Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad po „Snoro“ įvykių, gyventojai, suskubę atsiimti savo apdraustus indėlius iš bankų, jau dairosi į nekilnojamąjį turtą (NT), taip galbūt siekdami saugesnio savo pinigų investavimo. Tuo metu kalbintas ekonomistas perspėja, kad kelių, kuriuos gali pasirinkti buvę „Snoro“ indėlininkai, yra net keletas ir tai nebūtinai bus vien investicija į NT.
Atsiėmę indėlį, dairosi į NT
„Pagyvėjimą jaučiame jau nuo lapkričio mėnesio pabaigos. Yra domėjimasis, tuo pačiu yra nežymiai pakilęs ir sandorių skaičius. Natūralu, kad žmonės,atsiėmę ypatingai dideles sumas, persvarsto savo investicines galimybes ir daugelis vėlgi atsigręžia į nekilnojamąjį turtą kaip saugiausią investiciją“, – „Balsas.lt“ sakė bendrovės „Ober–Haus“ Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras.
Anot jo, priežasčių, kodėl sukilęs susidomėjimas, toli ieškoti nereikia. Viena jų – neabejotinai žmones paveikę įvykiai „Snoro“ banke.
„Dažniausiai žmonės išsipasakoja, apžiūri turtus ir sako „palaukite, už kelių dienų aš atsiimsiu savo pinigus, bet šiuo metu jau dairausi“, žmonės mums papasakoja, nes kitu atveju mes negalėtume daryti tokių išvadų. Tarp brokerio ir potencialaus pirkėjo visada yra pakankamai glaudus ryšys, apžiūrimas ne vienas ir ne du turtai ir tokie dalykai yra sužinomi“, – tikino NT ekspertas.
Jo teigimu, Vilniuje klientai labiausiai domisi nekilnojamuoju turtu, kurio vertė siekia iki 300 tūkst. litų.
R. Pleteras patvirtino, kad yra įvykę ir realių sandorių, kai žmogus, atsiėmęs indėlį iš banko, pinigus investavo į NT pirkimą.
„Domėjimasis yra išaugęs keliolika procentų. Sandorių skaičius – keliais procentais“, – apibendrindamas sakė R. Pleteras, paklaustas, kiek procentaliai yra pagyvėjusi NT rinka po „Snoro“ banko griūties.
„Tai yra ilgalaikis procesas, nereiškia, kad viskas labai greitai užsibaigs. Manau, kad dar kokį mėnesį, du tai bus jaučiama NT sektoriuje. Nekilnojamąjį turtą išsirinkti ir susitvarkyti visus dokumentus užima pakankamai ilgą laiką, manau, kad tai dar išsitęs“, – prognozavo NT specialistas.
Būstą pirkti tinkamiau nuomai
Bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovoArnoldo Antanavičiaus teigimu, pagyvėjimas NT rinkoje metų pabaigoje stebimas kasmet, tačiau šiemet situacija kiek paaštrino ir įvykiai bankų sektoriuje.
„Metų pabaigoje standartiškai būna suaktyvėjimas. Antras dalykas, kad po „Snoro“ istorijos iš tikrųjų sumažėjo žmonių pasitikėjimas bankais, tą rodo ir apklausos, atliktos viešai. Nepasitikėjimo rezultatas yra toksai, kad žmonės ieško, kur padėti savo indėlius saugiai ir kad jų pinigai būtų apsaugoti. NT yra viena iš alternatyvų, kadangi, kaip žinia, kainos pastaruosius dvejus trejus metus mažėjo, todėl šiuo metu yra pakankamai palankios sąlygos ir situacija pinigus iš indėlių perskirstyti ir padėti į nekilnojamąjį turtą“, – sakė A. Antanavičius.
Bankų istorija, anot eksperto, sužadino rinkos dalyvius. Kai kurie gyventojai, iki to laiko domėjęsi NT rinka, galima sakyti sulaukė kritinio momento, kuris paskatino juos imtis ryžtingesnių veiksmų.
„Yra galimybė, kad suaktyvėjimas NT segmente gali suveikti kaip užkratas, padrąsinti ir kitus žmones priimti ryžtingesnius sprendimus, įsigyti NT, nes tai yra ilgalaikis pirkinys, kuriam ryžtis ne taip paprasta. Reikės susitaikyti, kad įsigysi turtą, kuris bus mažiau likvidus, nebus lengva tuos pinigus greitai pasiimti, jeigu staiga kažkam jų prireiktų. Bet yra tikimybė, kad tas teigiamas pavyzdys, suaktyvėjimas, gali užkrėsti, žmonės, kurie svarstė ir mąstė apie tai, tiesiog ryžtingiau įsigis NT. Iš kitos pusės, jeigu nutiktų kažkokie neigiami faktoriai, tai vėlgi gali žmones pastūmėti palaukti ir pažiūrėti, kas bus toliau. Iš principo, manytume, kad toks suaktyvėjimas neturėtų būti vieno ar dviejų mėnesių tendencija, tai galėtų būti šiek tiek ilgalaikiškesnė perspektyva, nes mes kalbame ne apie kainų augimą, o tiesiog apie sandorių padaugėjimą, rinkos didesnį likvidumą“, – aiškino A. Antanavičius.
Jo teigimu, daugiausiai klientai domisi ekonominės klasės būstais iki 200 tūkst. litų, o sprendimą, ar iš tiesų verta savo pinigus investuoti į NT, reikėtų priimti apsvarsčius, kam būstas bus naudojamas.
„Ruošiantis pirkti nekilnojamąjį turtą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jis generuotų pajamas, kad tai būtų investicija tikintis uždirbti ne iš kainos prieaugio, nes kaina gali didėti, gali ir mažėti. Geriausia yra būsto pirkimą sieti su srautu, kurį galėtum gauti iš jo nuomos, atskaičius įdėjimus į einamuosius remontus. Kuo pigesnis nekilnojamasis turtas, esant nuomos kainai tai pačiai, tai grąža yra didėjanti. Šiandien nuo pikinių kainų NT vertė yra sumažėjusi maždaug per pusę, o nuomos kainos yra sumažėjusios labai nestipriai. NT grąža jau yra tokiose ribose, kada galima tikėtis gauti daugiau negu, pavyzdžiui, padėjus pinigus į indėlį. Kalbant iš matematiškai suskaičiuotos pusės, įsigyti NT šiuo metu yra pakankamai neblogas metas. Net ir krentant kainoms, kurios gali dar mažėti metus dvejus, tai nebus taip aktualu, nes tas turtas generuos pajamas ir tam tikrą grąžą. Ateityje, po penkių ar dešimt metų, jeigu yra kainos didesnis prieaugis, NT suveikia kaip dviguba investicija, nes per tą laikotarpį generavo pajamas ir po to dar galima uždirbti iš investicinių kainų skirtumo“, – patarė pašnekovas.
Iš baimės laiko pinigus grynaisiais
„Balsas.lt“ kalbintas „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis abejojo, ar gyventojų tendencija, atsiėmus indėlius, domėtis NT pirkimu bus ilgalaikė. Jo teigimu, kadangi didžioji dalis gyventojų vis dėlto nelaikė banke tokių didelių sumų, už kurias galėtų įsigyti būstą, kurį laiką juos saugoję grynaisiais, nusiraminę jie sugrįš prie indėlių ar vertybinių popierių pirkimo šalies bankuose.
„Vyksta spėliojimai ir spekuliacijos, ką šalies gyventojai gali su tomis lėšomis daryti. Pirmas dalykas, ką jie gali daryti, tai taupyti toliau. Laikyti tas lėšas namie, galbūt kurį laiką spręsti, ar vėl padėti indėlį, ar įsigyti Vyriausybės vertybinių popierių, ar dar kokių investavimo instrumentų. Nieko nuostabaus, kad galbūt mėnesį laiko tos lėšos yra grynųjų pinigų pavidale žmonių rankose. Aišku dalis gyventojų gali priimti sprendimą pinigus skirti nebe taupymui, o įsigyti arba ilgalaikį turtą, arba tiesiog skirti lėšas vartojimui, kasdieniam savo poreikiams tenkinti. Vis tiktai yra nedidelė tikimybė, kad didelė šių lėšų dalis bus skirta nebe taupymui, o vartojimui“, – sakė ekonomistas.
2009–2010 m. šalies gyventojų požiūris į taupymą, anot ekonomisto, šiek tiek pasikeitė. Jeigu iki 2008 m. krizės gyventojai tik labai mažą dalį savo metinių pajamų sutaupydavo (vidutiniškai apie 2,5 proc.), tai 2009–2010 metais gyventojai jau sutaupo apie 8 proc.
„Tai yra tam tikras mąstymo pasikeitimas, suvokimas, kad pajamos bet kurio namų ūkio gali staiga pasikeisti, natūralu, kad reikia turėti santaupų „juodai dienai“. Spėti, kad staiga visi nuspręs, kad santaupų nebereikia, tikrai nemanau, kad taip trumparegiškai šalies gyventojai gali žiūrėti į savo ateitį“, – svarstė N. Mačiulis, paklaustas, ar šalies gyventojai gali nuspręsti atsiimtus indėlius investuoti į NT pirkimą.
Jis sutiko, kad pirmus kelius mėnesius po „Snoro“ bankroto vidutiniam šalies gyventojui iš tiesų sunku suprasti, ar bankuose įvyko sisteminis įvykis, ar tai tebuvo vienas izoliuotas įvykis. Todėl natūralu, kad pirma reakcija yra laikyti pinigus grynaisiais pinigais.
„Bet aš manau, kad tuoj turėtų tos baimės išnykti, žmonės pamatys, kad toliau visa bankų sistema, visa šalies ekonomika funkcionuoja taip, kaip ir anksčiau. Laikyti grynuosius pinigus yra ir nesaugu, ir jokių pajamų iš to negaunama. Manau, kad žmonės vis tiek sugrįš prie vienokių ar kitokių taupymo priemonių“, – svarstė N. Mačiulis.
NT pirkimas irgi turi rizikų
Anot ekonomisto, nereikia atmesti galimybės, kad dalis gyventojų pasirinks investiciją ir į NT, tačiau tai tikrai nebus masinis reiškinys, o tokį sprendimą tikėtina, kad padarys labiau tie, kurie apie NT pirkimą svarstė ir anksčiau.
„Kalbant apie NT, reikia suprasti, kad vis tiktai turbūt labai nedidelė indėlininkų dalis laikė tokius didelius indėlius, kad galėtų juos nukreipti į nekilnojamojo turto įsigijimą. Galbūt dalis, kurie planavo įsigyti NT artimiausiu metu, per vienerių metų laikotarpį indėlio forma laikė lėšas pirmajam įnašui, gali nuspręsti šiek tiek paankstinti tą sprendimą. Bet jeigu žmogus niekada būstui netaupė ir neturėjo tokio ketinimo, tokių, kurie nuspręstų staiga įsigyti NT, turbūt nebus. NT irgi turi savo rizikų, jo likvidumas kur kas mažesnis, ir priežiūra kainuoja. Šiuo metu nuomos rinka nėra labai aktyvi, o būsto nuomos ir kainos santykis taip pat yra labai žemas, tai NT pirkimas kaip investicinė priemonė nėra labai patraukli. Labiau turbūt būstą gali įsigyti tie, kurie anksčiau tai planavo savo poreikiams, o ne investicijoms“, – sakė N. Mačiulis.
Jo svarstymu, didžioji dalis gyventojų vis dėlto po kurio laiko dvejonių ir apmąstymų turėtų sugrįžti prie likvidžių taupymo priemonių ir laikyti indėlius bankuose. Galbūt šiokia tokia dalis nukreips savo lėšas į vyriausybės vertybinius popierius, taupymo lakštus.
„Manau, kad taip taupančių atsiras šiek tiek daugiau, bet turbūt labai didelė dalis lėšų nebus nukreipta į tokias taupymo formas, nes jos mažiau patogios ir mažiau likvidžios nei indėliai“, – prognozavo „Swedbank“ ekonomistas.
