investicijos

Dar gruodžio viduryje Švedijos teismas patvirtino automobilių gamintojo „Saab“ bankrotą. Tuomet teismas paskyrė dvi administruojančias kompanijas, kurios oficialiai pabaigs bankroto procedūras. Išskirtinių automobilių gerbėjams visa tai atrodo kaip filmas su bloga pabaiga, tačiau net ir pačioje blogiausioje situacijoje negalima prarasti vilties – yra šiokia tikimybė, kad investuotojai paskutinę akimirką susidomės bankrutuojančia bendrove.

Pasaulio akcijų rinkoms šie metai buvo neramūs, dauguma jų smuko, informuoja BBC. Dėl revoliucijos Libijoje pirmoje metų pusėje naftos kainos smarkiai išaugo, o aukso kaina pasiekė naują rekordą, nes investuotojai ieškojo saugių investicijų. Tuo tarpu euro kursas JAV dolerio atžvilgiu šiuos metus tikriausiai baigs žemiausiame lygyje per 15 mėnesių.

Kultūros objektų statybos sunkmečiu vyks lėčiau, nubraukus kitų metų lėšų dalį, tačiau bus skubinami statybos darbai Valdovų rūmuose, siekiant juos užbaigti artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES. „Kai kuriuos objektus tikėjomės pabaigti kitais metais, deja, pabaigsime dar kitais arba lėtės tiek savivaldybių kultūros objektai, tiek valstybiniai.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad po „Snoro“ įvykių, gyventojai, suskubę atsiimti savo apdraustus indėlius iš bankų, jau dairosi į nekilnojamąjį turtą (NT), taip galbūt siekdami saugesnio savo pinigų investavimo. Tuo metu kalbintas ekonomistas perspėja, kad kelių, kuriuos gali pasirinkti buvę „Snoro“ indėlininkai, yra net keletas ir tai nebūtinai bus vien investicija į NT. Atsiėmę indėlį, dairosi į NT „Pagyvėjimą jaučiame jau nuo lapkričio mėnesio pabaigos.

Kaip skelbia „Audi“ atstovai, kitais metais prasidės didžiausia investicinė kampanija per visą šio gamintojo istoriją – nuo 2012 iki 2016 „Audi“ į naujus modelius ir naujas technologijas investuos 13 milijardų eurų. Kiekvienais metais naujų modelių o taip pat pažangių elektrinių ir hibridinių technologijų kūrimui šis vokiečių  automobilių gamintojas skirs daugiau nei po du milijardus eurų. Šiems tikslams per 2012-2016 metų laikotarpį numatoma skirti 10,5 milijardų eurų.

Amerikiečių bendrovė „Moller International“ (MI) pasaulyje išgarsėjo skraidančiu automobiliu „Skycar“ ir kitais keistais aparatais, kuriuos išleisti rinkon ji žada vos ne nuo 1960-ųjų. Pastaruosius trejus metus iš šios bendrovės stovyklos naujienų praktiškai nebuvo. Bet po ilgos tylos „Moller International“ kad trinktelėjo, tai trinktelėjo.

Prieš metus gavusi Konkurencijos tarybos leidimą komercinio banko „Swedbank“ antrinė įmonė UAB „Ektornet Lithuania SPV1“ per varžytines pirmadienį už 80 mln. Lt įsigijo Vilniaus prekybos centrą „Gedimino 9“. Prekybos centras „Gedimino 9“ priklausė bankrutuojančiai UAB „Ajolas“. Bendrovė 2009 m. baigė su beveik 90 mln. Lt nuostolių. Grynieji nuostoliai 2008 m. siekė 77,95 mln. Lt.

Saudo Arabijos princas Al-Waleed bin Talalas  ir jo kompanija „Kingdom“ investavo 300 mln. dolerių į socialinio tinklapio „Twitter“ „strateginę dalį“, teigiama pranešime spaudai, kurį pirmadienį išplatino princo Al-Waleed bin Talalo, įgavusio „arabų Merdoko“ pravardę, kompanija. „Toks sprendimas buvo priimtas po kelis mėnesius trukusių derybų“, - pastebima pranešime. Ši suma, nepriklausomų ekspertų nuomone, leis Saudo Arabijos investuotojams įsigyti iki 4 proc.

Švedų kompanijos „Saab“ atstovai patvirtino, kad kompanijos partneris iš Kinijos „Zhejiang Youngman" pradėjo bendrame susitarime numatytus pinigų pervedimus. „Zhejiang Youngman" jau buvo pervedusi mokesčiams sumokėti ir administracinėms išlaidoms skirtą 3 milijonų eurų sumą, o vakar „Saab“ sąskaitose atsidūrė dar 20 milijonų eurų, kurie bus skirti sumokėti pradelstam ir būsimam kompanijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Iki gruodžio pabaigos kinai turi pervesti dar 10 milijonų eurų.

Bendrovė „Agro Management Team“, plėtojanti žemės ūkio paskirties turto valdymo verslą, teigia, jog pastaruoju metu Lietuvos gyventojai, ieškodami būdų išsaugoti savo santaupas, svarsto ir galimybes pirkti žemę. Pasak „Agro Management Team“, žemė vis dažniau pasirenkama kaip dar vienas būdas saugiau investuoti turimas lėšas ir net gauti papildomų pajamų. Registrų centro duomenimis, paskutiniu metu Lietuvoje dažniau perkami žemės sklypai nei būstai ar namai.

Vis daugiau europiečių savo sutaupytus eurus siekia investuoti į, jų nuomone, saugesnes sritis, baimindamiesi, kad bendroji valiuta neatlaikys euro zonos krizės. Neįvardintas pasaulinei grupei priklausantis investicijų brokeris, dirbantis bent su 5 mln. JAV dolerių dydžio investicijomis, sako, kad vis daugiau jo klientų siekia atsikratyti euro.

Naujos kartos „Toyota Auris“ keis pavadinimą – japonai nusprendė atgaivinti legendinį „Corolla“ vardą. Manoma, kad tai padidins šio automobilio paklausą konservatyvioje Europos rinkoje. Pavadinimas „Auris“, kurio „įsukimui“ išmetė dar ir nemažas pinigų sumas, nelabai pasiteisino. Todėl ruošdami naują C segmento kompaktišką automobilį japonai nusprendė, kad turint arsenale seną ir puikią reputaciją turintį „Corolla“ vardą dviračio išradinėti neverta.

Pasak Spaustuvininkų asociacijos prezidentės, didėjantis eksportas Skandinavijos šalis skatina domėtis investavimo galimybėmis Lietuvoje. Lietuvos spaudos pramonės eksportas pernai į Skandinavijos šalis sudarė daugiau kaip 66 milijonus litų. Danijos spaustuvininkai pareiškė ketinantys investuoti Lietuvoje, o iš Suomijos Lietuvos įmonės gavo naujų užsakymų. Kaip teigė Spaustuvininkų asociacijos prezidentė Erika Furman, skandinavai intensyviai galvoja steigti savo gamybą čia, Lietuvoje.

Lietuvai iš savo Indėlių ir investicijų draudimo fondo teks kompensuoti ir banko „Snoras“ padalinio Estijoje indėlininkams. Tai lrytas.lt penktadienį patvirtino Estijos centrinio banko valdytojo pavaduotojas Madis Muleris. Banko „Snoras“  padalinio Estijoje indėliai sudaro beveik 8 mln. eurų. „Snoras“ Estijoje turėjo vieną padalinį, čia nebuvo įsteigta jo antrinių įmonių.

Kalbos apie tai, kad sostinei reikėtų naujų viešojo transporto rūšių, pradėjo sklisti jau prieš dešimt metų. Tuomet Vilniui vadovavęs meras Artūras Zuokas kalbėjo apie tramvajaus linijas. Vėliau meru tapęs Juozas Imbrasas pareiškė, kad Vilniuje turėtų būti įrengtas metro. Užuot tyliai per keletą metų užgesusi, metro idėja Vilniuje atgimė vėl.

Tarptautinė užsienio valiutų atsiskaitymų sistema „CLS Bank International“ sudaro tarpbankinių mokėjimų struktūros pagrindą, rašo dowjones.com. Šiuo metu sistemoje atliekami streso testai, kuriais stengiamasi sumodeliuoti galimą euro žlugimą ir šio įvykio pasekmes tarptautinei atsiskaitymų sistemai. Minėtas testas tapo pirmuoju požymiu, indikuojančiu tarpvaliutinių atsiskaitymų sektoriaus ruošimąsi blogiausiam galimam scenarijui.

Kompaniją „Macroscope tyrimai“, atlikusią tūkstančio didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausą apie SNORO krizės priežastis ir padarinius, nustebino itin atsargus verslininkų vertinimas, o tai ir rodo, kad padėtis yra sudėtinga. „Politinius su krize susijusius aspektus bei įvykio priežastis verslininkai linkę vertinti itin atsargiai. Dažnas pažymi, kad prieinama yra per mažai informacijos, kad būtų galima užtikrintai įvardinti įvykio priežastis.

Antradienį, po susitikimo su Lietuvos verslo atstovais, finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, kad aplinkybės verčia peržiūrėti planus ir keisti požiūrį, todėl biudžetas po svarstymų Seimo komitetuose bus koreguojamas. ,,Biudžeto projekte, pateiktame svarstyti Seimui ir pakoreguotame 2012 m.,  siekiama, kad grėsmės verslo aplinkai būtų kiek įmanoma mažiau“, – pabrėžė I. Šimonytė Lietuvos pramonininkų konfederacijoje.

Laikinasis banko SNORO administratorius Saimonas Fryklis (Simon Freakley) pabrėžia, kad bankas „Finasta“ yra atskira bendrovė, turinti nepriklausomą vadovybę ir valdymą, bei veikianti pagal atskirą Lietuvos banko išduotą banko licenciją. „Nors investicinis bankas “Finasta„ yra SNORO grupės dalis, jam nėra taikomas laikinasis administravimas ar kitokie apribojimai.

Ekonomistai sutaria, kad 2011 m. sulėtėjęs pasaulio ekonomikos augimo tempas 2012 m. daugelyje valstybių gali virsti recesija. Vertinant Lietuvos padėtį, ekspertų teigimu, ją gerina tai, kad šalis nėra susaistyta didesnių finansinių įsipareigojimų, gali laisviau priimti fiskalinės politikos sprendimus. Tačiau Lietuvai reikėtų stabilizuoti viešųjų finansų padėtį ir sumažinti valstybės deficitą, nedarbo lygį.

Prastėjant žinioms apie pasaulio ekonomiką lietuviai skuba saugoti pinigus ir augina indėlius bankuose: šiemet šalies bankuose lietuvių laikomų santaupų skaičius indėliais buvo rekordinis – daugiau nei 26 mlrd. litų. Tačiau ne visi kalbinami ekspertai indėlį banke įvardija kaip saugiausią investiciją.

AB banko Snoras grupės įmonės UAB „SNORAS Media investicijos“ 2009 metais investavo į  UAB „Lietuvos rytas" akcijas ir įsigijo 34 procentus įmonės įstatinio kapitalo. (Papildyta 23.06) Finansų ministrė Ingrida Šimonytė trečiadienio vakarą dalyvaudama LRT laidoje „Teisė žinoti“ teigė, kad Vyriausybė nėra suinteresuota turėti nei nacionalinį banką, nei žiniasklaidos priemones.

Dėl Graikijos ir Italijos problemų aukso kaina iki metų pabaigos pakils iki 1 tūkst. 850 JAV dolerių už unciją, o 2012 metais viršys 2 tūkst. dolerių už unciją ribą, prognozuoja investicinis bankas ANZ. Banko analitikai atmetė pesimistines kai kurių rinkos dalyvių prognozes - jų nuomone, aukso kaina turėtų sumažėti iki 1 tūkst.-1,2 tūkst. dolerių už unciją.

Aviakompanija „Ryanair“ planuoja Kauno oro uoste steigti savo lėktuvų techninio aptarnavimo centrą. Projektas turėtų būti pradėtas vykdyti 2012 metais, į kurį numatoma investuoti 12 mln. litų. Iš ES struktūrinių fondų planuojama skirti 4,143 mln. litų paramos, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Kauno oro uosto teritorijoje „Ryanair" numato pastatyti 3500 kvadratinių metrų ploto techninės priežiūros angarą. Pirmuosius lėktuvus čia planuojama priimti 2012 metų rudenį.

Yra sakoma, kad ne kiekvienas verslininkas gali būti vadovu, kaip ir ne kiekvienas vadovas gali būti verslininku, nes tiek verslininką, tiek vadovą apibūdina skirtingos asmeninės savybės ir kompetencijos. Nežiūrint į minėtus skirtumus, tiek verslininkas, tiek vadovas pasidalija tam tikromis su bendrovės veikla susijusiomis rizikomis. Verslininko interesas yra jo investicijų į bendrovę grąža ir bendrovės ekonominės vertės augimas. Šioje vietoje verslininkas prisiima su tuo susijusią riziką.

150 mln. frankų surinko Emberų šeimos nariai iš stambių kreditorių ir smulkių indėlininkų tais laikais, kai prabangiai apstatyta pilis su dideliais naudmenų plotais Prancūzijoje kainavo ketvirtį milijono, o penkių šimtų frankų alga per mėnesį buvo laikoma nerealiai didele. Skolintojai tikėjosi, kad lėšos sugrįš su dideliu pelnu po to, kai pasibaigs teismo procesas dėl didžiulio turto, kurį paliko testamentu Terezai Ember amerikietis milijonierius Crawfordas.

Japonijos finansų ministerija patvirtino, kad įsigijo 10 proc. naujausios Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) obligacijų emisijos, informuoja BBC. Ministerija teigia, kad įsigijo obligacijų už 300 mln. eurų. Anksčiau Japonija jau tris kartus pirko EFSF obligacijų, iš viso už 2,975 mlrd. eurų. Euro zonos lyderiai jau kuris laikas siekia padidinti investicijas į EFSF ir taip suteikti finansinę pagalbą skolų slegiamoms valstybėms. Praėjusį mėnesį jie susitarė padidinti EFSF iki 1 trln.

Politikai ir finansininkai panašūs tuo, kad vieni ir kiti investuoja į fiktyvų kapitalą – kiekvienas savo srityje. Investuotojai pilsto pinigus iš vieno burbulo į kitą, pavyzdžiui, ėmus bliūkšti nekilnojamojo turto kainoms, pinigai bėga pas auksą, naftą ir net avižas. Ideologijos burbulai Politikos dėsniai skiriasi nuo finansų, bet panašumai yra akivaizdūs. Piliečių galvose išsipūtę ideologijos burbulai.

Rusijos ekonomikos ministerijos vertinimais šalies BVP 2011 metų III ketv. augo 5,1 proc. Jei šį skaičių patvirtins oficiali statistika, tai bus sparčiausia ekonomikos plėtra per pastaruosius trejetą metų, rašoma banko „Finasta“ analitikų apžvalgoje. „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų prognozės yra kiek kuklesnės – tikimasi 4,9 proc. plėtros. Šalies ekonomikai augti praėjusį ketvirtį labiausiai padėjo stiprėjusi vidaus paklausa ir investicijos, kurias maitino paskolų sektoriaus plėtra.

Atsižvelgdama į ekonomines galimybes, Lietuva renkasi taupaus pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) modelį ir sieks, kad didelė dalis šiam uždaviniui skirtų lėšų virstų šalies privataus sektoriaus pajamomis, sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis įmonės „Ernst&Young Baltic“ atlikto tyrimo apie numatomą pirmininkavimo ES poveikį Lietuvos ekonomikai išvadų pristatyme.

Vakar Dzūkijos sostinėje viešėjusio premjero Andriaus Kubiliaus pagrindinis tikslas buvo dalyvauti naujo, jau trečio, Lietuvos tūkstantmečio tilto per Nemuną atidarymo iškilmėse. Be iškilmingos vizito dalies, Vyriausybės vadovas susitiko su miesto savivaldybės vadovais, pramonininkais ir verslininkais.

Trečiojo šių metų ketvirčio BVP augimas buvo paskutinis, kai galėjome stebėti vis didėjančius ekonomikos augimo tempus. Po gilaus nuosmukio vykęs spartaus ekonomikos atsigavimo laikotarpis baigiasi ir nuo šiol ekonomika augs lėčiau. Eliminavus kainų ir sezoniškumo pokyčių įtaką, Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį buvo toks pat kaip 2006 m. pabaigoje, taigi Lietuvos ekonomika dar negrįžo į prieš krizinį lygį – tam dar reikės bent poros metų.

Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį šalies BVP buvo 6,6 proc. didesnis nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.  Šis puikus rodiklis pranoko visų šalies ekonomikos raidą prognozuojančių institucijų prognozes. Kita vertus, dėl sparčiai blogėjančios tarptautinės ekonomikos situacijos, kitąmet šį rodiklį veikiausiai prisiminsime nostalgiškai dūsaudami ir laikysime jį vienu iš paskutinių Lietuvos makroekonominės vasaros pasireiškimų.

Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl 2012 m. ES biudžeto. Palyginti su šiais metais, europarlamentarai siekia daugiau lėšų struktūriniams fondams bei naujovėms, taip pat migracijos valdymui ir užsienio politikai. Lapkritį EP atstovai derėsis su Taryba dėl galutinio biudžeto projekto, kuris bus tvirtinamas gruodį. EP pozicijai dėl 2012 m. ES biudžeto trečiadienį pritarė 431 EP narys, nepritarė 120, o 124 susilaikė.

Švedų automobilių gamintoją „Saab“ valdanti kompanija „Swedish Automobile N.V.“ paskelbė, kad nutraukia investicinį susitarimą su savo partneriais iš Kinijos „Zhejiang Youngman" ir „Pang Da Automobile“. Už 245 milijonų eurų kinų kompanijoms būtų atitekę 53,9 proc. „Saab“ akcijų.

Kaip apie pinigus ginčijatės su antrąja savo puse? Kas, jeigu vienas iš jūsų taupo pinigus, o kitas linkęs juos švaistyti? Kaip rasti kompromisą, kai vienas iš sutuoktinių linkęs rizikuoti, tačiau antroji jo pusė linkusi vengti rizikos? Šių ir kitų panašių klausimų gali kilti poroms, nusprendusioms atlikti pirmą rimtą investiciją, pavyzdžiui, įsigyti namą. Tam išleidžiamos visos santaupos, o vėliau paaiškėja, kad namą atnaujinti kainuoja daugiau nei tikėtasi.

„Swedbank“ Lietuvoje 2011 m. trečiojo ketvirčio pelnas siekė 131 mln. litų, per tą patį laikotarpį prieš metus buvo pasiektas 49 mln. litų pelnas. Ketvirčio pelnas prieš atidėjinius padidėjo 22,9 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ketvirčio pajamos išaugo 14,8 procento, didžiausios įtakos tam turėjo grynųjų palūkaninių pajamų padidėjimas. Po finansinio sunkmečio laikotarpio Lietuvos ekonomika atsigavo sparčiau nei tikėtasi.

JAV būsto krizė verčia imtis radikalių sprendimų – du senatoriai rengia naują siūlymą suteikti vizas užsieniečiams, kurie išleis bent 0,5 mln. dolerių nekilnojamam turtui (NT) JAV. Šis siūlymas yra stambesnio imigracijos priemonių paketo dalis, kurį sukūrė Niujorko senatorius, demokratas Charlesas Schumeris ir Jutos senatorius, respublikonas Mike'as Lee. Juo siekiama paskatinti užsienio investicijų srautus į JAV.

Visagino atominę elektrinę statyti ketinanti japonų korporacija „Hitachi“ nagrinėja galimybes plėtoti ir kitokią veiklą Lietuvoje. Tarp galimų veiklos sričių pirmiausia minimi informacinių technologijų produktai, išmanieji elektros tinklai   bei sprendimai socialinei infrastruktūrai, praneša LTV „Panorama“. Kompiuteris,projektorius ir mokytojas. Prie paprasčiausios baltos sienos, lengvai tampančios interaktyviąja lenta.

„Lietuvos patrauklumas ir investuotojams, ir verslininkams auga. Ši šalis pasižymi ne tik besivystančia mažų kainų ekosistema ir daugiakalbės darbo jėgos gausa, bet ir tuo, kad yra geriausiai pasirengusi išnaudoti Rusijos bei Europos rinkų galimybes“ – taip apie Lietuvą skelbia vienas iš 10 įtakingiausių pasaulyje „blog'ų“ „TheNextWeb.com, kurį rašo ir redaguoja 24 ekspertai iš įvairių pasaulio šalių.

Rugpjūčio mėnesį prasidėjęs nerimas dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų nebuvo trumpalaikis pasitikėjimo susvyravimas. Euro zonos valstybių skolos problemos išlieka itin aktualios, o Europos institucijos dar nesugebėjo surasti adekvataus, greito ir įtikinančio jų sprendimo būdo. Nerimas dėl eksporto rinkų tvarumo neaplenkė ir Lietuvos gyventojų bei įmonių – pastaruoju metu pasitikėjimo rodikliai pastebimai sumažėjo.

Investavimas yra neatskiriama privačios bankininkystės sritis. Investicinių tikslų iškėlimas ir jų vykdymas, rizikos ir išlaidų mažinimas, asmeniniai finansiniai sprendimai, investicijų parinkimas ir priežiūra – privačios bankininkystės kasdienybė. Apžvelkime, nuo ko prasideda investavimas, kaip jis vykdomas privačioje bankininkystėje, ką kiekvienam iš mūsų naudinga žinoti apie investavimą ir ko galima pasimokyti.

Neseniai pradėjo veikti tinklalapis, kuriame renkami pinigai projektui „OpenOffice.org“. Teigiama, kad ieškomas naujas projekto interesus atitinkantis investuotojas. Jei projektui pavyks surinkti pakankamai lėšų, tai „OpenOffice.org“ radikaliai pasikeis ir nebebus „MS Office“ kopija. „Mes pernelyg ilgai vijomės konkurentus vietoje to, kad sutelktume dėmesį į vartotojų poreikius. Dabar, kai mes laisvi, mes galime viską pakeisti“, – teigia „OpenOffice.org“ kūrėjai.

Opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujanti Birutė Vėsaitė kritiškai atsiliepė apie kai kuriuos vyriausybės patvirtinto biudžeto skaičius. „Detaliai susipažinsiu kitą savaitę, tačiau sielvartą kelia užsispyrimas dėl minimalaus mėnesio atlyginimo didinimo tik 50 litų, kas realiai nesieks net infliacijos tempų. Investicijų mažinimas, kurį Andriaus Kubiliaus vyriausybė numatė, suduos smūgį verslui ir biudžetas vėl kai ko negaus“, - sakė B. Vėsaitė.

Kinų kompanija „Zhejiang Youngman Lotus Automobile" pervedė švedų kompanijai „Saab“ pirmą dalį žadėtų investicijų – pranešama, kad vakar švedus pasiekė 15 milijonų dolerių. Išvis su šia kompanija buvo sutarta dėl 97 milijonų JAV dolerių. Šios pirmosios investicijos bent mėnesiui išgelbėjo „Saab“ nuo bankroto paskelbimo. Na o per šį mėnesį švedai tikisi sulaukti ir kitos „Zhejiang Youngman Lotus Automobile" pinigų dalies, ir visų likusių investicijų.

Sklandančios kalbos dėl artėjančios antrosios krizės bangos Lietuvos verslininkus verčia ieškoti atsiperkančių ir pamatuotų sprendimų verslo procesams gerinti. Vienos įmonės veržiasi diržus, mažina išlaidas bei darbuotojų atlyginimus, tuo tarpu kitos - optimizuoja vidinius verslo procesus ir investuoja į informacines technologijas. Žinoma, kiekvienas solidus verslininkas prieš investuodamas didesnes sumas, stengiasi apskaičiuoti, kaip ir per kiek laiko atsipirks šios išlaidos.

Valdžios atstovams svarstant kitų metų valstybės biudžetą, netyla diskusijos ir dėl vis didėjančių valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Kaip planas „B“ karts nuo karto pasigirsta siūlymas pagalbos kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). „Nežinau, ar planas „B“ reiškia, kad mums reikia TVF pagalbos. Drįstu abejoti, ar Latvija būtų kreipųsis į TVF, jei ne jų bankinė problema.

Didžiausias Lietuvoje kepyklėlių tinklas „Crustum“ per š.m. sausį – rugsėjį pasiekė 1,8 mln. litų pardavimus, t.y. 50 proc. didesnius nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Nepaisant augančių žaliavų kainų ir mažos šalies gyventojų perkamosios galios, rezultatus gerinusios „Crustum“ kepyklėlės spalio pradžioje sulaukė ir milijoninio kliento. „Reikšmingos įtakos pardavimų augimui turėjo per dvejus veiklos metus suformuotas ir toliau plečiamas lojalių klientų ratas.

Žemutinės Saksonijos Braunšveigo teismas antradienį oficialiai įteikė Vokietijos automobilių koncernams „Porsche“ ir „Volkswagen“ investuotojų surašytą ieškininį pareiškimą, kuriame reikalaujama 1,1 mlrd. eurų kompensacijos, praneša agentūra DAPD. Investuotojai kaltina koncernus teikus neteisingą informaciją per visą tą laiką, kai VW mėgino perimti „Porsche“, praneša „Deutsche Welle“. Kompanijos turi reaguoti į ieškinį per tris mėnesius.