Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Nors Kalėdos praūžė, žmonių su pirkinių maišeliais prekybos centruose pilna ir šiandien. Jei dovanų kažkam pristigo, prekybininkai vilioja akcijomis. Tik ne viskam tų akcijų yra:
„Urmo bazėje pirkau prieš mėnesį batus, mokėjau 89 eurus. Dabar tokie patys – 165.“
„Tokia varškytė be laktozės kainavo euras su trupučiu, dabar kainuoja 1,69.“
Daugelis tikina, kad jau taupo pramogoms, arba ketina taupyti:
„Drabužiai Anglijoj pigiau, galima geresnes nuolaidas gauti. Maistas – panašiai, turbūt.“
„Vaikai sako – mama, žiūrėk, jau reikia sąrašą darytis savaitinį, ką dabar kasdien į parduotuvę vaikštai.“
Lyginant šiųmetį kainų augimą ir algų didėjimą, žmonių perkamoji galia vidutiniškai sumenko dešimtadaliu. Ar reikalai pagerės, paaiškės kitąmet, tačiau skaičiai rodo, kad infliacija pakrypo žemyn – trečią mėnesį iš eilės.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, nuo lapkričio metinė infliacija pamažėjo pusantro procento, iki lygiai 20-ies. Dar svarbesniu rodikliu ekonomistai vadina mėnesinės infliacijos pokytį. Per mėnesį kainos padidėjo vos 0,1 procento – mažiausiai per metus.
„Rinkose vyrauja recesinės nuotaikos, krenta naftos kainos, žaliavų kainos, Europos energetika šiuo metu labai geros būklės, dujų kaina nukrito iki lygio, kuris buvo prieš Rusijos-Ukrainos karą“, – tikino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Benzino kaina – maždaug puse euro mažesnė nei per piką vasarą. Būtent energetikos ir degalų kainų nuosmukis lemia tai, kad pamažu ima lėtėti ir infliacija.
„Mes matome švieslentėse – degalų kainų kritimas, elektros ir dujų kainų kritimai, kurie vyksta realiu laiku. Efektai turėtų pasireikšti vėliau dar stipresne apimtimi“, – teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Visgi, pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, kainų šuolio lėtėjimą iš dalies lemia ir pirkėjų elgsena.
„Lapkričio mėnesį mažmeninė prekyba maisto produktais buvo 7 proc. mažesnė nei prieš metus, net po to, kai Lietuvoje gyventojų skaičius padidėjo 50 tūkst. Akivaizdu, kad daugeliui gyventojų įpirkti yra sunku, pasikeitė vartojimo įpročiai, dažniau perkama prekes su nuolaidomis, galbūt prastesnės kokybės“, – teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jau šiek tiek atpigo žaliavinis pienas. Pasak Mačiulio, kitais metais gali pradėti pigti ir maisto produktai lentynose, šiemet išbrangę rekordiškai Europoje, trečdaliu.
„Tai yra labai aiškus signalas, kad kainos nebegali didėti ir manau, kad 2023 m., priešingai nei prognozuoja kai kurios institucijos, matysime ne maisto produktų tolimesnį spartų brangimą, o netgi atpigimą kai kuriais mėnesiais“, – teigė ekonomistas.
Iš maisto produktų labiausiai per metus brango pienas – kone 50 procentų. Lentelės viršuje vis dar karaliauja kietasis kuras, brangęs kone 140 procentų.
„Šiandien lentynose esančios prekės pagamintos su kone pačia brangiausia elektros energija, kurią turėjome Lietuvoje, vasaros mėnesiais. Todėl yra vėlavimas, tiesioginio pokyčio kaip benzino kainoje negalime tikėtis“, – teigė ekonomistas M. Dubnikovas.
Visgi dabartiniai teigiami ženklai nereiškia, kad infliacija nuo šiol tik lėtės.
„Maždaug gegužę-birželį centriniai bankai nustos kelti palūkanas, tai bus signalas rinkoms, kad pasaulio ekonomika ims augti ir atsigauti, o tai bus signalas žaliavų rinkoms, kad žaliavų kaina turi kilti“, – tikino ekonomistas A. Izgorodinas.
Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje siekia apie 19 proc. Ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais ji taps vienženklė.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
