Tarptautinė užsienio valiutų atsiskaitymų sistema „CLS Bank International“ sudaro tarpbankinių mokėjimų struktūros pagrindą, rašo dowjones.com. Šiuo metu sistemoje atliekami streso testai, kuriais stengiamasi sumodeliuoti galimą euro žlugimą ir šio įvykio pasekmes tarptautinei atsiskaitymų sistemai.
Minėtas testas tapo pirmuoju požymiu, indikuojančiu tarpvaliutinių atsiskaitymų sektoriaus ruošimąsi blogiausiam galimam scenarijui. Niujorke įsteigta institucija nori būti užtikrinta, kad iš euro zonos pasitraukus kuriai nors valstybei narei, sistema bus pajėgi vykdyti sandorius ir patenkinti abiejų šalių reikalavimus. Vieno iš šaltinių teigimu, prireiktų bent vienerių metų, kol nauja valiuta galėtų sėkmingai įsilieti į sistemos veiklą.
CLS yra valdoma 63 bankų, kurie naudojasi sistema atlikdami apytikriai 70 proc. tarpusavio atsiskaitymų. CLS sistemoje atsiskaitoma 17 rūšių valiutomis, tarp jų ir eurais. Pagrindinė CLS prižiūrinti institucija – JAV Federalinių rezervų bankas bei dar 23 centriniai bankai iš viso pasaulio. Centriniai bankai, siekdami užtikrinti tinkamą priešprieišnių prievolių įvykdymą, skatina naudosi CLS sistema tarpusavio atsiskaitymams, tačiau dalyvavimas šioje platformoje nėra privalomas.
Tai, kad CLS ruošiasi panašaus pobūdžio testui yra aiškus nerimo signalas rinkoms. Kai kurie bankai jau perspėja klientus apie galimą euro zonos narių skaičiaus sumažėjimą.
Japonijos bankas „Nomura“ pranešė laikantis euro zonos subyrėjimą labai tikėtinu ir ragino investuotojus pasidomėti teisinėmis investicijų detalėmis. Valstybei išstojus iš euro zonos, investuotojams turėtų rūpėti kokia valiuta bus denominuotos jų įsigytos valstybės obligacijos, eurais ar nacionaline valiuta.
