Gera ten, kur mūsų nėra. Mūsų nėra Singapūre! O ten, sako, rojus.
Ar galite įsivaizduoti, kad įstatymai dėl verslo ten liberalūs, mokesčiai mažesni nei pas mus, palyginti – tik centai, korupcija beveik nežinoma, visada vasara, niekada nebūna sniego, vietiniai gerai moka angliškai, tiksliau, „singliškai“, mat ilgą laiką šios kelios dešimtys salų buvo Jungtinių Karalysčių kolonija.
Anot doingbusiness.org, Singapūras užima aukščiausias pozicijas pasaulio ekonominės laisvės reitinge. Dabar jis užima pirmą vietą kaip šalis, kurioje lengviausia būti verslininku. Be abejo, taip yra dėl įstatymų. Be to, Singapūro reputacija kaip „mokesčių rojaus“. Ir kaipgi ne! Čia griežtai laikomasi banko informacijos slaptumo taisyklių. Šalis nepateikia informacijos apie sąskaitas, savo bankams netaiko nuostatų dėl tarptautinių bankų informacijos mainų. Bankininkystės teisė šalyje yra liberali privatiems bankams, apribotos rizikos (hedge) ir nekilnojamojo turto fondams. Įstatymai pritaikyti atvirai rinkai, mažai reguliuojamųjų nuostatų, todėl, pavyzdžiui bendrovių direktoriai nėra baudžiami už piktnaudžiavimą. Ar ne rojus?
Patį piktnaudžiavimą naikina verslo kultūra. Nesąžiningas verslininkas greitai išstumiamas iš rinkos. Net vėluoti į susitikimus yra blogas ženklas – nepagarba partneriui. Tada sunkiai rasite sau vietą po Singapūro saule. Atvykusiems iš kitos šalies užmegzti dalykinių santykių visada pravartu žinoti savo šalies, regiono makroekonominius rodiklius. Vietos verslininkai jais labai domisi.
Singapūre įsteigti bendrovę taip pat paprasta, kaip užsiregistruoti forume – veikia elektroninė registracijos sistema. Užsienio piliečiams reikia kiek daugiau formalumų atlikti, didesnis registracijos mokestis ir reikia turėti 50 tūkst. Singapūro JAV dolerių (apie 103 tūkst. Lt) pradinį kapitalą. Bet galima registruoti bendrovę ir be įstatinio kapitalo, tik registracijos mokestis išauga kelis kartus. O vietos „kioskininkams“ visai nereikia registracijos, jau nekalbant apie kasos aparatus.
Singapūre apmokestinamas tik pelnas, uždirbamas šalies viduje. Reinvestuoti ir išvežti pelną iš šalies nėra jokių kliūčių. Dividendai visiškai neapmokestinami. PVM čia tik 7 procentai. Kadangi Singapūro vyriausybė pripažįsta, kad verslas labai svarbus ekonomikos plėtrai, mokesčiai verslui yra progresiniai. Naujos bendrovės, kurių pajamos nesiekia 100 tūkst. Singapūro dolerių per metus, pirmus trejus metus visiškai nemoka pelno mokesčio. Minimalus pelno mokestis yra 4,25 proc., o didžiausias – 17 proc. Nekilnojamojo turto mokestis siekia 10 proc. Bet čia negali pykti, salų archipelagas nedidelis, o gyventojų daug. Tai viena tankiausiai gyvenamų vietų Žemėje.
Gyventojų pajamų mokesčiai pasakiški. Uždirbantieji iki 41 000 litų atitikmens atlyginimą per metus (apie 3 500 Lt/mėn.) nemoka pajamų mokesčio. Mažiausias pajamų mokesčio tarifas yra 3,5 proc. Didžiausią – 20 procentų – pajamų mokestį moka uždirbantieji per 640 000 litų atitikmens metinį atlyginimą.
Bet ir pragyvenimas čia nėra pigus. Būstai – vieni brangiausių pasaulyje. Bet turint atitinkamą išsilavinimą užsidirbti nėra sudėtinga. Politinė ir teisinė sistema europiečiui gali pasirodyti nepriimtina. Na, bet šį kartą kalbame apie pinigus ir investavimą, o ne apie demokratijos problemas regione.
Paprasčiausias ir greičiausias būdas individualiam investuotojui savo portfelyje turėti ir dalelę Singapūro yra pirkti „ETF iShares MSCI Singapore Index Fund“ (EWS). Fondas 95 proc. savo lėšų investuoja į bendroves, kurių akcijos kotiruojamos Singapūro vertybinių popierių biržoje. Šiais metais fondo akcijų kaina jau pakilo 19 procentų. Gali būti, kad dar nevėlu apsipirkti.