infliacija

Augančios kainos smaugia vis daugiau tautiečių ir toliau didina skurdą. Pabrangus praktiškai viskam, žmonės skaičiuoja, ką gali nusipirkti ar už ką gali susimokėti, o už ką jau nebe. Paramos organizacijos pastebi, kad tenka padėti vis didesniam žmonių ratui. Tačiau didžiausias nerimas dėl ateities: karui Ukrainoje nesibaigiant, kainos dar šoks į viršų. Šilumos ir elektros tiekėjai spėja, kad per kelis mėnesius skolininkų dar padaugės.

Antrąjį šių metų ketvirtį gyventojų darbo pajamos palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2021-aisiais augo 14 proc., rodo „Sodros“ antrojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Tačiau infliacija aplenkė pajamų augimą. Jeigu šiemet birželį metinė infliacija siekė 20,5 proc., tai vidutinis darbo pajamų augimas „į rankas“ tą mėnesį sudarė 12 proc.

Didžiojoje Britanijoje metų infliacija liepos mėnesį pakilo iki naujų keturių dešimtmečių aukštumų, skatinama kylančių maisto produktų kainų, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, signalizuojantys apie gilėjančią pragyvenimo išlaidų krizę. Nacionalinė statistikos tarnyba (ONS) pranešė, kad vartotojų kainų indeksas (VKI) padidėjo nuo 9,4 proc. birželį (tuo metu taip pat rekordinis lygis) iki 10,1 proc. praėjusį mėnesį.

Drastiškai išbrangus maistui, lietuviai parduotuvėse jo perka vis mažiau. Tačiau prekybininkai dar nesiskundžia, mat nors ir mažiau pirkdami dėl infliacijos lietuviai kasose pinigų palieka daugiau. Visgi prekybininkai jau užsimena, esą kainos pasiekė piką ir mėgina susigrąžinti pirkėjus nuolaidomis. Tačiau prekybos ekspertai tvirtina, kad atsitiktinės nuolaidos dar nėra pirkėjų laukiamas kainų mažinimas.

Aukštų elektros ir šildymo kainų posiutpolkė, regis, nė neketina sustoti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas siūlo Vyriausybei sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir imtis radikalios priemonės – užšaldyti energetikos kainas. Tiesa, anot eksperto, tai gali paveikti valstybės finansus.

Vizitas į kirpyklą – kas 3–4 mėnesius, o manikiūrą pasidaryti galima ir namuose. Tokį pasikeitusį klientų elgesį norint sutaupyti vis dažniau girdi grožio specialistai, su dideliu nerimu laukiantys sąskaitų rudenį. Dalis kirpėjų neslepia, kad kainas vėl didins, kitaip sąskaitų už elektrą ir šildymą tiesiog neišsimokės. O besipučiančios elektros kainos dar labiau pakoregavo Lietuvos metinę infliaciją.

Maisto, dujų ir elektros kainos aukštyn – premjerės Ingridos Šimonytės populiarumas žemyn. Per mėnesį jos reitingas smuko beveik keturiais procentais ir atotrūkis nuo Sauliaus Skvernelio vis mažesnis. Ir tai ne pabaiga, ypač girdint, ką apie valdžią kalba elektros krizės įsiutinti žmonės. O Demokratų partija visiškai prisivijo konservatorius ir partijų reitinguose. Visgi, nors kituose Seimo rinkimuose vis dažniau ekspertai mini dabartinės opozicijos sėkmę, politologai stebisi jos vangumu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pažadėjo imtis tolesnių priemonių vokiečiams apsaugoti nuo sparčiai augančios infliacijos, kartu pažadėdamas neatsisakyti garsiosios Vokietijos fiskalinės drausmės principų.  „Padarysime viską, ką galime, kad padėtume piliečiams išgyventi šiuos sunkius laikus“, ypač tiems, „kurie turi labai mažai“, spaudos konferencijoje Berlyne kalbėjo O. Scholzas. Vyriausybė anksčiau šiais metais pristatė 30 mlrd.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje liepą sumenko iki 15,1 proc. nuo 15,9 proc. birželį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Antrą mėnesį iš eilės šalyje fiksuojama mėnesio defliacija – liepą vartojimo kainos sumažėjo 0,4 procento. Maisto produktai per mėnesį pigo 1,5 proc., ne maisto prekės – 0,4 proc., paslaugos – brango 1,4 proc., o per metus – pabrango atitinkamai 16,8 proc., 16,5 proc. ir  10,8 procento.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje liepą pakilo iki 18,1 proc. nuo 17,6 proc. birželį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos „Belstat“ duomenys. Vartojimo prekės ir paslaugos vien tik praėjusį mėnesį brango 0,5 proc., o per septynis šių metų mėnesius – 15,7 procento. Maisto produktų kainos nuo metų pradžios išaugo 13,5 proc. (liepą sumažėjo 0,2 proc.), ne maisto prekių – padidėjo  17,2 proc. (1,2 proc.), paslaugų – 9,5 proc. (0,8 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje liepą išaugo iki 22,2 proc. nuo 21,5 proc. birželį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Mėnesio infliacija liepą sumažėjo nuo 3,1 proc. birželį iki 0,7 proc. liepą. Per septynis šių metų mėnesius vartojimas Ukrainoje pabrango 18,2 procento. Vien tik maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai brango 0,8 proc. per mėnesį, 24,1 proc. nuo metų pradžios, 28,9 proc. per metus.

Ar drastiškai, net 30 procentų per metus išaugusios maisto kainos jau pasiekė piką ir daugiau nebekils? Kainų stebėtojai svarsto, kad tokių požymių yra, nes dalis žaliavų jau pinga. Visgi, patys prekybininkai optimizmą gesina – esą kaip maistas gali pigti, kai parduotuvių laukia kosminės sąskaitos už elektrą ir šildymą, o už viską galiausiai turi sumokėti pirkėjai? O Prezidentūra į dienos šviesą vėl kelia idėją mažinti pridėtinės vertės mokestį maistui.

Kinijoje vartotojų kainų infliacija liepos mėnesį pakilo iki aukščiausios lygio per dvejus metus, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, kai išaugus kiaulienos kainoms pabrango ir kiti maisto produktai.  Palyginti su kitomis šalimis, vartotojų išlaidų padidėjimas antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje nebuvo drastiškas, kadangi šalis kol kas iš esmės išvengė pasaulinio maisto kainų šuolio, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), liepos mėnesį buvo 13,2 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Metinė – liepą, palyginti su 2021 metų liepa – infliacija siekė 20,9 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 21,6 proc.

Planuojama, kad kitais minimalioji mėnesinė alga galėtų kilti iki 868 eurų ant popieriaus. Vieni verslininkai pritaria tokiam minimumo didinimui ir tikisi didesnių apyvartų, kiti – prognozuoja, kad išaugs bankrotų skaičius, taip pat augs prekių ir paslaugų kainos. Darbuotojų atstovė pažymi, kad žmonėms vis sunkiau išgyventi iš minimalios algos, o rudenį atėjus šildymo sezonui, jos gali ir nebeužtekti.

Metų (12-os mėnesių) infliacija visose trijose Baltijos valstybėse viršijo 20 procentų. Liepą  didžiausia ji užfiksuota Estijoje, mažiausia – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 21,6 proc. brangesnės nei pernai liepą. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 22,8 proc., Latvijos – 21,5 procento.

 Aukštos gamtinių dujų ir elektros kainos yra pagrindinis vis dar aukštos, tačiau išsikvepiančios infliacijos faktorius, sako finansų analitikas Marius Dubnikovas.  Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tai pat sutinka, kad išskyrus dujų ir elektros brangimą, liepą vartotojų kainos iš esmės neaugo.

Metinė infliacija liepą (liepą, palyginti su 2021 metų liepa) siekė 21,6 proc., o per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Tuo metu vidutinė metinė (dvylika paskutinių mėnesių, palyginti su atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutiniu kainų lygiu) infliacija liepą buvo 13,4 procento.

Grybų perdirbėjų veiklą Lietuvoje šiemet sutrikdė ne tik infliacija, bet ir pašliję santykiai su Rusija ir Baltarusija. Perdirbėjai sako, kad rusiškų ir baltarusiškų voveraičių įsigijimai vyksta, tačiau lėtai, nes stringa logistika, atsiskaitymai, kai kurios įmonės ir voveraičių, ir mėlynių ieško kitose šalyse.   „Prekybos su Rytais tėra 20 proc.

Kartu su rekordine infliacija augant pragyvenimo išlaidoms, kai kurios įmonės padeda darbuotojams didindamos algas, skirdamos vienkartinius priedus ar apmokėdamos maitinimą. Neseniai Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusi automobilių gamintoja „Rolls Royce“ paskelbė skirsianti vienkartinius 2 tūkst. svarų sterlingų (daugiau kaip 2,3 tūkst. eurų) priedus daugiau kaip 14 tūkst. mažiausias algas gaunančių darbuotojų tam, kad „padėtų jiems išgyventi šiuo išskirtiniu ekonominiu metu“, primena BBC.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atkirto socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei. Ji penktadienį pareiškė, kad Rinkos priežiūros tarnybos turėtų aiškintis, ar nėra kartelinių susitarimų tarp prekybininkų dėl kainų kilimo, paskatinusį infliacijos augimą.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė Rinkos priežiūros tarnyboms siūlo aiškintis, ar nėra kartelinių susitarimų tarp prekybininkų dėl kainų kilimo, paskatinusį infliacijos augimą. Lietuvoje maisto kainoms išaugus 24 proc., ji taip pat siūlo svarstyti galimybę būtiniausiems produktams nustatyti lengvatinius mokesčius.

Kai infliacija siekia 20 proc., brangsta būtinos išlaidos, labai svarbu priimti teisingus sprendimus nenorint, kad ištiktų asmeninė finansinė krizė. Ekspertai pataria nelaikyti visų santaupų banke, jeigu nemokamos palūkanos, neskubėti anksčiau laiko atiduoti paskolų, pirkti ar parduoti nekilnojamo turto (NT). Pašnekovai pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia planuotis savo išlaidas ir atsisakyti to, kas nėra būtina: pietų restorane, kino teatro ar nuolat veikiančios skalbinių džiovy...

Prekybos tinklas „Maxima“ skelbia pradedantis kampaniją, skirtą sumažinti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms. Visam mėnesiui bus užtikrinamas būtiniausių kasdienio vartojimo maisto prekių krepšelis už ypač mažą kainą. Kampanijos „Kainų kaina“ maisto prekių krepšelis bus atnaujinamas reguliariai kas mėnesį, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai. Bendrovė neatskleidžia, kokio tiksliai dydžio nuolaidas taikys akcijos prekėms.

Ekonomistų perspėjimai apie artėjantį sunkmetį ir gresiančią recesiją lietuvių per daug negąsdina. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia, kad kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje bei kai kuriose kitose Europos šalyse, gyventojai daug labiau nerimauja dėl finansinės ateities ir jau ėmė smarkiai riboti nebūtiniausias išlaidas – pramogoms bei prabangos prekėms.

Lietuvoje smarkiai brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos. Paštas per metus pabrango beveik dvigubai. Sporto ir poilsio įrangos nuoma vidutiniškai daugiau nei trečdaliu, būsto priežiūra ir remontas ketvirtadaliu. Pasak ekonomistų, visoje Europos Sąjungoje Lietuva išsiskiria sparčiausiai augančiomis kainomis. Vieni verslininkai kelia kainas nes neturi kitos išeitis, kiti tiesiog bando pasipelnyti, mat lietuvaičiai vis dar taškosi pinigais ir dažnai moka, kiek paprašyti.

Didžiulės elektros sąskaitos jau gąsdina ir prekybininkus. Prekybininkai taupo – išjungia šviečiančias reklamas, ruošiasi mažinti apšvietimą pačiose parduotuvėse. O pirkėjai nerimauja, ar patamsy įžiūrės galimus produktų defektus ir kainas. Prekybininkai prisimena ir 2009 m. išmoktas pamokas. Tiesa, sekti prancūzų sprendimu žiemą parduotuvėse palaikyti vos 17 laipsnių šilumą Lietuvos prekybininkai neketina.

Lietuvoje prasidėjo stagnacija. Žmonės parduotuvėse perka vis mažiau ir vis daugiau verslų dirba nuostolingai. Praėjusį ketvirtį šalies ekonomika jau traukėsi. Nors ekonomikos susitraukimas dar tėra apie pusės procento, verslas ir ekonomistai šiemet prošvaisčių nebemato ir rengiasi veržtis diržus ir taupyti, mat artėja sunkmetis. Pusę lūpų verslai prabyla ir apie galimus bankrotus. Panevėžio bendrovė „Lietkabelis“ 70 proc. savo produkcijos eksportuoja, daugiausia į Europą.

2022 metais nominalusis darbo užmokestis Ukrainoje susitrauks 12 proc., tuo metu realusis (atskaičius infliacijos poveikį) – 27 proc., teigiama Ukrainos banko infliacijos ataskaitoje. Ataskaitoje pažymima, kad gilus ekonomikos nuosmukis lėmė spartų nedarbo lygio augimą, kuris 2022 metų antrąjį ketvirtį šalyje siekė maždaug 35 procentus.  Banko analitikai mano, kad ateityje nedarbas palaipsniui mažės, tačiau dėl ilgalaikių karo padarinių išliks aukščiau natūralaus lygio.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad vadinamųjų antiinfliacinių skydų galiojimas bus pratęstas iki metų pabaigos, pranešė lenkų visuomeninis radijas. Pagal šias priemones, šalyje, be kita ko, buvo laikinai atšauktas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams, iki 8 proc. sumažintas degalams taikomas PVM tarifas, taip pat sumažintas dujoms ir šilumos energijai taikomas mokestis.

Euro zonos ekonomika pademonstravo stebėtiną atsparumą sparčiai augančių energijos ir maisto kainų poveikiui, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Duomenys taip pat parodė, kad atsigavęs turizmo sektorius skatino Prancūzijos ir Ispanijos ekonomikas, tuo metu eksporto jėgainė Vokietija sustojo, taigi nerimas dėl recesijos neišsisklaidė. Oficiali ES duomenų agentūra pranešė, kad euro zonoje bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį išaugo 0,7 proc.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga pasigenda valdančiųjų žadėtos darbo grupės prie Vyriausybės dėl antiinfliacinių priemonių. „Buvo duotas toks savotiškas kaip ir pažadas, mes jį girdėjom iš Seimo pirmininkės, iš valdančiųjų atstovų, tuo metu, kai Seimo opozicija buvo vieningai pasitraukusi dirbti į kitą Seimo salę, ir mes kalbėjome apie tam tikrus ekonominius socialinius klausimus, jų sprendimą.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen ketvirtadienį pareiškė mananti, kad bus įmanoma sumažinti didelę infliaciją neišprovokuojant reikšmingo nedarbo padidėjimo. „Yra galimybė sumažinti infliaciją kartu išsaugant palankią padėtį darbo rinkoje“, – pareiškė ji reporteriams.

Infliacija liepą dar didesnė nei rekordinį birželį, tačiau paaugo nebe taip smarkiai, kaip ankstesniais mėnesiais. Ekonomistai mano, kad kainų augimas, pasiekęs beveik 21 procentą, jau pakilo iki savo piko ir netrukus pradės lėtėti. Labiausiai kainas ir toliau šokdina energetikos ištekliai, tačiau dalis žaliavų jau pinga. Pasak ekonomistų, verslai rudenį nebeturės tokių sąlygų didinti kainas, nes žmonės pajutę, kaip tirpsta pinigai pradeda taupyti ir mažėja paklausa.

JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais smuko antrą ketvirtį iš eilės, parodė ketvirtadienį paskelbti vyriausybės duomenys, dar pakurstę nuogąstavimus dėl recesijos. BVP metinis nuosmukis antrąjį ketvirtį siekė 0,9 proc. ir buvo mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 1,6 proc., pranešė Prekybos departamentas. Du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai paprastai laikomi aiškiu ženklu, kad ekonomiką yra ištikusi recesija.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepos mėnesį metinė infliacija dar šiek tiek padidėjo ir pasiekė 20,8 procento. Tačiau vis daugėja indikacijų, kad infliacijos piką jau pasiekėme, o rudenį ir ypač kitais metais ji ims sparčiai mažėti. Ekonomistai negali pasigirti, kad šiemet jiems pavyko prognozuoti infliacijos šuolius – nors kainų augimo įsibėgėjimas nebuvo netikėtas, jo mastas ir greitis nustebino visus.

Išankstinis liepos infliacijos lygis Lietuvoje rodo, kad jos augimas išsikvepia, teigia kai kurie ekonomistai. Jų teigimu, tai lemia vartojimo mažėjimas, nusistovėjusios žaliavų kainos bei palyginamoji bazė. Ar infliacijos augimo lėtėjimas yra tendencija, analitikų vertinimu, parodys ruduo. Kai kurie pastebi, kad greitą infliacijos atoslūgį stabdys situacija energetikos bei žemės ūkio sektoriuose.

Metinė infliacija Lietuvoje liepą, išankstiniais vertinimais, buvo 20,8 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Liepą, palyginti su birželiu, vartotojų kainų pokytis siekė 0,7 proc.

JAV federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį vėl padidino bazinę palūkanų normą trimis ketvirtadaliais procentinio punkto ir pareiškė, kad, JAV centriniam bankui toliau stengiantis pažaboti sparčiai augantį kainų spaudimą, normą reikės didinti toliau.

Pasaulio ekonomika susiduria su nerimą keliančiu augimo lėtėjimu, bet svarbiausias politikos formuotojų prioritetas yra suvaldyti sparčiai kylančią infliaciją, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausiasis ekonomistas. Infliacijai didžiuosiuose ūkiuose artėjant prie 10 proc. ribos, centriniai bankai turi laikytis savo kurso ir toliau didinti palūkanų normas, kol infliacija ims trauktis, interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė Pierre'as-Olivier'as Gourinchas.

Italija rengia naujas priemones, kuriomis sieks sušvelninti sparčiai kylančios infliacijos poveikį ir kurioms finansuoti panaudos neplanuotą 14 mlrd. eurų mokesčių pajamų perteklių, pranešė šalies vyriausybė. Apie tokį planą buvo paskelbta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai praėjusią savaitę žlugo ministro pirmininko Mario Draghi koalicinė vyriausybė, o jis atsistatydino. Rinkimus šalyje numatoma surengti rugsėjo 25 dieną.

Lietuvoje per metus maistas pabrango tiek, kiek dar niekada nebrango – net 30 procentų. Smarkiai lenkiame Europą, kurioje maisto brangimo vidurkis – 8 procentai. Maisto pabrangimą pasaulyje paaiškina energetikos kainų šuoliai, žaliavų pabrangimas pasaulinėje rinkoje dėl karo ir sankcijų Rusijai. Kainų rekordai Lietuvoje daug didesni nei pas kaimynus. Pasak ekonomistų, kalti ir patys plačiai pinigines be reikalo atveriantys gyventojai.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie prekes ar paslaugas perka į skolą. Gyventojų atidėtų mokėjimų vertė per metus pakilo 4 kartus ir viršijo milijardą eurų. Anot ekonomistų, sunku ne tik gyventojams, bet ir verslams, kuriems taip pat pradeda trūkti pinigų, daliai įmonių gresia bankrotai. Bendra gyventojų ir įmonių skolų vertė Lietuvoje pasiekė rekordinę sumą – beveik 15 milijardų eurų. Dėl sudėtingos situacijos, anot ekonomistų, kalta aukšta infliacija, kuri savo piko dar nepasiekė.

Infliacija euro zonoje artimiausioje ateityje toliau viršys 2 proc., parodė Europos Centrinio Banko (ECB) penktadienį paskelbta ekonomistų apklausa, su kurios rezultatais euro zonos centrinis bankas susipažino prieš padidindamas palūkanų normas pirmą kartą per 11 metų. Apklausoje dalyvavę profesionalieji prognozuotojai „padidino savo lūkesčius dėl infliacijos visais prognozių laikotarpiais“, rašoma ECB paskelbtame pranešime.

Lietuvos centrinio banko (LB) vadovo nuomone, atsižvelgiant į infliacijos mastą Vyriausybė rudenį turėtų pateikti naują antiifliacinių priemonių paketą, tačiau tik įvertinusi pavasarį priimtų priemonių efektyvumą. Gediminas Šimkus taip pat pabrėžia, kad būtina laikytis fiskalinės drausmės, dar labiau neskatinti infliacijos, o naujos priemonės turi būti nukreiptos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams.

Lietuvos banko (LB)valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, jog pagrindinis Europos Centrinio Banko ketvirtadienį priimto sprendimo 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas tikslas – slopinti infliaciją euro zonoje. „Nepamirškime, kad Lietuvoje infliacija siekia 20,5 proc.

Ateinančios žiemos šildymo kainos ir Europos Centrinio banko didinamos palūkanos gąsdina ne vieną. Ar atlikome namų darbus, rengdamiesi priimti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas?  TV3 žinių „Dienos komentare“ į šiuo klausimus atsakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Europai prognozuojama sunki žiema, bet kai kurie ekonomistai sako, kad Lietuvai ta žema bus lengvesnė. Ar yra pagrindo tokiam optimizmui? Yra du iššūkiai, kurie susiję su šita žiema.

Metinė infliacija Estijoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), birželį pasiekė 22 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti oficialūs duomenys. Per metus labiausiai padidėjo išlaidos būstui (66 proc.), transportui (39,1 proc.), maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams (19,1 proc.). Sveikatos priežiūros paslaugos pabrango 6,5 proc., alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – 6,1 proc.

Siekdamas pažaboti sparčiai kylančią infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį turėtų padidinti bazines palūkanų normas. Iki šiol skelbta, kad palūkanų norma ketinama didinti 0,25 procentinio punkto, tačiau naujienų agentūros „Bloomberg“ ir „Reuters“ remdamosi šaltiniais antradienį pranešė, jog ji gali būti didinama 0,5 punkto.