas dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos. Rimtos ir atviros diskusijos visuomenėje šia tema taip ir nebuvo, o abejojantieji laikomi valstybės priešais. Seimui po pateikimo pritarus referendumo dėl branduolinės jėgainės statybos idėjai, vieni įžvelgia galimą demokratijos triumfą, o kiti raunasi plaukus dėl statybų sužlugdymo ir priešų užmačių. Argumentai už Reikia apsispręsti dėl saugumo ir rizikos.

Sostinės savivaldybėje prasidėjo Vilniaus ir Kauno politikų posėdžiai dėl dvimiesčio projekto įgyvendinimo. Pirmajame susirinkime – šimtus kartų girdėtos rožinės idėjos ir vizijos. Tęsia tradiciją Ilgai delsę dviejų didžiausių šalies miestų politikai pagaliau susėdo prie bendro stalo aptarti dvimiesčio projekto plėtojimo klausimų.

Rusijos ekonomika 2011 m. augo 4,3 proc. Šios šalies ūkio plėtrai praėjusiais metais daugiausiai teigiamos įtakos turėjo sparčiai augusios investicijos ir vartojimas. Nepaisant gerų eksporto sektoriaus rezultatų, sparčiai augęs importas mažino teigiamas augimo tendencijas. Šiais metais Rusijos augimas sulėtės nežymiai ir sudarys apie 4,1 proc.

“Išlaisvink savo potencialą – atėjo tavo eilė laimėti" – taip dalyvius sveikina 15-asis Investavimo žaidimas. Didžiausias ir seniausiai rengiamas Baltijos šalyse internetinės vertybinių popierių biržos simuliacijos žaidimas prasideda kovo 19 dieną ir žada ne tik galimybę atrasti bei tobulinti savo investavimo įgūdžius, bet ir laimėti puikius prizus! Investavimo žaidimas yra rengiamas Stokholmo Aukštosios Ekonomikos mokyklos Rygoje Investicinio fondo, bendradarbiaujant su Rietumu Banka.

Norvegų investuotojams atstovaujanti grupė „Selvaag“ žada Lietuvoje investuoti daugiau nei 100 mln. litų. Kompanija ketina įgyvendinti du verslo projektus Vilniuje – pastatyti naują daugiabučių kvartalą „Oslo namai“ Mindaugo gatvėje ir užbaigti jau statomą viešbutį „Nordic Choice Comfort Hotel“  Kauno gatvėje.

Lietuva yra stipri gamyboje, inovacijų kūrime, tačiau mums trūksta vadybinių gebėjimų, Norvegijos prekybos rūmų surengtame seminare investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) tema sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Jo teigimu, dėl šios priežasties vienas iš svarbiausių ūkio ministerijos uždavinių išlieka užsienio investicijų į Lietuvą pritraukimas. „Vienas iš mūsų tikslų – Lietuvos prekinio ženklo garsinimas. Vienas iš būdų tai daryti – pritraukti investicijas į Lietuvą.

Teisingumo ministras siūlo leisti teismams patiems tvarkyti jiems iš valstybės biudžeto skiriamus pinigus investicijoms, kuriuos jie galės naudoti tik pagal su Teisingumo ministerija suderiną tvarką. Šiuo metu teismų investicijoms skirtus pinigus tvarko Teisingumo ministerija derindamasi kartu su Nacionaline teismų administracija (NTA) ir Teisėjų taryba. Šios lėšos skirstomos atsižvelgiant į aiškius kriterijus, nustatytus ministro įsakyme.

„Facebook“ už 1 mlrd. JAV dolerių įsigijo įmonę, kuri turi tik tuziną darbuotojų, dar neatšventė dviejų metų jubiliejaus bei neneša pelno. Ar tai naujas interneto burbulas? Ar tikrai nuotraukų dalinimosi mobiliųjų telefonų programėlė „Instagram“, turinti 30 mln. vartotojų, kurie kasdien įkelia 5 mln. nuotraukų, verta 1 mlrd.

Karaliaučiaus srities automobilių gamintoja „Avtotor“ ir Kanados bendrovė „Magna“ planuoja pastatyti Karaliaučiaus srityje 21 automobilių gamybos įmonę. Apie tai praneša „Avto.Vesti. Ru“, remdamasi „Avtotor“ direktorių tarybos pirmininku Vladimiru Ščerbakovu. Tai jis pareiškė per Toljatyje vykusį posėdį, skirtą automobilių pramonės plėtrai, Rusijai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Planuojama, kad Karaliaučiaus įmonės pagamins po 350 tūkst. naujų automobilių per metus.

Europos nekilnojamojo turto (NT)  sektoriuje jaučiamas neužtikrintumas ir pirmenybė teikiama potencialiai saugesnėms rinkoms, o ne sparčiai augantiems centrams, teigiama „PwC“ kartu su „Urban Land Institute“ atlikto tyrimo ataskaitoje „Nekilnojamojo turto tendencijos Europoje 2012 m.“ Tyrimo duomenimis, šių metų perspektyvos priklausys nuo esamų reguliacinių priemonių poveikio bankams išduodant paskolas ir nuo finansų rinkų reakcijos į valstybių skolų problemas.

JAV korporacija „Ford Motor“ investuos 600 mln. JAV dolerių į naujų gamyklų Kinijoje pajėgumo plėtrą ir taip bandys pasivyti konkurentes, praneša AP. Naujos investicijos leis patenkinti augančią paklausą. Dėl didesnio gamyklų pajėgumo „Ford“ iki 2014-ųjų kasmet pagamins 350 tūkst. daugiau automobilių. Tada bendras skaičius išaugs iki 950 tūkst. automobilių.

Baltijos šalių verslo lyderiai tikisi, kad šalių ekonomikos ir šiemet išlaikys lėtą augimą, tačiau vertindami verslo perspektyvas didinti darbuotojams atlyginimus ir investuoti į verslo plėtrą išlieka atsargūs, rodo KPMG antrą kartą atliekamas verslo lyderių tyrimas Baltijos šalyse. „Baltijos šalyse optimizmo daugiausiai Estijoje – dėl darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio. Lietuva šioje vietoje yra daugmaž per vidurį.

Gera ten, kur mūsų nėra. Mūsų nėra Singapūre! O ten, sako, rojus. Ar galite įsivaizduoti, kad įstatymai dėl verslo ten liberalūs, mokesčiai mažesni nei pas mus, palyginti – tik centai, korupcija beveik nežinoma, visada vasara, niekada nebūna sniego, vietiniai gerai moka angliškai, tiksliau, „singliškai“, mat ilgą laiką šios kelios dešimtys salų buvo Jungtinių Karalysčių kolonija. Anot doingbusiness.org, Singapūras užima aukščiausias pozicijas pasaulio ekonominės laisvės reitinge.

Šiandien įprasta turėti lojalumo kortelėmis prikimštą piniginę, taip pat stengiamės sumedžioti kuo geresnę grupinio apsipirkimo nuolaidą. Nors akcijų daug, tačiau ir kainos kyla nesustabdomai. Ar yra naujų priemonių, sumažinančių išlaidas? Laisvoji rinka Lietuvoje – realybė ar iliuzija? Nors dabartinė Lietuvos rinka yra laisva, kartais pradedama abejoti ar neegzistuoja karteliniai susitarimai tarp didžiųjų šalies pardavėjų.

Per savo keturiolikos kaip verslininko metų karjerą padariau daugybę kvailų klaidų. Tai iš manęs atėmė daug laiko. Taip pat konsultavau daugybę kitų verslo žmonių ir mačiau juos darant panašias klaidas. Už tai esu atsakingas ir jaučiu pareigą pasidalinti savo mintimis. Šis straipsnis skirtas smulkaus verslo savininkams ar ketinantiems jais tapti. Pateiksiu dešimt didžiausių verslo pradžios klaidų, kurios apima įvairias verslo sritis. Šias klaidas vadinu pamatiniais verslo principais.

2011 m. tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą pusantro karto buvo didesnis negu 2010 m., o sukauptosios Lietuvos investicijos užsienyje truputį sumažėjo, skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje Išankstiniais duomenimis, 2011 m. tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 3 mlrd. litų (2,8 proc. BVP) ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 1,1 mlrd.

Kol vieni lietuviai niršta, kad Lietuvos verslo nišoje sėkmingai kuriasi imigrantai iš Kinijos, pamažu savo verslą mūsų šalyje pradeda atvykėliai iš Indijos ar kitų „aname pasaulio krašte“ esančių šalių, kiti Lietuvos verslininkai nesnaudžia ir aktyviai ieško naujų krypčių savo verslo plėtrai. Vis dažniau jų žvilgsniai krypsta į egzotiškąjį ir mūsų akimis vis dar bauginančiai uždarą Iraną.

Po dviejų savaičių Lietuvoje pirmą kartą rengiamoje pasaulinio ciklo konferencijoje „Startup Monthly Vilnius“ Silicio slėnio ekspertai ieškos žmonių, kurie galėtų vystyti inovatyvias verslo idėjas. Balandžio 13 – 15 dienomis menų fabrike „Loftas“ vyksiančiame „Startup Monthly Vilnius“ dalyvaus vieni iš ryškiausių naujųjų technologijų verslų ekspertų pasaulyje, kurie dalinsis savo patirtimi su kuriančiais naujus verslus ar dar tik svajojančiais tai daryti renginio lankytojais.

„Sicor Biotech“  investuos į naujos biofarmacinių preparatų gamyklos statybas Šalies biofarmacijos lyderė „Sicor Biotech“ / TEVA netrukus pradės naujos multifunkcinės vaistinių preparatų gamyklos statybas Vilniuje. Planuojama, kad gamykla bus užbaigta vos per 1,5 metų iki 2013 m. pabaigos. Šiam projektui įgyvendinti pritraukta beveik 78 mln. litų užsienio investicijų.

Į pensiją išeinantys vadinamosios kūdikių bumo kartos atstovai kelia pavojų JAV akcijų rinkai ir gali ilgam žymiai apkarpyti jų duodamą grąžą. Akcijų rinkos reaguoja į begalę veiksnių, tačiau vienaip ar kitaip svarbų vaidmenį, lemiantį akcijų kainas, atlieka pasiūla ir paklausa: kuo didesnė paklausa, tuo aukštesnė kaina ir jei siūlančiųjų akcijas parduoti yra daugiau nei norinčiųjų pirkti, akcijos pinga. Šis principas tampa itin aktualus pažvelgus į demografines tendencijas.

Tokį klausimą uždavęs portalas „Forbes.com“ teigia nekalbantis apie porą sugedusių obuolių pintinėje. Anot tinklalapio, daugelis investuotojų turi skiriamąjį bruožą – chamiškumą. Skardžiabalsiai, pernelyg pasitikintys savimi ir viską išmanantys, netgi pačias sudėtingiausias sritis tokias kaip sveikatos apsauga ar gyvybės mokslai. Susidūrę su sudėtinga problema, jie gali pateikti aiškų ir absurdiškai paprastą atsakymą.

Turite „startup'ą“, kuriam ieškote finansavimo? Keletas patarimų, kaip tai daryti sėkmingai. Lietuvoje vis dažniau girdėti apie „startup'us“. Iš už Atlanto atskriejant žinioms apie investuojamus šimtus milijonų JAV dolerių į kuriamus verslus galima pamanyti, kad ši industrija išgyvena antrąjį aukso amžių, kuris visus lepino prieš sprogstant „dot-com“ burbului. Tačiau statistika kitokia.

Dykumų saulės apšviesti Dubajaus dangoraižiai meta šešėlį ant miesto, kuris šiandien sparčiai tampa finansų, prekybos ir turizmo oaze. Novatoriškais statybų projektais ir įspūdingais sporto renginiais pasaulio dėmesį prikaustęs Dubajus atsigauna. 2008 metais kilusi finansų krizė antrame pagal dydį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste susprogdino nekilnojamojo turto burbulą, biudžete paliko milijardines skolas ir privertė prašytis finansinės pagalbos iš kaimyno Abu Dabio.

Nors aistros dėl galimo Graikijos bankroto aprimo, į Europą investuotojai žiūri atsargiai. Mat skolų krizės grėsmė Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje, mažas BVP augimas ir brangstanti nafta nesukuria palankios investicinės aplinkos. Todėl rinkos dalyviai pataria pinigus kreipti į besivystančias rinkas, ypač – Rusiją ir Indiją.

Medelynai jau baigia išparduoti lietuvišką produkciją, o ateityje neprognozuoja, kad lietuviškų obuolių rinkoje daugės – investicijos didelės, o mokestinė našta sunki. Šiuo metu lietuviškų obuolių daug kur jau nebeįmanoma nusipirkti. Panevėžio krašto augintojai irgi tvirtina produkciją išpardavę arba bebaigiantys išparduoti. Pavyzdžiui, pasvaliečiai – „Naradavos“ įmonė – prekybą obuoliais baigė dar prieš mėnesį.

Lietuvos ekonomiką pasistiebti galėtų paskatinti išplėtotas paslaugų eksportas, mano specialistai. Dirva paslaugų eksportui jau paruošta – kvalifikuotos ir pigios darbo jėgos turime pakankamai, telieka pritraukti investuotojus. O tam gali pasitarnauti emigrantai. „Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, yra du pagrindiniai keliai Lietuvos ekonomikai sustiprinti. Pirmajame svarbiausias vaidmuo tektų didelių pramonės bendrovių, tokių kaip „Akmenės cementas“ ar „Achema“, kūrimui.

Didžiosios Britanijos bendrovė „Callcredit Information Group“, nusprendusi plėsti savo veiklą, rimtai svarstė, kurioje Europos valstybėje įsteigti naują padalinį. Žvilgsniams nukrypus į Lietuvą, susidomėta Kaunu. Kaune britai artimiausiais metais žada investuoti apie 61 mln. litų, primena ELTA. Apie tai antradienį Kauno miesto savivaldybėje bendrovės vykdomasis direktorius Adrianas Mitri kalbėjo susitikime su miesto meru Andriumi Kupčinsku.

Ar „Apple“ akcijų kainos kreivė paseks 1999 metais „Viagra“ pristačiusios vaistų firmos „Pfizer“ pavyzdžiu? „Apple“ akcijų kaina pastaruosius mėnesius staigiai kilo aukštyn ir kelių savaičių laikotarpyje perkopė tiek 500, tiek 600 JAV dolerių ribą.

Lietuvoje turime bene geriausias interneto magistrales pasaulyje, tačiau jomis vis dar važinėjame automobiliais „Lada“ bei uždirbti iš skaitmeninės erdvės vis dar neišmokome, antradienį konstatavo aljanso „Langas į ateitį“ dešimčio proga surengtos konferencijos „Žinių Lietuva: ką dar turime išmokti?“ dalyviai. „Lietuva pagal interneto infrastruktūrą yra gal 3–4 pasaulyje – šalia tokių šalių, kaip Japonija ir Pietų Korėja. Vilnius ir Kaunas yra pirmi du miestai pagal interneto greitį Europoje.

Daugumą ryšių su visuomene agentūrų vienijančios Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos narių apyvarta praėjusiais metais augo 12 proc., lyginant su 2010 metais. Praėjusiais metais jau gerokai aktyviau ryšių su visuomene paslaugomis naudojosi verslo sektorius, kuris nuosmukio metu 2008-2010 metais buvo praktiškai sustabdęs investicijas į komunikaciją.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde mano, kad Kinija turi sumažinti per didelę savo ekonomikos priklausomybę nuo eksporto ir investicijų, bet to, jeigu šalis įgyvendintų į rinką orientuotas reformas, juanis galėtų tapti pasauline atsargų valiuta, informuoja BBC. TVF vadovė savaitgalį pradėjo vizitą Kinijoje ir Indijoje. Kalbėdama su Kinijos politikais ir verslo lyderiais, Ch.

Airijos kompanija „Providence Resources“ patvirtino, kad telkinyje „Barryroe“, esančiame Keltų jūroje, glūdi naftos atsargos, pakankamos pradėti pramoninę gavybą, ketvirtadienį pranešama kompanijos tinklapyje. Žvalgybos darbai parodė, kad gavybos apimtys naujajame gręžinyje gali siekti apie 3,5 tūkst. barelių per parą. Šis rodiklis beveik du kartus viršija minimalų lygį, būtiną norint pradėti telkinio eksploatavimą – 1,8 tūkst.

Užsitęsęs lėto augimo laikotarpis Europoje yra aiškus rodiklis, kad standartiniai sprendimai, kai turtinga „šiaurė“ maitina neturtingus „pietus“, jau nebetinka. Šiandien tiek vyriausybės, tiek verslas turi ne tik mažinti kaštus, bet ir keisti požiūrį į daugelį dalykų. Didžiausias potencialas konkuruoti ne mažomis kainomis, bet investuojant į kokybę. Tai įmanoma pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 m. biudžetu, kuriame daugiau nei 80 mlrd. eurų bus skirta žinių investicijoms.

Londonas tebėra daugiausia užsienio investicijų pritraukiantis miestas pasaulyje, paaiškėjo po konsultacijų bendrovių KPMG ir „Greater Paris Investment Agency“ atlikto tyrimo. Po Londono rikiuojasi Kinijos finansų sostinės Šanchajus ir Honkongas. Investicijos San Paule per pastaruosius ketverius metus išaugo 160 proc., todėl šis miestas atsidūrė ketvirtojoje sąrašo vietoje. Investicijos kituose BRIC grupės šalių miestuose taip pat smarkiai išaugo. Kinija ir Indija kartu sudaro 25 proc.