HSBC banko analitikai bandė paanalizuoti, kaip šiandien atrodo finansų rinkų pasaulis. Šiandienėse rinkose jie įžvelgia poliškumą.
Viename polyje yra saugiais vadinami aktyvai: JAV 10 metų vyriausybės obligacijos, obligacijos su reitingu AAA ir panašiai; JAV doleris, analitikų manymu, taip pat čia yra. Kitame polyje yra visa, kas liko: akcijos, nafta, auksas, euras, sidabras ir t. t.
Šio grupavimo naujovių mes neįžvelgiame. Visais laikais buvo „saugios“ ir „nesaugios“ investicijos. Tik gal auksą būtume linkę priskirti prie saugių. Bet, kaip matome, HSBC neskuba to daryti. Jie turi tam priežasčių.
Banko analitikai suskaičiavo 50 aktyvų tarpusavio koreliaciją nuo 2005 m. iki 2009 m. Paprastai tariant, koreliacija parodo, kaip vieno aktyvo (iš vienos polinės grupės) kainos judėjimas priklauso ar nepriklauso nuo kito aktyvo (iš kitos polinės grupės) kainos judėjimo. Seniai žinoma, kad akcijų kainoms kylant obligacijų kainos linkusios kristi ir atvirkščiai. Tai ir vadinama akcijų ir obligacijų koreliacija.
Tyrimas kaip ir nieko nauja neatskleidė: koreliacija iš rinkos nepabėgo. Tik ji pasidarė kažkokia kitokia. Jos dabar daugiau ir ji stipresnė. Peršasi išvada, kad pasikeitė investavimo maniera. Tikriausiai jau teko girdėti, kaip „investuotojai prisiima daugiau rizikos“. Iš tikrųjų – investuotojų elgesys pasidarė dvilypis ir daug rizikingesnis. Greitas bėgimas iš vienos rizikos grupės į kitą, greitas pelno pasiėmimas ir bėgimas į kitą grupę. Iš čia mes ir stebime neįprastai didelius ir dažnus svyravimus visose turto klasėse.
Šiandien nebereikalingi gabūs investicijų valdytojai, sugebantys profesionaliai suformuoti portfelį, kuris augtų kiek labiau nei visa rinka ir kristų kiek mažiau nei visa rinka. Šios dienos situacijoje portfelių valdytojams reikia visiškai kitokių įgūdžių. Dabar gudrus yra tas, kuris sugeba nupirkti arba parduoti kaip tik tada, kai perka arba parduoda visi „daugiau rizikos prisiimantys investuotojai“.
Visos akcijos, žaliavos, valiutos, net namai dabar „sukišti“ į biržoje prekiaujamus fondus – ETF‘us. Nereikia sukti galvos dėl metinių bendrovių ataskaitų. Jei manote, kad vieno ar kito ūkio sektoriaus akcijos kils, perkate atitinkamą ETF‘ą. Jei manote, kad investuotojai greitai pradės kreipti dėmesį į kokios nors šalies bendrovių akcijas, perkate tos šalies akcijų indeksą atkartojantį ETF‘ą. Kam gilintis į šalies makro- ir mikrorodiklius? Už jus jau tai padarė kiti.
Tiksliau pasakius, už jus to nepadarė. Tik sudarė patogias sąlygas bėgti iš vienos turto klasės į kitą viso labo paspaudžiant du mygtukus – pirkti ir parduoti. Tokia situacija šiandien. Tokios investavimo manieros efemeriškumas suprantamas beveik visuotinai. Kyla klausimas ne kada tai baigsis, o kuo tai baigsis. Ar vėl pasauliui prireiks tokių žinomų valdytojų kaip Johnas Paulsonas ar Johnas Templetonas, ar sulauksime kitokios „beprotiškos“ mados?
Nauris Treigys, Spekuliantai.lt apžvalgininkas
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (16(78) balandžio 23-29 d.).
