Lietuviški obuoliai parduotuvėse tampa deficitu

Medelynai jau baigia išparduoti lietuvišką produkciją, o ateityje neprognozuoja, kad lietuviškų obuolių rinkoje daugės – investicijos didelės, o mokestinė našta sunki.

Šiuo metu lietuviškų obuolių daug kur jau nebeįmanoma nusipirkti. Panevėžio krašto augintojai irgi tvirtina produkciją išpardavę arba bebaigiantys išparduoti. Pavyzdžiui, pasvaliečiai – „Naradavos“ įmonė – prekybą obuoliais baigė dar prieš mėnesį.

Lietuviškų trūksta

Panevėžio rajono bendrovė Dembavos medelynas šiuo metu jau nebetiekia produkcijos didiesiems prekyboms tinklams – prekiauja nedideliais kiekiais vietoje ir veža į turgelius.

„Dar turime šiek tiek, bet beveik baigiame“, – sako Dembavos medelyno vadovė Vitalija Kuliešienė. Jos manymu, Velykoms Panevėžio rajone išaugintų obuolių greičiausiai nebeliks – išparduos visus dar kovą.

Tiesa, pernai prekybą užauginta produkcija įmonė baigė anksčiau – tokiu laiku obuolių jau nebeturėjo. Galbūt dėl to, kad derlius buvo gerokai mažesnis: nors, pasak V. Kuliešienės, pernai obuolių derlius buvo kone du kartus didesnis nei užpernai, itin dideliu jo taip pat nebuvo galima pavadinti. Tačiau prekybą obuoliais Dembavos medelyno vadovė vertina kaip normalią – juk lietuviškų obuolių rinkoje trūksta. Taigi ir kainos šiemet panašios į pernykštes.

Koks šiemet bus obuolių derlius, anot augintojų, dar sunku pasakyti. Reikia, kad išsprogtų ir peržydėtų medžiai, užsimegztų vaisiai. Tačiau dabar medelyno darbuotojai, genėdami medžius, pastebi labai daug apšalusių ir šakų, ir pumpurų.

„Yra net žuvusių veislių“, – nerimauja V. Kuliešienė, jog vaismedžiams pakenkė permaininga žiema. Iš pradžių buvo gana šilta, vėliau užėjo dideli šalčiai, o augalams tai nėra gerai. Senovinės veislės, tokios kaip 'Auksis', 'Noris', 'Bogatyr' į tokias klimato permainas reagavo ne itin stipriai, o štai žemaūgiams sodams tai buvo ne į naudą.

Plėtra nenumatoma

„Bankrutuoti įmonės nebankrutuoja, bet ir auksinių metų nėra“, – taip dabartinę situaciją sodininkystės versle apibūdina V. Kuliešienė. Jos teigimu, užsiimantiesiems šiuo verslu nelabai yra kur trauktis – sodas pasodintas, investicijos padarytos. Tačiau ši ūkio šaka labai imli rankų darbui, o mokesčiai – dideli. Tad V. Kuliešienė teigė neįžvelgianti labai didelių plėtros perspektyvų.

„Naujų sodų neatsiras. Lietuviškų obuolių trūks“, – tokią sodininkystės ateitį regi Dembavos medelyno vadovė.

Priežastys, kaip minėta, elementarios: reikalingos didelės investicijos, o grąžos sulaukiama tik po kurio laiko.

„Tai ne grūdinės kultūros, ne daržovės, – greitai derliaus nebus“, – aiškina A. Grygalis.

Be to, norint prekiauti ir ilgiau išlaikyti išaugintą produkciją, reikia investuoti ir į geras saugyklas.

„Iki Naujųjų metų obuolių būna sočiai, po Naujųjų – dar dar, o vėliau būna sunku rasti“, – kalba apie lietuviškų obuolių trūkumą jis.

„Naradavos“ įmonė obuolių parduoti jau nebeturi – visus pardavė dar iki pavasario. Pernykštis derlius buvo panašus kaip ir užpernai. Kainomis įmonė itin nesiskundė. Jos gal šiek tiek buvo mažesnės nei pernai, tačiau gana stabilios.

O štai koks derlius bus šiemet, nežino. Šalta permaininga žiema nieko gero neatneš.

„Minus 30 laipsnių jau yra per daug“, – sako A. Grygalis.