Vertindama gyventojų pajamų pokyčius „Sodra“ atsižvelgia į visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamas, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos. Duomenys yra lyginami su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Taigi antrąjį 2022 metų ketvirtį palyginus su tuo pačiu 2021-ųjų metų laikotarpiu, žmonių pajamos padidėjo 214 eurų ir siekė 1753 eurus „ant popieriaus“. Darbo pajamos „į rankas“ per metus padidėjo 122 eurais.
„Realų darbo pajamų augimą antrąjį metų ketvirtį, kaip ir metų pradžioje, trukdė pajausti didėjanti infliacija. Skaičiuojama, kad birželį, kuomet metinė infliacija, lyginant prekių krepšelį šių metų birželį su praėjusių metų krepšeliu, padidėjo beveik 21 proc., tai darbo pajamos, gaunamos „į rankas“ tą patį mėnesį didėjo apie 12 proc.“, – sako sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Tam tikros pagalbos sulaukė ir pensininkai, susirgusieji, prižiūrintieji vaikus ar bedarbiai, nes išmokos irgi didėjo: kai kurios sparčiau, kai kurios lėčiau.
„Sodros“ duomenys rodo, kad per metus senatvės pensijos padidėjo 16 proc., vienos dienos ligos išmoka – 10 proc., vaiko priežiūros išmoka – 12 proc.
Nedarbo išmoka padidėjo 21 proc., bet tai lėmė metų pradžioje išaugęs minimalus mėnesio atlyginimas ir didėjęs vidutinis darbo užmokestis. Nedarbo išmokas per mėnesį vidutiniškai gauna apie 64 tūkst. asmenų. Jos priklauso tik tiems žmonėms, kurie prieš tai dirbdami mokėjo įmokas.
Pajamos augo dėl skirtingų priežasčių
Darbo pajamų augimą iš dalies lėmė padidinta minimali mėnesio alga. Šiuo metu ji siekia 730 eurų „ant popieriaus“ ir apie 550 eurų „į rankas“. Atlyginimai darbo rinkoje augo ir dėl padidinto valstybės tarnautojų ir pareigūnų pareiginės algos bazinio dydžio, ir dėl konkurencijos dėl darbuotojų.
Didžiausias – per 16 proc. – darbo pajamų augimas užfiksuotas administracinėje ir aptarnavimo veikloje, kur atlyginimų vidurkis siekia 1132 eurus, ir informacijos ir ryšių veikloje, kur gaunama vidutiniškai 2 769 eurus „ant popieriaus“.
„Administracinėje ir ryšių veikloje, kurioje užsiimama, pavyzdžiui, pastatų aptarnavimu ir kraštovaizdžio tvarkymu, įdarbinimo veikla ir panašiai, 30 proc. darbuotojų gauna minimalią mėnesio algą arba mažesnes darbo pajamas, tad tikėtina, kad keliant atlyginimus šioje sferoje bandoma konkuruoti su socialinėmis išmokomis. Tuo tarpu informacijos ir ryšių sektoriuje vyksta kova dėl darbuotojų. Būtent čia per metus įvyko didžiausias pokytis – apdraustųjų skaičius padidėjo beveik 7 tūkstančiais (17 proc.)“ – pastebi „Sodros“ analitikė.
Apdraustųjų daugėjo kompiuterių programinės įrangos kūrimo įmonėse, interneto ir reklamos paslaugas teikiančiose įmonėse. Per metus 4 tūkstančiais išaugo informacinių technologijų ir ryšių specialistų skaičius. Jų vidutinės darbo pajamos siekė 3426 eurus prieš mokesčius (apie 2100 eurų „į rankas“).
Lėčiausiai darbo pajamos augo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje – per metus čia darbo pajamos paauga apie 9 proc.
Kas uždirba mažiausiai, o kas – daugiausiai?
Lietuvoje iš viso yra apie 95 tūkst. žmonių, kurių pajamos per mėnesį „į rankas“ nesiekia minimalios mėnesio algos, tai sudaro apie 8 proc. dirbančiųjų.
Kaip aiškina, „Sodros“ atstovė K. Zitikytė, dalies žmonių pajamos minimalios algos nesiekė dėl ligos, kai gaunama už atlyginimą kiek mažesnė ligos išmoka, o darbo užmokestis nemokamas. Atmetus šiuos asmenis išeina, jog iki minimalios algos uždirba apie 71 tūkst. žmonių arba 6,1 proc. dirbančiųjų. Dar 3 proc. žmonių uždirba lygiai minimalią algą.
Uždirbančių mažiau nei 550 eurų „į rankas“ vidutinis amžius – 47 metai, tarp jų daugiau (56 proc.) moterų. 23 proc. tai nekvalifikuoti darbininkai, 19 proc. – specialistai. Dažniausiai šie žmonės dirba valytojais arba verslo administravimo specialistais prekybos ir transporto įmonėse.
Žmonių, gaunančių didžiausias darbo pajamas – per 2100 eurų „į rankas“, buvo 84 tūkstančiai. Jų vidutinis amžius 42 metai, 60 proc. sudaro vyrai. 54 proc. daugiausiai uždirbančių apdraustųjų – specialistai, 30 proc. – vadovai. Dažniausiai tai verslo administravimo specialistai, administravimo ir komercijos vadovai, IT ir ryšių sistemų specialistai.
Darbo rinkoje įsitvirtina baigę mokslus
Darbo pajamų dydį nulemia ne tik profesija, bet ir amžius. Statistiškai didžiausias pajamas uždirba 30-39 metų žmonės, tačiau ryškus darbo pajamų lygio pasikeitimas matomas jau nuo 26 metų.
„Jei dvidešimties metų dirba apie 33 proc. visų šio amžiaus gyventojų, tai sukakus 25 metams į darbo rinką įsitraukia apie 73 proc. šio amžiaus jaunuolių. Šis procentas išlieka panašus iki pat 30 metų. 18-25 metų jaunuoliai imasi trumpalaikių darbų, derina studijas su darbu, o 26-30 metų suranda savo pastovią vietą darbo rinkoje – tai atsispindi ir jų pajamose“ – pastebi K. Zitikytė.
Pajamos padidėja ir pakeitus veiklos sritį. Profesijos, kuriose jaunimas iki 25 metų sudaro didžiausią visų apdraustųjų toje profesijoje dalį, tai padavėjai ir barmenai, greitojo maisto ruošėjai, maitinimo paslaugų prekystalių pardavėjai. Vėliau paveikslas pasikeičia. 26-30 metų jaunimas dominuoja tarp multimedijos kūrėjų, fizioterapeutų, programinės įrangos kūrėjų, taikomųjų programų kūrėjų.
Jaunimas nesirenka biudžetinio sektoriaus
Daugiausia jaunuolių dirba apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei informacijos ir ryšių sektoriuose. Tuo tarpu viešojo valdymo ir švietimo sektoriuose jaunimo mažiausia.
„Biudžetiniame sektoriuje jaunimas iki 25 metų sudaro tik 3 proc. visų darbuotojų, nuo 26 iki 29 metų – 4 proc. Galima spėlioti, ar šis sektorius nepatrauklus jaunuoliams, ar priešingai – aukštesnės pakopos aukštojo išsilavinimo neįgiję, nepakankamai patirties turintys darbuotojai neatitinka vyresniems darbuotojams labiau pritaikytų viešojo sektoriaus reikalavimų“ – sako K. Zitikytė.
Jauni žmonės uždirba daugiau, bet atotrūkis tarp regionų – ryškus
Įsitvirtinę darbo rinkoje, jauni žmonės uždirba vidutiniškai daugiau nei šalies vidurkis. Pavyzdžiui, šių metų birželį visų dirbančiųjų vidutinės darbo pajamos siekė 1094 eurus „į rankas“, o 26-30 metų žmonių – vidutiniškai 1198 eurus „į rankas“. 18-25 metų jaunimas dar tik vejasi šalies vidurkį – uždirba „į rankas“ apie 904 eurus.
Pajamos priklauso ir nuo regiono. Pavyzdžiui, Vilniuje 26-30 metų žmonės vidutiniškai uždirba 1270 eurų „į rankas“, Kalvarijoje – 800 eurų.
„Tiesa, ir čia jaunų darbuotojų padėtis geresnė už bendrą vidurkį. Atotrūkis tarp 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos didžiausios, ir 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos mažiausios, 26-30 metų amžiaus grupėje siekia apie 28 procentus, tuo tarpu įvertinus visų apdraustųjų pajamas atotrūkis padidėja iki 44 procentų“ – skaičiuoja K. Zitikytė.
Savivaldybėse, kuriose pragyvenimo lygis žemesnis, jaunimas dirba kitus darbus nei turtingiausiuose regionuose. Vilniaus mieste ir rajone, Kauno mieste ir rajone jauni žmonės dažniausiai renkasi vadybos ir organizavimo analitiko, programinės įrangos kūrėjo, gydytojo specialisto profesijas, o Raseinių, Šilalės, Vilkaviškio ir kituose rajonuose daugiausia nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų, statybininkų, krovikų.
„Jaunimo padėtis per pirmuosius 10 darbo metų labai pakinta: iki 25 metų dažniausiai dirbamas nekvalifikuotas darbas, po to darbo pajamas nulemia profesijos pasirinkimas ir ekonominė veikla, kurioje dirbama. Tačiau savo gyvenamojoje vietoje didžiausią uždarbį žadantį sektorių pasirinkti gali taip pat ne visi. Nuo didžiųjų miestų nutolusiuose regionuose mažiau dirbančiųjų geriausiai apmokamuose sektoriuose“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
