Dykumų saulės apšviesti Dubajaus dangoraižiai meta šešėlį ant miesto, kuris šiandien sparčiai tampa finansų, prekybos ir turizmo oaze.
Novatoriškais statybų projektais ir įspūdingais sporto renginiais pasaulio dėmesį prikaustęs Dubajus atsigauna.
2008 metais kilusi finansų krizė antrame pagal dydį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste susprogdino nekilnojamojo turto burbulą, biudžete paliko milijardines skolas ir privertė prašytis finansinės pagalbos iš kaimyno Abu Dabio.
Bankroto rizika
2002 metais Dubajuje užsieniečiams pirmą kartą buvo leista įsigyti nekilnojamojo turto tam tikrose teritorijose. Kilęs statybų bumas leido atsirasti tūkstančiams naujų namų, kuriuos papildė nauji biurų pastatai, prabangūs viešbučiai ir milžiniški prekybos centrai. Tačiau šią plėtrą sužlugdė 2008 metais bankrutavęs bankas „Lehman Brothers“. Dėl pasaulinio kreditų kracho statybų rangovai visuose JAE sustabdė ar apskritai atšaukė projektų už 500 mlrd. JAV dolerių (1,3 trln. litų).
Dubajus buvo akivaizdus dangoraižių indekso koncepcijos pavyzdys. Dar 1999 metais mokslininko Andrew Lawrence‘o sukurtas indeksas byloja apie tai, kad didžiausia pasaulio dangoraižiai iškyla prieš ekonomikos nuosmukius. Anot jo, verslo ciklai ir dangoraižių statybos yra susijusios tuo, kad investicijos į dangoraižius pasiekia aukščiausią tašką tuomet, kai išsenka ciklo augimas ir ekonomika artėja link recesijos. Tačiau šiandien pasibaigus recesijai ir prasidedant naujam ekonominiam ciklui Dubajaus dangoraižių statybos vėl įgauna pagreitį.
Sprogęs nekilnojamojo turto burbulas, besitraukiantys investuotojai ir išvykusių darbininkų palikti nebaigti statyti dangoraižiai Dubajaus biudžete atvėrė 129 mlrd. JAV dolerių (337 mlrd. litų) skolą. Bandymai tapti finansų ir turizmo centru miestą privertė priimti 20 mlrd. JAV dolerių (52 mlrd. litų) finansinės paramos paketą iš Abu Dabio susidariusiai skolai restruktūrizuoti. Šiandien nerimas dėl Dubajaus nemokumo rizikos jau sumažėjęs, nes pagrindinės emyrato kompanijos pažadėjo šiais metais padengti savo skolas be valdžios pagalbos.
„Dubajus yra neužbaigtas miestas su pusiau pastatytais dangoraižiais ir niekur nevedančiais keliais, – portalui „Bloomberg“ teigė Kembridžo universiteto mokslininkas Jimas Krane‘as. – (Miestas) jau nebegali susitelkti į didžiulius žavius projektus, nes nebegali sau to leisti.“
Tiltas tarp Europos ir Azijos
Nepaisant visų negandų šie metai turėtų tapti Dubajaus atsigavimo pradžia. Praėjusiais metais šeicho Mohammedo bin Rashido Al Maktoumo valdomo emyrato ekonomika augo daugiau nei 3 proc. Dubajaus aukščiausiojo fiskalinės politikos komiteto vadovo prognozėmis, miesto ekonomika šiais metais turėtų išaugti dar 5 proc. Miesto valdžios atstovai taip pat tikina, kad šiemet neteks pritraukti kapitalo nei tarptautinėse obligacijų rinkose, nei prašyti finansinės paramos iš Abu Dabio.
Banko „HSBC Holdings“ Vidurio Rytų padalinio vadovas Simonas Cooperis įsitikinęs, kad Dubajaus ekonomika pasiekė aukščiausią tašką nuo 2008 metų. „Bloomberg“ ekonomistas teigė, kad emyrato augimą šiandien skatina ne tik nekilnojamasis turtas, tačiau ir prekyba bei finansai. Be to, miesto geografinė padėtis leidžia jam tapti tiltu, sujungiančiu Europos ir Azijos ekonomikas.
Investuotojų oazė
Dėl pilietinių neramumų gretimose regiono valstybėse kyla naftos kainos, tad naftą eksportuojančios valstybės, tarp jų ir JAE, gali džiaugtis plūstančiu kapitalu. JAV energetikos departamentas apskaičiavo, kad naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) valstybės narės praėjusiais metais gavo per 1 trln. JAV dolerių (2,6 trln. litų) pajamų. Dubajui ir kaimynui Abu Dabiui priklauso 7 proc. pasaulio naftos išteklių. Kadangi JAE nepalietė Arabų pavasario banga, ekspertai įsitikinę, kad Dubajaus akcijų birža ateityje pritrauks vis daugiau investuotojų.
„Dėl politinių neramumų galima stebėti į Dubajų plūstančius pinigus“, – teigia turto valdymo bendrovės „Templeton Asset Management“ vadovas Markas Mobiusas. Anot jo, investuotojai pirmiausia renkasi didžiausias rinkas, vėliau dairosi į besivystančias rinkas ir galiausiai atsiremia į vadinamąsias ribines rinkas, tokias kaip Vidurio Rytai.
Sukilimai Egipte, Tunise, Jemene ir Libijoje bei kiti neramumai Bahreine ir Saudo Arabijoje praėjusiais metais leido Dubajaus oro uostui pasiekti rekordinį keleivių srautą. Per metus keliaujančiųjų skaičius išaugo 14 proc. ir siekė 51 mln. Praėjusiais metais Dubajus taip pat sulaukė 9,3 mln. turistų. Didžiausių miesto prekybos centrų savininkai gali džiaugtis, kad beveik visas juose esantis plotas išnuomotas prekybininkams. Bankininkų skaičiavimu, praėjusiais metais mažmeninė prekyba sudarė beveik 30 proc. Dubajaus BVP.
Išgyvenęs finansinį nuosmukį Dubajus atgimsta it feniksas ir nusipurtęs nekilnojamojo turto krizės pelenus vėl kyla elitinių pasaulio miestų viršūnės link. Miestas, kuriame yra didžiausias pasaulyje pastatas ir didžiausia pasaulyje dirbtinė sala, siekia tapti finansų ir prekybos uostu Vidurio Rytuose, regione, kur saugumas (ir politinis, ir finansinis) vertinamas ne ką mažiau nei vanduo dykumoje.
FAKTAI: Dubajaus ekonomika
Pasaulinė finansų krizė JAE statybų rangovus privertė sustabdyti ar nutraukti projektų už 500 mlrd. JAV dolerių (1,3 trln. litų).
Milžiniški statybų projektai Dubajaus biudžete atvėrė 129 mlrd. JAV dolerių (337 mlrd. litų) skolą.
2009 m. Abu Dabis Dubajui suteikė 20 mlrd. JAV dolerių (52 mlrd. litų).
Manoma, kad šiais metais Dubajaus ekonomika išaugs 5 proc.
Dubajaus oro uostu praėjusiais metais keliavo daugiau kaip 51 mln. keleivių.
Praėjusiais metais Dubajus sulaukė per 9,3 mln. turistų.
M. Samkus
