infliacija

Su vis pirmaujančiais estais save pasilyginti mėgstantys lietuviai jau gali užriesti nosis. Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį lietuvių perkamoji galia susilygino su estų. Tai reiškia, kad tautiečiai prekių ir paslaugų gali įpirkti tiek pat, kiek Estijos gyventojai. Tai lėmė spartesnis nei kaimynėje algų augimas. Visgi dalis ekonomistų džiūgauti neskuba ir gražius skaičius vadina teoriniais. Be to, kalbėti apie perkamosios galios augimą rekordinės infliacijos metu esą naivu.

Lietuvoje infliacija – viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau lietuvių galvose, anot ekspertų, kainos išsipūtė dar labiau – dvigubai daugiau nei realybėje. Žmonės infliacijos, anot ekspertų, bijo labiau nei reikėtų, dėl to vėl masiškai kiša pinigus į kojines. Ekonomistai sako, kad labai nerimaudami dėl infliacijos lietuviai per daug pesimistiškai vertina tiek savo, tiek visos šalies ekonominę padėtį.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugsėjį pakilo iki 10,5 proc. nuo 10,3 proc. rugpjūtį, tuo tarpu infliacinis spaudimas daugelyje šalių apima ne tik maistą ir energiją, ketvirtadienį skelbia organizacija. Dviženklė metų infliacija rugsėjo mėnesį užfiksuota 19 iš 38 EBPO valstybių narių, o didžiausia – Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.

Turkijoje metų infliacija spalį paspartėjo iki 85,51 proc. – aukščiausio lygio nuo 1997-ųjų, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, šalies prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui aktyviai ginant netradicinį požiūrį į pinigų politiką, skirtą kovoti su pragyvenimo krize.

Metinė infliacija pagaliau parodė ilgai lauktą pokytį – pakrypo žemyn. Tiesa, vos puse procento. Spalį metinė infliacija pasiekė 22 procentus, o nežymų sumažėjimą dalis ekonomistų vadina paprasčiausia sėkme – tiesiog pasitaikė šiltas ruduo. Pasak analitikų, džiaugtis anksti – infliacijos pikas visai nereiškia, kad kainos nuo šiol augs tik lėčiau. Šuolių esą gali būti dar ne vienas. Gerų žinių kol kas mažai – tikriausiai dar labiau brangs ir maisto produktai.

Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad valstybė elektros ir dujų kainų kompensacijoms 2023 metais gali išleisti maždaug 550 mln. eurų mažiau nei planuoja, todėl infliacija mažėtų ne taip sparčiai.  LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiojo ekonomistas Vaidotas Tuzikas sako, kad pagal dabartines elektros kainas rinkoje kompensacijoms per metus prireiktų mažiau lėšų: gyventojams – 313 mln.

Spalį 2,1 procentinio punkto smukusią metinę infliaciją galima laikyti lūžiu, tačiau ji vis tiek yra labai didelė, sako ekonomistai. Pasak jų, statistikų paskelbtos išankstinės metinės infliacijos rodiklį lemia ir palyginamosios bazės efektas.  „Buvo lauka jau seniai, panašu, kad tas lūžis vyksta. Bet kokiu atveju 22 procentai yra labai didelis skaičius“, – penktadienį BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Išankstinis metinės infliacijos įvertis šiemet spalį, palyginti su 2021 metų spaliu, siekė 22 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Anot jo, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Šilumos energijos kainos per metus augo 89,9 proc., kietojo kuro – 2,7 karto, elektros – 78,8 proc., dujų – 52,1 proc.

Seimui leidus geriamojo vandens kainas nustatyti atsižvelgiant į elektros ir dujų kainų pokyčius, tris didžiausius šalies geriamojo vandens tiekėjus vienijančios asociacijos „Vandens jėga“ vadovas sako, kad vandens tarifas vartotojams nuo sausio turėtų didėti 50-60 centų už kubą.  „Vienam šeimos ūkiui tai reikštų maždaug 1,5-2,4 euro didesnes sąskaitas už vandenį“, – pranešime sakė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vandens tiekimo bendroves vienijančios asociacijos vadovas Marius Švaikauskas.

Klausimas, kuris šiuo metu neduoda ramybės daugeliui – nuo pirmaujančių pasaulio centrinių bankų vadovų iki vartotojų: kada nustos kilti vartojimo prekių kainos? Rugsėjį infliacijos skaičiai JAV ir euro zonoje vėl buvo didesni, nei prognozuota. JAV infliacijos dinamikoje jau galima stebėti pirmuosius stabilizavimosi ženklus, o euro zonoje infliacija ir toliau išlieka rekordinė. Rudens pradžioje metinės vartojimo prekių kainos euro zonoje buvo išaugusios 10 proc.

Dujų ir elektros kainos krenta žemyn dešimtimis procentų. Tai – gera žinia ne tik vartotojams, bet ir verslui, tačiau kol kas produktų ir paslaugų kainų mažėjimo nematyti. Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, toks maisto produktų pabrangimas Lietuvoje neturi fundamentalių priežasčių ir sako, kad prekybininkai perlenkė lazdą. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Gamtinių dujų kainos lyg ir krenta į apačią.

Lietuvoje, kaip ir kitose Centrinės ir Rytų Europos šalyse, infliacija kitais metais išliks aukštesnė nei kitur žemyne, teigia rizikos valdymo bendrovė „Coface“. Pasak jos, šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje Europos laukia techninė recesija.

Ekonomistai prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų, taip pat ir Lietuvos, augimo perspektyvas. Visose euro zonos valstybėse artimiausiu metu tikėtinas ekonomikos nuosmukis. O sugrįžimas prie įprastesnio ir sveikesnio infliacijos lygio numatomas tik 2024 metais. „Swedbank“ sumažino kitų metų pasaulio BVP prognozę iki 1,8 procento. Prognozuojama, kad 2023 m. Vokietijos ekonomika susitrauks 0,8 procento, Švedijos ir JK – 1,1 procento.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje prekių ir paslaugų kainos auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, tačiau ekonomistai turi ir gerų naujienų: jie mano, kad infliacijos viršūnę Lietuva jau pasiekė ir, jei žiema nebus labai šalta, kainų augimas sulėtės. Mat dujų ir elektros kainos sparčiai leidžiasi. Lietuvoje ateityje neturėtų sustoti ir atlyginimų augimas.

Prancūzijos milžinė „L'Oreal“ pardavimai viršijo lūkesčius trečiąjį ketvirtį, o ketvirtadienį išreiškė pasitikėjimą ateities perspektyvomis, nepaisydama pasaulinės ekonomikos neapibrėžtumo ir siaučiančios infliacijos.  Didžiausios pasaulyje grožio puoselėjimo produktų įmonės pardavimai liepos–rugsėjo mėnesiais ūgtelėjo 19,7 proc. iki 9,58 mlrd. eurų, pranokdami „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozių konsensusą – 9,29 mlrd. eurų.

Kanadoje metų infliacija rugsėjį ir toliau traukėsi nuo birželį pasiekto piko, o tai lėmė atpigęs benzinas, trečiadienį pranešė vyriausybinė statistikos agentūra.  Visgi agentūra pažymėjo, kad „kanadiečiai ir toliau susidūrė su aukštesnėmis maisto kainomis“, kurios augo sparčiausiai per daugiau nei keturis dešimtmečius.  Metų infliacija, palyginti su rugpjūčio mėnesio rodikliais, sumažėjo 0,1 procentinio punkto iki 6,9 procento.

Šveicarijos maisto milžinės „Nestle“ pardavimai išaugo per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, kavos kapsulių „Nespresso“, naminių gyvūnėlių ėdalo „Purina“ ir ledų „Haagen-Dazs“ gamintojai padidinus kainas dėl sparčiai augančios infliacijos.  Bendrovė trečiadienį pranešė, kad bendrieji pardavimai sausio–rugsėjo mėnesiais siekė 69,1 mlrd. Šveicarijos frankų (69,1 mlrd. JAV dolerių), arba 9,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.  Kainos per tą laikotarpį padidėjo 7,5 proc.

JAV oro linijų bendrovė „United Airlines“ antradienį pranešė apie tvirtus trečiojo ketvirčio rezultatus ir pareiškė nemananti, jog infliacija ir kitos makroekonominės problemos sužlugdys kelionių pramonės atsigavimą.

Metų infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), rugsėjo mėnesį pasiekė 24,1 procento. Estijos statistikos departamento duomenimis, metų infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį buvo 0,4 procentinio punkto didesnė nei pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą (VKI). Labiausiai per metus padidėjo išlaidos būstui (67,1 proc.), maisto produktams ir nealkoholinioams gėrimams (24,5 proc.

Aukštos infliacijos veiksniai liudija apie jos mažėjimą, tačiau mažesnių kainų vartotojams dar teks palaukti, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Anot jos, apie infliacijos mažėjimą signalizuoja tarptautinėse rinkose pingančios žaliavos ir mažėjantys tiekimo grandinių trikdžiai.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje rugsėjį pakilo iki 17,2 proc. nuo 16,1 proc. rugpjūtį, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vartojimo prekių kainos per metus augo 18,7 proc., paslaugų – 12,5 procento. Didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso prieaugiui per metus turėjo išlaidų būstui ūgtelėjimas (29,9 proc.), maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (19,3 proc.), transporto prekių ir paslaugų (16,4 proc.

Apsipirkti rečiau, bet gausiau yra vienas iš dažniausių patarimų žmonėms, norintiems išmokti racionaliau bei taupiau valdyti savo kasdienes išlaidas. Norint aprūpinti šeimą produktais visai savaitei, prireiks detalaus planavimo, kad nepritrūktų nei duonos riekės šalia šildančios rudeniškos sriubos, nei saldaus kąsnelio, gardžiuojantis kava. Išplatintame pranešime žiniasklaidai „Lidl“ tikina, kad norintys sutaupyti vos už 17,39 euro galės sudėlioti šeimos savaitės meniu.

Ekonomikos augimo ir JAV darbo rinkos sulėtėjimas yra „reikalingas“, norint sumažinti infliaciją, sakoma trečiadienį paskelbtuose JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) komentaruose, kuriuose priduriama, kad kainos išlieka „nepriimtinai aukštos“.  FRS pareigūnai taip pat teigė, kad infliacija „dar nesureagavo“ į padidintas palūkanų normas, skelbiama JAV centrinio banko rugsėjo mėnesio posėdžio protokole, ir kad „žymus infliacijos sumažėjimas greičiausiai atsiliks nuo bendrosios paklausos“....

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nekeičia balandžio mėnesį skelbtos prognozės ir mano, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,8 proc., tačiau kitų metų prognozė sumažinta nuo 2,6 proc. iki 1,1 procento. Vangesnį augimą daugiausia lems lėtėjantis vartojimas, kurį neigiamai veikia dėl infliacijos mažėjanti gyventojų perkamoji galia.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 0,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – 1,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos kainų padidėjimas (14,5 proc.) bei rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas (2,9 proc.). Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 2,5 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje rugsėjį padidėjo iki 22,2 proc. nuo 21,5 proc. rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik rugsėjį vartojimo prekės ir paslaugos brango vidutiniškai 1,6 proc., o per tris šių metų ketvirčius – 19,1 procento. Vidutinė metų infliacija pakilo nuo 12,3 proc. rugpjūtį iki 13,7 proc. rugsėjį. Labiausiai vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį kėlė brangęs būsto išlaikymas (2,7 proc.

Viltys, kad infliacijai pasiekus 20 procentų, ji jau rudenį ims slūgti, dužo į šipulius. Bendras kainų augimas šalyje rugsėjį perkopė 24 procentus. Energijos išteklių – dujų, elektros – kaina per metus augo kone 70 procentų, o maisto produktų kainos padidėjo trečdaliu. Kai kurie ekonomistai tokį kainų kilimą vadina nekontroliuojamu ir tvirtina – artimiausiai mėnesiais kainos tik augs.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugsėjį užfiksuota Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 24,1 proc. brangesnės nei pernai rugsėjį. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 23,7 proc., Latvijos – 22,2 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) sparčiausiai vartojimas brango taip pat Lietuvoje. Mėnesio infliacija rugsėjį Lietuvoje sudarė 2,9 proc.

Metų infliacija Rusijoje rugsėjį sumažėjo iki 13,7 proc. nuo 14,3 proc. rugpjūtį, pranešė Federalinė statistikos tarnyba. Metų infliacijos mažėjimą „Rosstat“ fiksuoja šeštą mėnesį iš eilės nuo balandį pasiekto aukščiausio lygio per kiek daugiau nei du dešimtmečius. Mėnesio infliacija rugsėjį sudarė 0,1 proc., po vartojimo kainų mažėjimo visus tris vasaros mėnesius. Per tris šių metų ketvirčius vartojimo prekės ir paslaugos Rusijoje pabrango 10,5 procento.

 Analitikus nustebino rugsėjį toliau smarkiai  augusios maisto kainos. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai yra pavojinga tendencija.  „Kol kas yra tam tikrų techninių veiksnių – tai trečdaliu išaugusios šildymo kainos, kurios pastūmėjo infliaciją į viršų. Bet kas labiausiai stebina neigiama prasme, tai didžiulė maisto kainų augimo inercija“, – BNS sakė Ž. Mauricas.  „Ji prasidėjo metų pradžioje.

Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju – infliacija siekė 24,1 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Statistikų duomenimis, tai didžiausia metinė infliacija nuo 1996-ųjų rugpjūčio.

Europos Centrinis Bankas (ECB) nemano, kad vien ekonominio aktyvumo lėtėjimo pakaks infliacijai pažaboti, o tai reiškia, kad tebereikia „ryžtingai“ didinti palūkanų normas, parodė ketvirtadienį paskelbtas rugsėjį įvykusio euro zonos centrinio banko posėdžio protokolas. Paskutiniame posėdyje ECB padidino normas rekordiniais 0,75 procentinio punkto, siekdamas sumažinti infliaciją, kuri euro zonoje užkopė į neregėtas aukštumas.

Baltarusijos diktatorius nusprendė su didžiule infliacija šalyje kovoti draudimais. Visiems verslams ir valstybinėms įmonėms nuo spalio 6-osios buvo uždrausta didinti kainas. Išimtis gali taikyti tik ministras ar regionų vadovybė. Maža to, jis pagrasino, kad atsakomybė už kainų kėlimą – sulaikymai ir baudžiamosios bylos. A. Lukašenka įpareigojo sudaryti įvairių institucijų darbo grupę, kuri iki spalio 20-osios turės parengti priemones, kurios padėtų sureguliuoti kylančias kainas šalyje.

Mokytojų atlyginimų didinimo tempas yra nepakankamas, nes jis nespėja su infliacija, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dabartiniais tempais bus sudėtinga pasiekti pernai rugsėjį nacionaliniame partijų susitarime dėl švietimo įtvirtintą siekį, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio jau 2024-aisiais. „Mokytojo atlyginimai yra didinami, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis jie didėja, deja, netgi mažiau, nei infliacija.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Turkijos centriniam bankui sumažinus palūkanų normas, nors kainos šalyje kyla, metinė infliacija Turkijoje rugsėjį viršijo 83 proc., pasiekusi naują 24 metų rekordą, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys.

Diskutuojant apie ekonomikos ir finansų rinkos ateities perspektyvas, dažnai įvardijamos dvi projekcijos – finansinių institucijų prognozės ir rinkos dalyvių lūkesčiai. Pastarieji yra išskaičiuojami iš išvestinių finansinių instrumentų kainų ir priklauso ne nuo prognozių modelių (kurie savo ruožtu labai priklauso nuo jų sudarytojų prielaidų), o nuo tuo metu sudaromų sandorių kainų.

Infliacija vėl ryja prognozes ir muša rekordus. Rugsėjį ji pasiekė naujas beveik 23 proc. aukštumas. Ekonomistai žadėjo, kad jau praėjusį mėnesį kainos nustos augti, tačiau brangstanti energija ir maistas į šipulius daužo visas ankstesnes prognozes. Dabar ekonomistai ragina infliacijos mažėjimo palaukti spalį. Prezidentas Gitanas Nausėda žeria priekaištus vyriausybei – esą ji nieko nepadarė, kad šiuo sunkiu metu palengvintų žmonėms gyvenimą.

Kinija penktadienį leido naudoti dar dalį kiaulienos atsargų, pranešė valstybinė žiniasklaida, nes šios šalyje itin populiarios mėsos rūšies kainos išaugo beveik trečdaliu, sukeldamos nerimą dėl infliacijos.  Šį mėnesį toks sprendimas jau buvo paskelbtas tris kartus, o tiekėjams nurodyta paskersti daugiau kiaulių, siekiant suvaldyti kainas. Visgi kainos ir toliau augo, o galimas paklausos šuolis per savaitę truksiančią nacionalinę šventę spalio pradžioje privertė pareigūnus reaguoti.

Ispanijoje metų infliacija rugsėjį atsitraukė nuo aukščiausio per beveik keturis dešimtmečius lygio, sumažėjus elektros ir degalų kainoms, parodė išankstiniai Nacionalinio statistikos instituto (INE) duomenys.  Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą infliacija smarkiai išaugo visame pasaulyje, todėl centriniai bankai ėmėsi didinti palūkanų normas, siekdami pažaboti vartotojų kainų plėtrą.  Ispanijoje metų infliacija rugsėjį siekė 9 proc., palyginti su 10,5 proc. rodikliu rugpjūtį.

Vokietijos federalinė statistikos tarnyba (Destatis) ketvirtadienį paskelbė išankstinius infliacijos rugsėjį duomenis, rodančius, jog vartojimo kainų šuolis per metus pasiekė naujas aukštumas. Su Europos Sąjungos standartais suderinta metų (12-os mėnesių) infliacija išaugo nuo 8,8 proc. rugpjūtį iki 10,9 proc. rugsėjį, o šis infliacijos rodiklis pagal nacionalinius vertinimus – nuo 7,9 proc. iki 10 procentų.

Infliacija Lietuvoje jau gali būti pasiekusi piką ir turėtų pradėti mažėti, bet gali išlikti aukšta iki kitų metų pradžios, sako šalies centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus.

Lietuvos ekonomiką krečia rekordinė infliacija – net 22,5 procentai. Tiesa, tai lemia ne tik aukštos šilumos ir elektros, bet ir maisto kainos. Ekonomistas Žygimantas Mauricas ypač stebisi maisto kainų augimu ir įtaria, kad tai gali būti prekybininkų bandymas atlyginti išaugusius kaštus vartotojų sąskaita. Žurnalistės Eglės Šepetytės pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Liepą jūs netgi lažinotės, kad kitąmet metinė infliacija bus mažesnė negu 5 procentai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesitikinti, kad 22,5 proc. siekianti metinė infliacija artimiausiais mėnesiais pradės mažėti. Pasak jos, tam nėra pagrindo.   „Visa tai, ką Vyriausybė daro, ji daro, kad infliacija kuo lėčiau augtų, nes tikrai tikėtis, kad dabar ji galėtų pradėti ženkliai kristi, nėra pagrindo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė pirmininkė, paklausta, kokių veiksmų bus imtasi  stabdyti kainų augimą.

Išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 22,5 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija rugsėjį buvo didesnė nei rugpjūtį. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – vartotojų kainų pokytis siekė 2,8 procento.

Dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių ir didžiulių maisto kainų lietuviai jungia taupymo režimą – smunkančias kasdienes išlaidas jau rodo ir bankų kortelių duomenys. Baimindamiesi būsimų šildymo išlaidų tautiečiai spaudžiasi ir perka vis mažiau drabužių, buitinių prietaisų, o dažnas pripažįsta sau nebeleidžiantis ir gardesnio kąsnio. Būsimoms žiemos sąskaitoms taupo net ir tie, kurie pinigų nestokoja – indėliai sąskaitose toliau pučiasi.

Jeigu Vyriausybė ir Seimas nesiims jokių priemonių, kitais metais vartotojai už dujas ir elektrą mokės kelis kartus daugiau, nei moka dabar. Tačiau kompensacijos gali kainuoti milijardus eurų. Ar gyventojams bus kompensuojama tokia pati kainos dalis? Ar Europoje bus pasiektas efektyvus susitarimas dėl dujų kainų ribojimo? Trečiadienį apie visa tai buvo diskutuojama Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

Dalis gyventojų nebeišgali apmokėti vis augančių sąskaitų, o kiti jau prarado ir darbus, nes dalis įmonių optimizuoja veiklą, mažina etatus. Todėl vis daugiau žmonių vyksta užsidirbti į užsienį. Įdarbinimo įmonių atstovai sako, kad užsienyje didesnės algos ir mažesni pragyvenimo kaštai. Tad dalis žmonių į Lietuvą nebegrįš.  Įdarbinimo agentūros „Darbas užsienyje“ vadybininkas Žilvinas pripažino, kad šiuo metu daugėja žmonių, kurie ieško darbo užsienyje.

Didžiulė infliacija ir energetinė krizė grasina dar daugiau lietuvių nuskurdinti. Artėjant šalčiams, visuomenininkai reikalauja Vyriausybę skubiai didinti pašalpas skurstantiems. Tačiau Vyriausybės atstovai siūlo dar palaukti ir užsakė mokslinį tyrimą, kiek gi pinigų žmogui iš tikrųjų reikia Lietuvoje per mėnesį, kad nenumirtų iš bado ir šalčio.