Kompaniją „Macroscope tyrimai“, atlikusią tūkstančio didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausą apie SNORO krizės priežastis ir padarinius, nustebino itin atsargus verslininkų vertinimas, o tai ir rodo, kad padėtis yra sudėtinga.
„Politinius su krize susijusius aspektus bei įvykio priežastis verslininkai linkę vertinti itin atsargiai. Dažnas pažymi, kad prieinama yra per mažai informacijos, kad būtų galima užtikrintai įvardinti įvykio priežastis. Toks atsargumas - retas reiškinys kalbant apie daugumos tikslinių grupių tyrimus, o ypač - apie verslo vadovų. Tai tik dar kartą patvirtina, kad padėtis yra sudėtinga“, - teigia „Macroscope tyrimai“ projektų vadovė Vaiva Šikšniūtė.
Beveik 8 iš 10 apklaustųjų manymu, SNORO krizė paskatins indėlių/pinigų/klientų migravimą iš lietuviškų į skandinaviškus bankus.
Kas penktas respondentas nurodo, kad SNORO krizė neturės įtakos Lietuvos ekonomikos augimo tempui. Galimo poveikio investicijoms Lietuvoje nemato kas trečias respondentas. Tuo tarpu manančių, kad situacija turės neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos augimui ir investicijoms yra atitinkamai 20 ir 17 proc. Dar atitinkamai 58 ir 38 proc. nurodo, kad neigiama įtaka bus, tačiau ji nebus esminė.
29 proc. respondentų pritaria teiginiui, esą Vyriausybė galėjo neviešinti SNORO problemos, kad nebūtų sukliudyta geromis sąlygomis gauti 750 mln. USD paskolą. 6 iš 10 respondentų nurodo, kad susiklosčiusi padėtis - jungtinis SNORO banko vadovų veiksmas.
