investicijos

Pieno perdirbimo bendrovė „Pieno žvaigždės” paleido dvi naujas ledų gamybos linijas. Į gamintojų „Tetra Pak“ ir „Catta27“ ledų gamybos ir kitą įrangą bendrovės filiale Panevėžio pienas investuota apie 5 mln. litų. Pasak filialio generalinio direktoriaus Gintauto Pužaičio, naujos ledų gamybos linijos yra dvigubai našesnės, mat bendrovė nespėjo tenkinti klientų poreikių. Per šiuos metus „Pieno žvaigždės“ investicijoms iš viso numato skirti 43 mln. litų, iš jų apie 22 mln.

Dėl nepalankaus visuomenės požiūrio į kiaulininkystę ir biurokratinių kliūčių Lietuvoje kiaulių užauginama tiek, kiek 1919-aisiais. Lietuvos kiaulių augintojai skelbia aliarmą – šalyje kiaulių užauginama beveik tiek pat, kiek ir XX a. pradžioje, o netrukus jų gali būti užauginama dar mažiau. Stambiausia kiaulių auginimo bendrovė „Saerimner“ jau sustabdė investicijas Lietuvoje ir jas nukreipė į Rusiją.

Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja. Premjero potvarkiu praėjusių metų liepos mėnesį sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žemė supirkinėjama siekiant ją brangiau perparduoti ar perleisti užsieniečiams. Praėjus beveik metams, darbo grupė pagaliau pasidomėjo, ką apie tai galvoja ir patys žemdirbiai.

Seimui patvirtinus Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą, Lietuva pasirinko gamtinių dujų valstybės kelią, kuris įjungia raudoną šviesą tolimesnei biokuro plėtrai šilumos ūkyje. „Šiandien tampa aišku, kad biokuro plėtra šilumos ūkyje, kuri sukuria pagrindą mažesnėms šilumos kainoms, yra oficialiai stabdoma.

Kiek dar mokesčių mokėtojų pinigų bus palaidota plačiuose žemės sklypuose? 53 hektarus Industrijos parkas jau „užtūpė“, tačiau išleidus dešimtis milijonų litų, ši teritorija labiau primena ganyklas ir šabakštynus, o ne klestintį pramonės rajoną. Skandalais apaugęs Šiaulių industrijos parkas dirvonuoja, tačiau miesto valdžios galvose jau subrandintas antrasis ir trečiasis jo plėtros etapai. Vienam antrajam plėtos etapui planuojama „užlaidoti“ daugiau nei 32 milijonus litų.

Š. m. birželio 8 d. Europos Komisija, vadovaudamasi Euratomo sutartimi, pateikė savo nuomonę dėl Visagino atominės elektrinės projekto (Visagino projektas). Remdamasi atliktu Visagino projekto vertinimu, Europos Komisija laikosi nuomonės, kad Visagino projektas atitinka Euratomo sutarties tikslus. Europos Komisija konstatuoja, kad Visagino projektu prisidedama prie energijos tiekimo Baltijos regione saugumo ir visapusiškos Baltijos valstybių integracijos į Europos energijos vidaus rinką.

Lietuva, nuo seno buvusi cepelinų tėvyne, pamažu virsta sušių ir kebabų kraštu. Apie tai, kiek Lietuvoje veikia sušių barų ir kebabų kioskų, bei kiek turkų ir japonų gyvena Lietuvoje, buvo rašyta pirmoje straipsnio dalyje. Antroje skaitykite apie konkurenciją plėtojant sušių verslą bei kebabų verslininkų nenorą viešinti savo verslo detalių.

Lietuva, nuo seno buvusi didžkukulių tėvyne, pamažu virsta sušių ir kebabų kraštu. Nors Lietuvą nuo Turkijos skiria beveik 2 tūkst. kilometrų, o Japonija nutolusi kone keturis kartus tiek, nacionalinio japonų patiekalo – sušių – bei turkų virtuvės pasididžiavimo – kebabų – Lietuvoje galima suvalgyti vis daugiau skirtingų vietų.

Praėjusiais metais Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios įmonės sukūrė net ketvirtadalį Klaipėdos apskrities ir 2,8 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Bendra Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta 2011 m. buvo 2,98 milijardo litų. Šių įmonių eksportas pernai sudarė 37,5 proc. Klaipėdos apskrities eksporto bei daugiau kaip 5 proc. viso Lietuvos eksporto. Klaipėdos LEZ duomenimis, laisvosios ekonominės zonos įmonės 2011 metais investavo daugiau nei 90 mln.

Korėjiečių laikraštis „Joong Ang Daily“ pranešė, kad apie gana gudrų Šiaurės Korėjos planą savo pietų kaimyno kompiuterius užtvindyti virusais. Ir šis planas, beje, iš dalies pavyko, kadangi būtent tai leido atlikti „DDoS“ ataką prieš P. Korėjos mieste Inčchon esančio oro uosto interneto puslapį. Kai kam gali pasirodyti juokingas naujasis Š. Korėjos ginklas, tačiau Trojos arkliu tapo Pietų Korėjoje beprotiškai populiarūs kompiuteriniai žaidimai.

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) sulaukė stambiųjų investuotojų dėmesio – sudaryti du rekordinio dydžio LEZ istorijoje sandoriai, kurių vertė sieks 821 mln. litų. Anot LEZ vadovo, artimiausiu metu ketinama pritraukti ir daugiau investicijų. „Šiuo metu iš 534 ha LEZ teritorijos yra užimta 7 proc., tad kur plėstis tikrai turime“, – sakė UAB „Kauno LEZ valdymas“ direktorius Vytautas Petružis. Ekonominėje zonoje artimiausiu metu žada įsikurti „Fortum Heat Lietuva“ už 690 mln.

Pirmuosius čiužinius kone prieš dvidešimtmetį pasiuvęs rankomis šiandien „Padvaisko ir Ko“ vadovas Arvydas Padvaiskas sako, kad verslas įprastai pradedamas ne iš gero gyvenimo. Kalbėdamas apie savo verslą šiandien didelės lietuviškos įmonės vadovas tikina, kad be darbo nebegali nurimti. „Dabar yra darbas dėl darbo, tarsi liga“, – juokauja jis.

Pagrindinis konkurso „Namejsio apdovanojimai 2012“ („Nameja Balva“) prizas – Auksinis Namejsio žiedas - įteiktas praėjusiais metais daugiausia mokesčių Lietuvai sumokėjusiai latvių bendrovei UAB „Likmere“, kurios indėlis į mūsų valstybės biudžetą viršijo 10,87 mln. litų. Beržo lukšto gamyba užsiimančios įmonės generalinio direktoriaus Mindaugo Kasmauskio teigimu, jau šeštą kartą teikiamuose apdovanojimuose būti pripažintai bendrovei yra didelė garbė ir kartu atsakomybė.

Kiaulių auginimu užsiimanti, Danijos holdingui „Idavang" priklausanti, „Saerimner“ įmonė paskelbė, kad stabdo investicijas Lietuvoje ir žada investuoti į plėtrą Rusijoje. Kaip viena iš svarbiausių tokio sprendimo priežasčių įvardijama Lietuvos biurokratija, kuri trukdo plėstis kiaulininkystės fermų tinklui. Įmonės „Saerimner“ vadovo Sauliaus Leonavičiaus teigimu, Lietuvoje per pastaruosius 19 metų nepastatyta nė vienos kiaulių auginimo fermos.

Visorių informacinių technologijų (IT)  parke pradėtos informacinių technologijų centro ir verslo inkubatoriaus statybos. Trečiadienį surengta simbolinė statybų pradžios ceremonija.

Egzistuoja keli būtini pirkiniai, kurie gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir sutaupyti šiek tiek grynųjų, rašo CNBC. Įvairūs ekspertai pataria, kokius daiktus yra verta įsigyti investuotojams tam, kad šie pakiltų keliais laipteliais aukštyn, susikrautų pinigų bei pagerintų savo kasdienybę. Tad kur yra verta be kaltės jausmo išleisti daugiau pinigų? Papildoma pagalba Laikas – pinigai.

Laimę galima nusipirkti ir už pinigus, deja, ne visos investicijos garantuoja ilgalaikį džiaugsmą. Atlikti tyrimai parodė, kad pasiekus tam tikrą atlyginimo dydį tolesnis jo didinimas nebeteikia itin daug laimės. Kitaip tariant, materialinis pasitenkinimas teikia palaimą tik iki tam tikros ribos. JAV žurnalo „Inc“ teigimu, didžiausią džiaugsmą ir ilgalaikį pasitenkinimą suteikia investicijos į sveikatą, šeimą, keliones, filantropiją ir verslą.

Lietuviai pradeda domėtis investicijomis į kurortus, ieško įvairiausių gyvenamų būstų ne tik tokiuose kurortuose kaip Druskininkai ar Neringa, bet ir atranda naujus, pavyzdžiui, Rusnę, teigia nekilnojamo turto ekspertai. Anot jų, tokia vartotojų elgsena yra susijusi su keliais motyvais – ne tik turėti poilsio vietą sau ir savo šeimai, bet ir saugiai investuoti lėšas.

Neretai šalys, kurios gyvena iš energetinių išteklių gausos ir žada investuoti į mokslą, sulaukia ciniškų vertinimų, esą tai tik pinigais pertekusio verslo viešųjų ryšių akcija, kuria siekiama pagerinti pašlijusį įvaizdį, rašo BBC. Vis dėlto Persijos įlankoje įsikūręs Kataras į švietimą žiūri labai rimtai. Tiesą sakant, ši valstybė sparčiais žingsniais plečia investicijas į išsilavinimą ir visais frontais kovoja už mokslo skatinimą.

Šiandien, gegužės 30 d. Vilniaus televizijos bokšto konferencijų salėje įvyko modernaus, pažangiomis technologijomis aprūpinto taksi automobilio „iTaksi“ pristatymas. Iš pažiūros standartinis „Škoda Octavia“ universalas aprūpintas planšetiniais kompiuteriais, banko kortelėmis leidžiančia atsiskaityti įranga ir kitomis sistemomis kol kas yra tik demonstracinis automobilis, tačiau, kaip pažymi projekto iniciatoriai, viskas, kas jame panaudota, yra realiai įgyvendinama.

JAV bendrovė „Intel“ kreipėsi į Airiijos Kilderio grafystės tarybą prašydama skirti 162  000 kv. metrų ploto sklypą Leikslipe. Netoli Dublino esančioje vietovėje „Intel“ ketina statyti naujos kartos mikroprocesorių gamyklą, pranešė „Irish Times“. Pasak leidinio, labai tikėtina, kad toks prašymas bus patenkintas, nes gamyklos statybose dalyvaus vietinės bendrovės, be to, dauguma iš maždaug 1000 šios gamyklos darbuotojų bus vietiniai gyventojai.

„Danske“ banko statistika rodo, kad vidutinė vyro investuojama suma į fondus yra beveik du kartus didesnė nei moters. Pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje vyras vidutiniškai buvo investavęs 48 000 Lt, moteris – 25 000 Lt. „Kol kas vidutine investuota suma moterys atsilieka nuo vyrų, tačiau paskutinių metų statistika rodo, kad moterys pradeda investuoti aktyviau – per šių metų pirmąjį ketvirtį jos investiciniams fondams skyrė beveik dvigubai daugiau lėšų nei vyrai.

Baltijos šalių turizmo srities specialistai sutaria: sudominti užsieniečius daug lengviau bendrais maršrutais nei vilioti kiekvienai šaliai atskirai. Dabar Lietuva, Latvija ir Estija patrauklių vietovių ieškos kartu ir kartu brėš kuo daugiau bendrų turizmo maršrutų. Prieš 7 metus, Europos Komisijai tik pradėjus įgyvendinti „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ projektą, Baltijos šalys jame dalyvavo atskirai.

Gegužės 29 d. „Swedbank“ pradeda platinti LR Vyriausybės taupymo lakštus. Tai – pirmoji šių vertybinių popierių emisija, kurią bus galima įsigyti „Swedbank“. Priklausomai nuo pasirinkto investicinio laikotarpio, nauji taupymo lakštai investuotojams uždirbs nuo 2,3 iki 2,5 proc. metinių palūkanų. „LR Vyriausybės taupymo lakštai yra patrauklus būdas gyventojams ir nepelno siekiančioms organizacijoms įdarbinti laisvas lėšas.

Kai kurių didžiausių Europos fondų valdytojai patvirtino, kad jie parduoda eurus, dėl galimo Graikijos išėjimo iš euro zonos ir valiutos sąjungoje vykstančios sumaišties, skelbia „Financial Times“. Staigus euro kritimas šį mėnesį nustebino investuotojus. Euras per pastarąsias tris savaites krito 5 proc. Ketvirtadienį euras nukrito pasiekė žemiausią ribą per 22 mėnesius ir dabar jo vertė yra 1,25 JAV dolerio.

Internetu naudotis galime beveik visur – namie, darbe, mieste, dažnai internetas pasiekiamas ir provincijoje. Specialistai žada, kad greitai kokybišką belaidį internetą galėsime naudoti ir lėktuvuose skrisdami. Įsivaizduokite, skrendate į išsvajotą Pietų Ameriką atostogauti ir per visą kelionę įsijungę „Facebook“ ar „Skype“ su draugais dalijatės mintimis apie būsimus įspūdžius, o kartkartėmis internete dar pasitikrinate būsimos kelionės maršrutą.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai ieško verslo ryšių su Vidurinės Azijos verslininkais. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) verslo atstovai, vadovaujami generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, visą praėjusią savaitę praleido Azijos žemyne – lankėsi Uzbekistane ir bandė užmegzti kontaktus su vietos verslo atstovais.

Rinkimai Graikijoje pradėjo dar vieną Skolų dramos sesiją. Be abejo, mes nenorėjome, kad viskas taip susiklostytų. Mes norėjome Graikijos, kartu ir kitų šalių problemų sprendimo tęstinumo, kuris užtikrintų bent šiokį tokį stabilumą rinkose. Bet dabar yra kaip yra ir mums tereikia kiek galima ramiau išlaviruoti susidariusioje situacijoje. Nors jau rašiau, kad šiuo metu rinkas geriausia stebėti iš šalies. Tačiau pagunda pažvejoti drumstame vandenyje gali būti labai didelė.

Nenuostabu, kad daugiau nei 900 mln. aktyvių vartotojų turinčio „Facebook“ IPO tapo labiausiai laukiamu akcijų biržų įvykiu. Praėjusią savaitę įmonė iš IPO surinko 16 mlrd. JAV dolerių ir tapo daugiausiai uždirbusiu IPO interneto istorijoje. CNBC pateikė kitų didžiausių interneto įmonių IPO rezultatus. 10. „LinkedIn“ (LNKD) IPO vertė: 406 mln. JAV dolerių Pradinė akcijos kaina: 45 JAV dolerių Įkainojimo data: 2011 m. gegužės 18 d. Pokytis nuo IPO: 67 proc.

Volstritas ieško kaltų dėl „Facebook“, rašo „New York Times“. Antrą prekybos dieną kritus akcijų vertei bankininkai, investuotojai ir analitikai svarstė, kas nutiko su „Facebook“ pirminiu viešu siūlymu (IPO) – labiausiai lauktu technologijų debiutu. Kai kurie pirštais bado į „Morgan Stanley“ – pagrindinį IPO banką, o kiti kritikuoja „Nasdaq“ ir net patį „Facebook“. Po įvykio kritikai teigė, kad „Facebook“ pradinė kaina buvo per aukšta arba, kad buvo parduota per daug akcijų.

Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis baiminasi, kad kol vyko diskusijos ir nesutarimai, kaip turėtų būti vykdoma visuotinė daugiabučių renovacija, buvo prarasti itin svarbūs metai Lietuvos ekonomikos ūkiui.

Bankų makleriai, disponuodami didelėmis pinigų sumomis, kartais dėl pelno tinkamai neįvertina rizikos, o planui nepasisekus sukrečia ne tik savo bendrovę, bet ir visą rinką. Didžiausias JAV bankas „JPMorgan Chase“ tapo puikiu pavyzdžiu, kai riziką nugalėjo noras uždirbti daugiau. Situacija dar galutinai neaiški, tačiau skelbiama, kad bankas dėl vieno savo darbuotojo Bruno Iksilo, praminto Londono Banginiu, veiksmų patyrė bent 2 mlrd. JAV dolerių (5,44 mlrd. litų) nuostolį.

Trejus su puse metų veikianti dešinioji Vyriausybė efektyviausiai dirbo 10 dienų, kai iškart po prisaikdinimo per naktį įgyvendino uraganiškąją mokesčių reformą. Analitikai daugiau negali įvardyti įsimintinesnių Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto laimėjmų. Gegužę ilgaamžiškumo rekordą pasiekusi penkioliktoji Lietuvos vyriausybė Seime pristatė paskutinę savo ataskaitą.

Šiaulių pašonėje stūksantis uždarytas Kairių sąvartynas sudomino vokiečius, jie nori čia įrengti saulės elektrinę. Vokiečiai užsimoję investuoti apie 32 milijonus litų, praneša „Lietuvos rytas“. Jiems investicijos grįžtų per dešimtmetį: apskaičiuota, kad iš saulės pagaminta elektra kasmet duotų per 3 milijonus litų pajamų.

Vietinis verslas iš Visagino atominės elektrinės (AE) gali gauti apie 30 proc. projekto vertės – apie 5,2 mlrd. litų, šiandien pristatydamas elektrinės projekto verslo planą teigė jos vadovas. Anot Visagino AE generalinio direktoriaus Rimato Vaitkaus, Visagino AE statybos projektas – didžiausias infrastruktūros projektas Baltijos šalyse per pastaruosius kelis dešimtmečius. Skaičiuojama, kad jis pritrauks apie 10-14 mlrd. litų.

Žinomas investuotojas Jimas Rogersas teigia, kad tiki, jog mažėjančios aukso kainos gali mažėti ir toliau. Jei Indija nustotų importuoti auksą ar europiečiai suskubtų jį parduoti – aukso kaina gali mažėti 40–50 procentų. „Indijoje kalbama apie galimus aukso įsigijimo apribojimus. Be to, europiečiai kalba apie reikiamybę parduoti turimą auksą ar bent jau pradėti siūlyti auksu paremtas konvertuojamas obligacijas, obligacijas konvertuojamas į auksą“, – „Business Insider“ cituoja J. Rogersą.

Šių metų pavasarį auksas prarado savo „blizgesį“ – daugelis analitikų mažino šio metalo kainų prognozes. Padidėjęs finansų rinkų dalyvių rizikos apetitas buvo žalingas aukso rinkai. Tačiau net ir akcijų rinkoms gegužės mėnesį pasukus žemyn, auksas, kaip alternatyvi investicija, neatrado paspirties brangimui. Nepaisant neigiamų šio metalo kainos pokyčių pastaruoju metu, aukso nereikėtų nurašyti kaip neperspektyvios investicijos.

Vienas iš „Facebok“ įkūrėjų milijardierius Eduardo Saverinas pranešė, kad atsisakys JAV pilietybės, nes tai galėtų sumažinti jo mokesčius. E. Saverinas yra vienas iš daugelio, kurie atsisako JAV pilietybės dėl galimo mokesčių augimo turintiems dideles pajamas. E. Saverinas yra Brazilijoje gimęs Singapūro pilietis, vienas iš keleto žmonių, padėjusių Markui Zuckerbergui įkurti „Facebook“ tinklapį.

Kaip praneša BBC, didžiausias JAV bankas „JP Morgan Chase“ atskleidė, kad dėl nenusisekusių investicinių sandorių patyrė 2 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Įvertinus banko finansus, skaičiuojama, kad antrajame metų ketvirtyje „JP Morgan“ nuostoliai gali siekti 800 mln. JAV   dolerių. Iš anksto nenumatytoje konferencijoje banko vadovas Jamie Dimonas pranešė, kad banko nuostoliai gali būti dar didesni ir siekti iki 1 mlrd. dolerių.

Kinijos tarptautinių išsilavinimo testų rezultatai, kurie niekur nebuvo skelbti, yra „stulbinantys“, sako Andreas Schleicheris, atsakingas už įtakingiausią tarptautinio išsilavinimo PISA (Programme for International Student Assesment) tyrimą, rašo BBC. Šie testai, kuriuos kas tris metus vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, vertina mokinių skaitymo, skaičiavimo ir gamtos mokslų žinias. PISA testai yra tapę pagrindiniu tarptautiniu rodikliu.

Besitęsianti energetinė krizė privertė Argentiną nacionalizuoti didžiausią šalies naftos ir dujų bendrovę, bet ar toks agresyvus ir neigiamų atgarsių tarptautinėje arenoje sulaukęs sprendimas padės išspręsti energetines problemas? Audringoje savo kalboje Argentinos prezidentė Cristina Fernandes de Kirchner pareiškė, kad yra pasiryžusi nusavinti beveik visas Ispanijos kompanijos „Repsol“ turimas Argentinos naftos bendrovės YPF akcijas.

Tarptautinių kompanijų atėjimas į Lietuvą gali padėti išspręsti opią socialinę problemą – protų nutekėjimą, įsitikinusi šių metų pradžioje viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“ vadovauti pradėjusi Milda Dargužaitė.

Šalyje pamažu iš krizės gniaužtų vaduojasi statybų sektorius ir kyla nauji pramonės objektai. Kaip praneša Statistikos departamentas,  palyginti 2011 metus su 2010-aisiais, statybos darbų apimtys šalyje išaugo maždaug penktadaliu (22,7 proc.). Nors rinkoje jaučiami atsigavimo ženklai, statybų mastai vis dar sudaro vos pusę 2008 metų lygio. Statistikai skaičiuoja, kad pernai statybos darbų apimčių padidėjimą daugiausia lėmė inžinerinių statinių statybos darbų plėtra.

Duobėtose Kauno gatvėse automobilius gadinantys vairuotojai piktinasi kasmet vis prastėjančiais keliais. Valdininkai žada maždaug per mėnesį užlopyti pagrindinių miesto gatvių duobes, tačiau sako, kad mažesnės gali likti neužlygintos, kadangi nėra pinigų, praneša „Panorama“. Prieš kelias savaites prasidėję gatvių remonto darbai kol kas mažai guodžia vairuotojus – po žiemos atsivėrusios duobės mažesnėse gatvėse ne tik netvarkomos, bet ir nepaženklintos.

Norėdamas padėti investuotojams išvengti dažniausiai pasitaikančių ir daug pinigų kainuojančių klaidų JAV televizijos laidos „Mad Money“ vedėjas Jimas Crameris pateikė keletą taisyklių, kaip derėtų investuoti, rašo portalas CNBC. „Jei vadovausitės mano taisyklėmis, jums turėtų pavykti atpažinti pasitaikiusias galimybes, - teigė jis.

Penktadienį „Facebook“ praskleidus paslapties šydą ir paskelbus, kad pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) metu viena kompanijos akcija kainuos nuo 28 iki 35 JAV dolerių, portalas CNBC kalbino vieną garsiausių pasaulio investuotojų, milijardierių Wareną Buffettą.

Didžiausias pasaulio profesionalų tinklas internete „LinkedIn“ pranešė, kad už 161 mln. JAV dolerių įsigis pirmaujantį profesionalų turinio dalinimosi tinklapį „SlideShare“, skelbiama oficialiame „LinkedIn“ pranešime spaudai. 45 proc. sandorio sumos bus išmokėta grynaisiais pinigais, likusi dalis – akcijomis. „SlideShare“ leidžia vartotojams įkelti dokumentus į internetą, o vėliau juos įterpti į bet kokį tinklapį.

Europos Komisija paneigė žiniasklaidos pranešimus apie 200 mlrd. eurų „Maršalo planą“, skirtą ekonominei krizei Europoje įveikti, informuoja agentūra AFP. Komisijos atstovė pirmadienį Briuselyje pareiškė, kad Ispanijos laikraščio „El Pais“ pateikti skaičiai neatitinka realybės. Laikraštis sekmadienį pranešė, kad 200 mlrd. eurų lėšų norima investuoti į infrastruktūrą, atnaujinamus energijos šaltinius ir pažangiąsias technologijas.

Europos Komisija rengia Europos Sąjungai (ES) didžiulį investicinį planą, pagal kurį numatyta investuoti į regiono šalių ekonomikas iki 200 mlrd. eurų, praneša vietos žiniasklaida. Lėšas ketinama investuoti į infrastruktūrą, atnaujinamus energijos šaltinius ir pažangiąsias technologijas. Kaip skelbia žiniasklaida, lėšas skirs Europos investicinis bankas ir privatūs investuotojai, su Europos finansinio stabilumo mechanizmo garantija.