Lietuvos ekonomiką pasistiebti galėtų paskatinti išplėtotas paslaugų eksportas, mano specialistai. Dirva paslaugų eksportui jau paruošta – kvalifikuotos ir pigios darbo jėgos turime pakankamai, telieka pritraukti investuotojus. O tam gali pasitarnauti emigrantai.
„Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, yra du pagrindiniai keliai Lietuvos ekonomikai sustiprinti. Pirmajame svarbiausias vaidmuo tektų didelių pramonės bendrovių, tokių kaip „Akmenės cementas“ ar „Achema“, kūrimui. Jos turėtų tapti Lietuvos ekonomikos pamatu. Tačiau šiam keliui reikia daug laiko ir investicijų, kurių Lietuva kol kas neturi.
Kita, gerokai pigesnė alternatyva – kviesti dideles užsienio bendroves atvykti į Lietuvą ir čia kurti darbo vietas. Lietuva, pasak Ž. Maurico, galėtų orientuotis į aukštą pridėtinę vertę sukuriančių paslaugų eksportą ir stengtis pritraukti daugiau tokių įmonių kaip „Barclays“, IBM ar „Western Union“, nes Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turi itin daug žmonių, o darbo jėga gerokai pigesnė nei Vakarų valstybėse.
Padeda emigrantai
Ž. Mauricas mano, kad Lietuva galėtų rinktis Airijos kelią ir orientuotis į informacinių technologijų (IT) ar kitų verslo paslaugų eksportą. „Airiai ekonomiką stiprino dviem būdais – plėtojo chemijos ir aukštų technologijų pramonę, bet didžiausią impulsą davė aukštųjų technologijų paslaugų eksportas, kuris per 15 metų išaugo nuo kelių iki 30 mlrd. eurų. Lietuviai galėtų eiti Airijos keliu, nes išsilavinusių specialistų mes turime, o darbo jėga pas mus pigi. Jei pakartotume bent dešimtadalį Airijos sėkmės, jau būtų didelis laimėjimas“, – svarstė Ž. Mauricas. Pasak pašnekovo, IT paslaugų eksportas Airijoje iš esmės buvo sukurtas vos 5 didelių įmonių – „Intel“, „Dell“, „Google“, „Microsoft“ ir IBM.
Ž. Maurico teigimu, airiams per trumpą laiką pavyko investicijų pritraukti dėl mažų mokesčių ir įgauto tarptautinės bendruomenės pasitikėjimo, o labiausiai prie paslaugų eksporto skatinimo prisidėjo emigrantai, kurie dirbo užsienio įmonėse ir jas kvietė kurtis Airijoje.
Emigravusių lietuvių, kurie galėtų į Lietuvą kviesti bendroves, netrūksta. Yra ir įgyvendintų tokios idėjos pavyzdžių: ekonomistas papasakojo, kad prie tarptautinės bendrovės „Euromonitor“ atstovybės atidarymo Vilniuje labiausiai prisidėjo jos užsienio padalinyje dirbęs lietuvis. Todėl dabar „Euromonitor“ turi biurų ne tik tokiuose miestuose kaip Londonas, Singapūras, Sidnėjus ar Tokijas, bet ir Vilniuje. Ta pati sėkmės istorija į Lietuvą priviliojo ir „Western Union“.
Skatinti eksportą
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kalbėdamas, kokiu keliu turėtų žengti Lietuva norėdama sustiprinti ekonomiką, pabrėžė nemanąs, kad derėtų susitelkti vien į paslaugų eksporto plėtojimą – tikslas turėtų būti eksportą skatinti apskritai.
„Nepasakyčiau, kad paslaugų eksportas artimiausius dešimtį metų Lietuvai turėtų būti didesnis prioritetas negu prekių eksportas. Juk pritraukus ne paslaugų įmonę, o didelį gamintoją darbo vietų sukuriama daugiau, taip pat atsiranda darbo vietų ne tik kvalifikuotiems specialistams, bet ir bedarbiams“, – aiškino pašnekovas. Jis pridūrė, kad svarbiausia – jog valstybės ilgalaikė politika būtų orientuota į eksportą ir investicijų pritraukimą.
Populizmas nepadeda
Pagrindinis veiksnys, skatinantis užsieniečius investuoti, N. Mačiulio teigimu, yra stabili mokesčių politika, o tokie eksperimentai, kaip pelno mokesčio padidinimas Lietuvoje, nesukuria papildomų pajamų – esą mokestį per antrines įmones šalys „eksportuoja“ į šalis, kuriose jis mažesnis.
„Lietuvoje prieš rinkimus nuolat populistiškai kalbama apie socialinių įmokų didinimą kitų mokesčių sąskaita, – aiškino N. Mačiulis. – Tai byloja apie nestabilią mokesčių sistemą, bendrovės susiduria su rizika, kad mokesčių našta padidės ir jų veikla nebebus pelninga, todėl tokiose šalyse investuoti vengia.“
Kita problema į Lietuvą pritraukti aukštą pridėtinę vertę sukuriančias užsienio bendroves, „Swedbank“ ekonomisto teigimu, – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Esą nors Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal studentų skaičių 1 tūkst. gyventojų, Lietuvos specialistai nėra tiek kvalifikuoti, kad atitiktų Vakarų bendrovių reikalavimus.
Ž. Mauricas problemų dėl specialistų kvalifikacijos neįžvelgė – esą ekspertų trūkumas galėtų būti sprendžiamas keičiant žmonių kvalifikaciją, kaip tai darė airiai. Dar viena alternatyva – į Lietuvą kviesti dirbti specialistų iš Baltarusijos.
„Nordea“ ekonomistas taip pat sutiko, kad mokesčių našta verslui Lietuvoje turėtų būti mažinama, tačiau vien mokesčių mažinimas naudos neduotų – esą šalis turi pelnyti ir tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą.
Sąlygos palankios
Vienas iš užsienio investicijų į Lietuvą pritraukimo pavyzdžių – Lietuvos vyriausybės ir bendrovės IBM ketinamas kurti Lietuvos inovacijų centras.
„IBM Lietuvos“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jurga Buividienė, paklausta, ar įmonė nebijo susidurti su kvalifikuotų specialistų trūkumu, atsakė tokios problemos neįžvelgianti: „IBM Lietuvoje mato didelį kvalifikuotų specialistų potencialą. Mūsų šalyje yra daug talentingų mokslininkų ir gabių bei protingų studentų, kurie ateityje taps pagrindine varomąja inovacijų jėga.“
J. Buividienė pridūrė, kad IBM ketina ne tik samdyti specialistus, tačiau ir pati juos išsiugdyti, todėl bendradarbiauja su Lietuvos aukštojo mokslo įstaigomis.
Kitų didžiųjų per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje įsikūrusių bendrovių patirtis rodo, kad investicijos mūsų šalyje pateisino lūkesčius: pasaulinė grynųjų pinigų perlaidų bendrovė „Western Union“, Lietuvoje atidariusi Europos regiono operacijų centrą, per pirmus trejus metus čia žadėjo įkurti daugiau nei 200 darbo vietų, tačiau praėjus mažiau nei dvejiems centre jau dirba beveik 600 darbuotojų. Britų bankas „Barclays“ taip pat nesiskundžia nusprendęs technologijų centrą įkurti Lietuvoje. Banko technologijų centre šiuo metu dirba apie 700 žmonių.
IT specialistų netrūks
Pasak Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento atstovės Ginos Jaugielavičienės, pernai paslaugų sektoriui parodose ir verslo misijose buvo skirta 1,6 mln. litų. Daugiausia dėmesio, G. Jaugielavičienės duomenimis, pernai skirta paslaugų ir kūrybinių industrijų eksportui skatinti. O šiemet, be paminėtų sričių, daugiau dėmesio ketinama skirti aukštojo mokslo eksportui.
Komentuodama situaciją dėl galimo kvalifikuotų ekspertų trūkumo ekspertė taip pat tikino, kad Lietuvoje kvalifikuotos darbo jėgos pakanka. „Yra nemažai ir tokių pavyzdžių, kad įgiję patirties užsienyje specialistai turėdami gerą pasiūlymą mielai grįžta į Lietuvą, todėl teigti, jog kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra vienas iš esminių trukdžių Lietuvos paslaugų eksportui, būtų neteisinga“, – sakė ekspertė.
Be to, kaip rodo pirminiai Švietimo ministerijos duomenys, šiemet IT specialybes rinkosi trečdaliu daugiau žmonių nei pernai, todėl ateityje kvalifikuotų IT specialistų bus daugiau.
Faktai: Paslaugų eksportas
VŠĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2010 m. 60 proc. Lietuvos paslaugų eksporto sudarė transporto paslaugos, 25 proc. – kelionės. IT paslaugų eksportas tesudarė 1 proc. paslaugų eksporto.
2010 m. paslaugų eksportas 1 gyventojui Lietuvoje buvo mažiausias tarp 3 Baltijos šalių – 923 eurai, Latvijoje – 1 231 euras, Estijoje – 2 516 eurų.
Pernai Lietuvoje filialus atidarė informacijos valdymu ir tiesiogine rinkodara užsiimanti įmonė „Call Credit“, Austrijos tyrimų kompanija GFK.
