infliacija

Išankstinei metinei infliacijai sausį sumažėjus iki 18,4 proc., ji toliau mažės, o vasarį gali būti mėnesio defliacija, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto kiti sako, jog didesnio infliacijos kritimo reikėtų tikėtis nuo vasaros vidurio, nes įtempta padėtis pasaulio rinkose kurį laiką gali palaikyti didesnį tiek metinės, tiek mėnesio infliacijos lygį.

Išankstinė metinė – sausį, palyginti su 2022 metų sausiu – infliacija Lietuvoje siekia 18,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinė mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekia 0,6 procento.   Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Azijoje daugėja žmonių, kuriems nepakanka maisto, rodo Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir kitų Jungtinių Tautų agentūrų antradienį paskelbta ataskaita, kurioje atkreiptas dėmesys į didėjantį maisto produktų trūkumą, kylančias kainas ir stiprėjantį skurdą. Beveik pusė milijardo žmonių, arba daugiau nei aštuoni iš 10-ies žmonių Pietų Azijoje 2021 metais negavo pakankamai maisto, o daugiau nei 1 mlrd. žmonių susidūrė su vidutinio sunkumo ar sunkiu maisto stygiumi, teigiama ataskaitoje.

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Po praėjusių metų, kurie atnešė triukšmingų ir ryškių pokyčių, užsigrūdinę investuotojai nagrinėja, kokios turto klasės, sektoriai ar regionai šiais metais turi geriausias perspektyvas. Kone kiekvienais naujais metais investuotojai gali įžvelgti daugybę neigiamų aplinkybių ir rizikų. Tačiau vertinant statistiškai, žymiai didesnė dalis tokių investavimo atkarpų, kaip kalendoriniai metai, baigiasi teigiamais rezultatais akcijų rinkose.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gruodį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20 proc. bei buvo trečioje vietoje pagal dydį ES. Latvijoje metinė infliacija siekė 20,7 proc. ir buvo antroje vietoje, o didžiausia infliacija buvo Vengrijoje, kur ji siekė 25 procentus. Estijoje infliacija siekė 17,5 proc. ir buvo ketvirta pagal dydį ES. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10,4 proc., o vien euro zonoje – 9,2 procento.

Šiemet Lietuvoje infliaciją toliau skatins maisto kainos, tačiau metų viduryje ji turėtų pasiekti vienaženklį skaičių, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Finansų viceministras mano, jog infliacija šiais metais lėtės „gana ženkliai“, jeigu nebus naujo šoko energetikos rinkoje.    „Mastas taps pagrindiniu infliaciją didinančiu veiksniu.

Lietuvoje metinė infliacija nuo viršūnės toliau ritasi žemyn, kainų augimas, kuris, nors išlieka aukštas, tačiau lėtėja. Ekonomistai džiaugiasi, kad per paskutinį mėnesį kainos Lietuvoje beveik nustojo augti ir prognozuoja, kad įsibėgėjant metams bus tik geriau. Geresni rezultatai nei tikėtasi Europoje gali sumažinti ir paskolų palūkanų augimą. Tiesa, staigių pokyčių nebus. Pasak dalies ekonomistų, reikės ne vieno mėnesio, kol geri ženklai virs mažesnėmis kainomis parduotuvių lentynose.

Švedijoje metų infliacija gruodį pasiekė aukščiausią lygį per tris dešimtmečius, skatinama sparčiai augančių elektros kainų, padidinusių pragyvenimo išlaidas, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Pasak Švedijos statistikos departamento, vartotojų kainų indeksas (VKI) paspartėjo iki 12,3 proc., palyginti su 11,5 proc. rodikliu lapkritį. Tai yra aukščiausias rodiklis nuo 1991 metų vasario mėnesio.

Metinė infliacija Jungtinėse Valstijose gruodį smuko į žemiausią per daugiau kaip metus lygį, parodė ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys, kurie gali reikšti, kad infliacijos pikas jau praeityje. Amerikiečių namų ūkiams per 2022 metus teko atlaikyti į dešimtmečių aukštumas pakilusią infliaciją. Tuo tarpu Federalinio rezervo sistema (FRS) didino bazinę palūkanų normą sparčiausiu nuo 9-ojo dešimtmečio tempu, tikėdamasi atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką.

Lenkijos ministras pirmininkas antradienį griežtai pasisakė prieš bendros euro zonos valiutos įvedimą Lenkijoje artimiausioje ateityje, pabrėžęs, kad euro įvedimas Kroatijoje šių metų pradžioje sukėlė „chaosą“ ir pragyvenimo išlaidų šuolį. Mateuszas Morawiecki pareiškė, kad Lenkijos nacionalinę valiutą – zlotą – pakeitus euru, dar pakiltų infliacija, kuri jau viršija 17 proc., ir padidėtų lenkų pragyvenimo išlaidos.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), gruodžio mėnesį buvo 18,9 procento. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,8 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). „VKI yra labiau tinkamas įvertinti kainų pokyčiams vienoje šalyje, kaip keičiasi gyventojų pragyvenimo kaštai ir perkamoji galia.

Euro zonoje ateinančiais mėnesiais bus stebimas „labai stiprus“ darbo užmokesčio augimas, atlyginimams vejantis išsiplėtusią infliaciją, pirmadienį paskelbė prognozę Europos Centrinis Bankas (ECB). „Tikimasi, kad atlyginimų augimas per ateinančius kelis ketvirčius bus labai stiprus, palyginti su istoriniais modeliais“, – rašoma mėnesiniame ECB biuletenyje.

Praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais, labiausiai pabrango kuras, gamtinės dujos, elektra ir maisto produktai.  Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kietojo kuro kainos pakilo 2,4 karto, gamtinių dujų – 73,7 proc., elektros – 71,9 proc., skystojo kuro – 50,4 proc., šilumos – 34,2 proc., dyzelinių degalų – 24,6 proc., suskystintų dujų maistui gaminti – 13,9 proc., benzino – 4,7 proc. Tik suskystintų automobilinių dujų kainos sumažėjo 5,3 procento.

Trečią mėnesį iš eilės mažėjanti infliacija pirmąjį šių metų ketvirtį gali sumažėti dar sparčiau, sako analitikai. Anot jų, dėl mažėjančių verslo išlaidų artimiausiu metu galima tikėtis ir mėnesio defliacijos. Vis dėlto kai kurie ekonomistai teigia, kad sausio infliacija dar gali nustebinti, nes kyla reguliuojamos elektros, gamtinių dujų, vandens kainos ir tai bendrą indeksą padidins maždaug 1 proc. punktu.  „Infliacija traukia rankinį stabdį, aišku, drąsu taip sakyti prie 21,7 proc.

Žmonės vis labiau žiūrės, ką perka, norėdami sutaupyti, prognozuoja kainų palyginimo ekspertas iš Pricer.lt Arūnas Vizickas. Gali tekti migruoti iš brangų įvaizdį turinčio prekybos tinklo į pigesnį. Be to, ekspertas prognozuoja, kad žmonės restoranus ir kavines pakeist į maistą namuose. Mat, praėjusiais metais maisto produktų prekės brango daugiau nei 30 procentų, tačiau jau yra manančių, kad infliacija dar nemažės.

Nors infliacijos tempai sulėtėjo, maistas Lietuvoje ir toliau brangsta. Tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis gruodį pabrango dar pora procentų, o per metus iš viso – 35-iais procentais. Akis toliau bado ir tokių pat lietuviškų ir lenkiškų produktų kainų skirtumai. Vis tik objektyvių priežasčių kainoms kilti ekonomistai nebemato ir tikina – kainas verslininkai kels tol, kol žmonės savęs neribos ir brangius produktus pirks.

Sulėtėjus energijos kainų kilimui, euro zonoje metų infliacija traukėsi antrą mėnesį iš eilės, gruodį sumažėdama iki 9,2 proc., pranešė Eurostatas. Kartu tai buvo pirmas vienženklis rodiklis nuo rugsėjo mėnesio. Lapkritį metų infliacija siekė 10,1 procento. Vartotojų kainų augimas spalį pasiekė rekordinius 10,6 proc., penkis kartus viršydamas Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą tikslinį lygį, kuris yra apie 2 procentai.

Pasaulinės maisto kainos gruodį traukėsi devintą mėnesį iš eilės, nors 2022-aisiais jos siekė rekordinį lygį, rodo penktadienį paskelbti JT duomenys.  Mėnesinės maisto kainos kovą pasiekė rekordinį lygį, kai Rusijai įsiveržė į Ukrainą, svarbią žemės ūkio produkcijos gamintoją ir kviečių bei saulėgrąžų aliejaus pasaulinė tiekėja.

Šoktelėjusios prekių ir paslaugų kainos yra ne Lietuvos konkurencijos tarybos klausimas ir tarybai įtarimo šiuo metu nekelia, sako jos vadovas Šarūnas Keserauskas. Praėjusiais metais didelei daliai lietuvių teko susiveržti diržus. Šoktelėjo energijos, paslaugų ir maisto kainos. Konkurencijos tarybos vadovas sako, kad kylančios kainos įtarimo tarybai šiuo metu nekelia – reikalinga gilesnė analizė.

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad tuo metu, kai Europos Centrinis Bankas įgyvendina infliacijos mažinimo priemones, Europos Sąjungos valstybės narės privalo  pradėti mažinti biudžeto deficitus bei pereiti prie griežtesnės fiskalinės politikos, nes svarbu, kad fiskalinė ir monetarinė politikos viena kitai neprieštarautų.

Infliacijai Lietuvoje po truputį slūgstant, tačiau maistui toliau brangstant, analitikai sako, kad kitąmet daug erdvės maisto kainoms dar labiau kilti nebus, o didelės įtakos tam gali turėti vartotojų elgsena. Maisto kainos Lietuvoje per metus – 2022 metų lapkritį, palyginti su 2021-ųjų lapkričiu, – augo daugiau nei 35 proc., o labiausiai brango pieno, mėsos, duonos ir grūdų produktai, aliejus ir riebalai. Tuo metu visoje Europos Sąjungoje maistas brango apie 18 procentų.

Apibendrindami šių metų ekonomikos rezultatus, daugelis Rusijos ekonomistų sako, kad „viskas nėra taip blogai“, turėdami omenyje įprastus rodiklius, tokius kaip nedarbo lygį, bendrąjį vidaus produktą, infliaciją ar rublio kursą. Sprendžiant iš jų, BVP sumažėjo mažiau nei tikėtasi, nedarbo ir infliacijos praktiškai nėra, o rublio kursas stabilizavosi.

Šiais metais gyventojai skaičiavo, kad jų pamėgtos prekės brango vidutiniškai 30 proc. Daugelis su nerimu laukia kitų metų, pagrindinis klausimas – kokios kainos bus kitąmet? Tačiau ekonomistai gerų žinių neturi. Anot jų, kitais metais irgi kovosime su infliacija, visgi ji bus mažesnė – turėtų pasiekti vienaženklį skaičių ir bus mažesnė nei 10 proc.  Dabar metinė infliacija, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn.

Kai šalyje siaučia rekordinė infliacija, malonus akibrokštas iš Klaipėdos. Miesto valdžia nusprendė nuo Naujųjų metų atpiginti keliones mieste viešuoju transportu. Tiesa, aiškėja, kad atpigs penktadaliu tik metinis bilietas. Tad klaipėdiečiai reikalauja piginti visus bilietus, ne tik metinius. O Vilniaus ir Kauno viešojo transporto valdytojai skundžiasi, kad iš bilietų ir taip surenka per mažai pinigų, tenka vežėjus dotuoti iš miesto biudžeto, tad apie pigesnius bilietus nenori nė girdėti.

Infliacija Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės mažėja. Išankstiniais gruodžio duomenimis, ji siekia 20 procentų, pusantro procento mažiau nei lapkritį. Pasak ekonomistų, tai gera žinia, kitąmet maisto produktai esą gali pradėti pigti. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors Kalėdos praūžė, žmonių su pirkinių maišeliais prekybos centruose pilna ir šiandien. Jei dovanų kažkam pristigo, prekybininkai vilioja akcijomis.

Karas Ukrainoje, rekordiškai išaugusios elektros ir dujų kainos, milžiniškas maisto ir kitų prekių bei paslaugų pabrangimas, 20 proc. viršijanti infliacija šiais metais neretai privertė pagalvoti, kokie gi bus ateinantys 2023-ieji. Specialistų teigimu, pokyčių bus daug – vieniems kiti metai bus geresni, kitiems – panašūs, o kai kuriems galbūt ir prastesni. Tikėtina, kad infliacija ateinančiais metais nesieks 10 proc., o kainos nemažės – jos ir toliau kils, tik lėčiau.

Metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje gruodžio mėn., remiantis išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, dar sumažėjo ir sudarė 20 proc. (lapkričio mėn. – 21,4 proc., spalio mėn. – 22,1 proc., rugsėjo mėn. – 22,5 proc.), rašom pranešime spaudai.

Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu, siekė 20 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Metinė infliacija mažėja trečią mėnesį iš eilės.  Išankstinė mėnesio infliacija – gruodį, palyginti su lapkričiu – siekė 0,1 proc., o vidutinė metinė infliacija – 18,9 procento.

2022-ieji turėjo būti atokvėpio metai. Koronaviruso pandemija jau traukėsi iš mūsų kasdienybės ir atrodė, kad netrukus grįšime į įprastą sau gyvenimą. Bet viską pakeitė vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Andrius Jakimčuk ir Martynas Žilionis apžvelgia besibaigiančius 2022 metus.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) paskelbė, kad maisto kainos pasaulyje spalį pakilo aukščiausiai per dešimtmetį. Lietuviai kiaulienos per metus suvartoja 52 kilogramus, o tai sudaro du trečdalius visos suvartojamos mėsos.

Didžiosios metų šventės jau čia pat, tad tautiečiai skuba jas atšvęsti iš širdies. Prie prekybos centrų ir turgaviečių jau nuo ryto rikiuojasi automobilių spūstys. O parduotuvėse lietuviai kraunasi pilnus krepšius ir vežimus maisto. Dažnas pasiguodžia, kad dėl infliacijos Kūčios ir Kalėdos šiemet bus brangesnės negu pernai. Tačiau vaišėms dauguma pinigų netaupo ir skuba susitikti su artimaisiais. Automobilių spūstys jau priešpiet Vilniuje rikiuojasi prie didžiųjų prekybos centrų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naujas priemones, kuriomis gelbės žmones sunkmečiu. Pavyzdžiui, paprastam pensininkui pensija nuo kitų metų turėtų didėti 19 procentų, vienišam pensininkui – 39 procentais. Tiesa, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad valstybė turėtų pensijas didinti dar labiau, nes šiuo metu tam turi visas galimybes.

Ne paslaptis, kad kylant energetikos, paslaugų ir produktų kainoms, infliacija Lietuvoje išlieka aukšta, o atlyginimų augimas atsilieka. Taigi už tą pačią sumą pinigų gyventojai gali nusipirkti vis mažiau. Jei tikėsime prognozėmis, 2023 m. atlyginimai šiek tiek kils, tačiau gyventojų perkamoji galia tik dar labiau sumažės. Darbdavių nuomone, žmonės turėtų mažinti vartojimą, o ne laukti didesnių atlyginimų, mat jų didinimas tik dar labiau augins infliaciją.

Rekordiškai išbrangęs maistas kelia vis karštesnes aistras aukščiausiuose politikos sluoksniuose. Prezidentūra ir opozicija ragina vyriausybę nubusti ir imtis veiksmų stabdyti maisto brangimą. Tačiau premjerė ir toliau laikosi savo – į šią nemonopolinę sritį nesikiša. O ekonomistai perspėja, kad nepaliaujamai brangstantis maistas grasina praryti visus sunkiau besiverčiančių lietuvių pinigus.

Tiek šiemet, tiek ir 2023 m. gyventojų atlyginimai augs ne taip sparčiai, kaip kainos. Nors infliacijos tempas ir sulėtės, jis bus vis tiek greitesnis už pajamų augimą. Pasiguosti galima nebent tuo, kad didesnės ekonominės krizės nebus. Taip galima spręsti iš trečiadienį paskelbto naujausio Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijaus.

Lietuvoje kone labiausiai visoje ES išbrangus maistui, Lietuvos bankas gerų prognozių neturi – maistas toliau brangs kitąmet ir bus infliacijos variklis. Tiesa, dėl didžiulės infliacijos Lietuvos banko vadovas verslininkų godumo nemato, anot jo, kainos kyla tik dėl objektyvių priežasčių.

Lietuvos ekonomika kitais metais toliau augs. Tačiau infliacija, arba prekių ir paslaugų brangimas bus bus spartesnis nei darbo užmokesčio augimas.  Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje taip prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jis prognozavo, kad kitais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,3 proc., o šiemetinis augimas sudarys 2,5 proc.

Lietuviams vos beįperkant drastiškai išbrangusį maistą, nubudo jau ir politikai. Socialdemokratai su konservatoriais pjaunasi, kas kaltas, kad Lietuvoje maistas pabrango kone labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Socialdemokratai reikalauja Finansų ministeriją atlikti tyrimą, kas šalyje sukėlė maisto kainas ir iš to kraunasi pelnus. Tačiau Finansų ministrė Gintarė Skaistė tokios užduoties kratosi ir tyrimą perša kitoms institucijoms.

Gyventojai neslepia, kad nemokamų daiktų ieško atiduotuvėse ar socialinių tinklų grupėse ne tik dėlto, kad jiems rūpi ekologija. Tai yra dar vienas būdas sutaupyti, o artėjant šventėms ten nemokamai galima rasti ir dovanų. Daiktų dalijimosi centrų atstovės vardija, kad šiuo metu žmonės ieško šiltų drabužių, batų, o ilgiausiai naujų šeimininkų laukia vaikiški daiktai. Portalo tv3.lt skaitytoja Aušra pasakojo, kad namuose daro remontą.

Lietuvoje didžiulis kainų augimas toliau slegia gyventojų pinigines, tačiau infliacijos tempas lėtėja. Šalyje antrą mėnesį iš eilės metinė infliacija šiek tiek mažėja, Statistikos departamento duomenimis, siekia beveik 23-is procentus. Pasak ekonomistų, kainų augimas šalyje išsikvėpė. Net ir tie verslininkai, kurie saugo savo pelną ir dirbtinai kelia kainas gali būti priversti jas mažinti, jei susidurs su pirkėjų pasipriešinimu. Vienoje Panevėžio kepykloje dirba 12 žmonių.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 21,4 proc. – tiek pat, kiek ir Estijoje bei buvo trečioje vietoje pagal dydį ES. Latvijoje metinė infliacija siekė 21,7 proc. ir buvo antroje vietoje, o didžiausia infliacija buvo Vengrijoje, kur ji siekė 23,1 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 11,1 proc., o vien euro zonoje – 10,1 procento.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų, kovodamas su išaugusia infliacija euro zonoje. Remiantis sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 2,5, 2,75 ir 2 procentų. Pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. gruodžio 21 dienos.

Pažaboti infliaciją siekianti JAV federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį, kaip ir prognozuota, sulėtino savo pinigų politikos griežtinimo tempą ir bazinę palūkanų normą padidino puse procentinio punkto. Norma padidinta iki 4,25–4,5 proc. – aukščiausio nuo 2007 metų lygio. Per ankstesnius keturis posėdžius ji buvo didinta po 0,75 procentinio punkto. Tačiau JAV centrinio banko pareigūnai davė suprasti, kad jų pastangos atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką dar nesibaigia.

„Zara“ savininkė „Inditex“ trečiadienį pranešė, kad trečiąjį fiskalinių metų ketvirtį jos pelnas šoktelėjo, nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir karo Ukrainoje poveikio verslo sąnaudoms. Grupė, kuriai taip pat valdo „Massimo Dutti“, pranešė, kad nuo rugpjūčio 1 dienos iki spalio 31 dienos uždirbo 1,3 mlrd. eurų (1,4 mlrd. JAV dolerių) grynąjį pelną, palyginti su 1,23 mlrd. eurų per tą patį laikotarpį pernai.  „Factset“ apklausti analitikai taip pat tikėjosi 1,3 mlrd.

Infliacijos tendencijos parodys, ar Vyriausybės pastangos ją mažinti yra pakankamos, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, pabrėždama, jog tai – pasaulinis reiškinys. „Visada visiems siūlau matyti platesnį vaizdą – kad tai yra geopolitinė situacija, globali. Infliacija yra popandeminis reiškinys pasaulyje visame, visose pasaulio šalyse, tame tarpe Europoje ir tame tarpe Lietuvoje.

Lenkija išvengs ekonominės recesijos, o infliacija 2023 metais turėtų smukti žemiau 10 proc., prognozuoja Lenkijos centrinio banko vadovas. Adamas Glapinskis tai pareiškė per praėjusios savaitės pabaigoje Varšuvoje įvykusią spaudos konferenciją, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP ir visuomeninis radijas. „Recesijos Lenkijoje nenumatome, bet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sulėtėti iki maždaug nulio. Mūsų prognozėmis, prieaugis sieks 0,7 proc.

Nors infliacija vis dar neslūgsta, gyventojų finansinė situacija nėra tokia bloga, kaip ekonomistų buvo prognozuota dar šių metų pradžioje, skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didelė dalis gyventojų (45 proc.) teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (2021 m. lapkritį šis skaičius siekė 56 proc.), šiek tiek pablogėjo – 31 proc. gyventojų (prieš metus 20 proc.), labai pablogėjo – 8 proc. (prieš metus 3 proc.