Kalbos apie tai, kad sostinei reikėtų naujų viešojo transporto rūšių, pradėjo sklisti jau prieš dešimt metų. Tuomet Vilniui vadovavęs meras Artūras Zuokas kalbėjo apie tramvajaus linijas. Vėliau meru tapęs Juozas Imbrasas pareiškė, kad Vilniuje turėtų būti įrengtas metro.
Užuot tyliai per keletą metų užgesusi, metro idėja Vilniuje atgimė vėl. Miesto savivaldybėje rudenį pristatytoje naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcijoje ir strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje buvo vertinami įvairūs miesto transporto variantai, tarp jų ir metro.
Vilniaus miesto transporto vizijoje buvo pristatyti aštuoni galimi susisiekimo mieste variantai. Vienas iš jų buvo paliktas toks pats, kaip dabar – kai miesto viešąjį transportą sudaro autobusai ir troleibusai, kituose variantuose Vilniuje siūlyta įvesti tramvajų linijas, greituosius autobusus, metro.
Pasiūlymu nagrinėti metropoliteno būtinumą Vilniaus mieste tik kaip vieną iš galimų transporto vizijos variantų liko nepatenkinti asociacijos „Metro sąjūdis“ nariai. Jų nuomone, parengta ir pristatyta koncepcija neįvertina nagrinėtų susisiekimo mieste variantų ir neišspręs dabar kylančių eismo problemų. Anot asociacijos narių, metro turėtų tapti pagrindine miesto transporto priemone, o autobusai ir troleibusai atliktų tik pagalbinę funkciją.
Renkasi kas trečias
„Miestas yra persotintas. Dabar spūsčių truputį sumažėjo, tačiau jų vis tiek yra pakankamai. Įvedus tramvajų linijas, dar vieną antžeminio transporto rūšį, situacija nepagerės. Metro netrukdo antžeminiam transportui kaip ir antžeminis transportas netrukdo jam“, – aiškino VšĮ „Vilniaus metro“ vadovas Rimantas Pūkelis.
Buvo paskaičiuota, kad jeigu prieš gerą dešimtmetį viešuoju Vilniaus transportu naudojosi apie 80 proc. vilniečių, šiandien troleibusus ir autobusus renkasi tik kas trečias sostinės gyventojas. „Grąžinti žmones į visuomeninį transportą padėtų tik įkurtas naujas, kito lygmens transportas, ne kokie nors „sukiužę“ dešimties metų senumo autobusai ar troleibusai, – buvo kategoriškas R. Pūkelis. – O ir plėsti gatvių tinklą nėra galimybių.“
Milijardinės investicijos
Nusprendus įrengti metro sistemą Vilniuje, vargu ar miesto savivaldybė pajėgtų statyboms rasti lėšų. Metro entuziastai skaičiavo, kad vieno kilometro metro trasos sostinėje įrengimas kainuotų apie 130 mln. litų. „Pirmoji trasa, kurią, mūsų skaičiavimais, būtų galima įrengti nuo Pilaitės mikrorajono iki centro, kainuotų apie vieną milijardą litų“, – skaičiavo „Vilniaus metro“ vadovas. Iš viso metro statybos kainuotų apie 5 mlrd. litų.
Vis dar egzistuoja galimybė metro statyboms Vilniuje gauti Europos Sąjungos (ES) skiriamą paramą. 2007-2013 m. paramos laikotarpiu, ES yra numačiusi finansuoti naujų transporto rūšių diegimą. Tačiau tam, kad paramą pavyktų gauti, anot R. Pūkelio, reikia gerokai paskubėti.
Netiki, kad atsipirks
Idėjos skleidėjai metro statybas siūlo finansuoti pasitelkus privačius investuotojus, kurių, anot R. Pūkelio, jau ir dabar atsirastų. Tokie investuotojai, pasirašę sutartis su Vilniaus savivaldybe, pastatytų metro ir 20-25 metus jį eksploatuotų, kol atsipirktų investicijos. Vėliau metro būtų grąžintas į savivaldybės rankas.
Metro skeptikai tokiu finansavimo planu netiki ir pirštais bado į jau ne vienerius metus nuostolingai veikiančius Vilniaus autobusų ir troleibusų parkus. Anot jų, metro tokios lemties taip pat neišvengtų, todėl investuoti kelių milijardų litų į sistemą, kuria naudotųsi maždaug 200 tūkst. sostinės gyventojų ir kuri neatsipirks, – neverta.
Skaičiuoja kas antram
Paklaustas, kaip buvo skaičiuota, per kiek laiko metro sistema atsipirktų ją stačiusiems investuotojams, R. Pūkelis pasakojo, kad tai turėtų įvykti per 20-25 metus. „Tuo atveju, jeigu statyboms būtų gauta ES parama, atsipirktų per 20 metų, jeigu be paramos – per 25 metus“, – aiškino jis.
„Vilniaus metro“ vadovas atskleidė, kad atsiperkamumas buvo skaičiuotas apeliuojant į tai, kad metro sistema naudotųsi ne kas trečias, o kas antras vilnietis. „Lyginant su šia diena važinėjančių visuomeniniu transportu srautai turėtų padidėti. Tą rodo ir kitų Vakarų miestų patirtis, kai vis daugiau žmonių dėl ekonominės situacijos vėl pradeda naudotis miesto transportu“, – kalbėjo R. Pūkelis.
Tokiais skaičiavimais abejoti linkęs ne vienas metro sostinėje priešininkas. Anot jų, Vilnius sparčiai plečiasi, daug miesto gyventojų kraustosi į užmiestį ir važinėja nuosavu automobiliu. Nors kol kas tokį „išsibarstymo“ procesą pristabdė krizė, ateityje jis neišvengiamas.
FAKTAI: Metro Vilniuje
Paskaičiuota, kad metro sistemos Vilniuje statybos kainuotų apie 5 mlrd. litų.
VšĮ „Vilniaus metro“ duomenimis, metro investuotojams atsipirktų per 20-25 metus.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų skaičiavimais, 2007 m. kamščiuose Vilniaus mieste buvo prarasta apie 3,7 mlrd. litų.
Metro entuziastai skaičiuoja, kad metro sistema naudotųsi 50 proc. vilniečių, nors dabar viešuoju transportu naudojasi tik 36 proc. sostinės gyventojų.
Skaičiuojama, kad Vilniaus mieste tenka apie 580 automobilių 1 000 gyventojų.