• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vizitas į kirpyklą – kas 3–4 mėnesius, o manikiūrą pasidaryti galima ir namuose. Tokį pasikeitusį klientų elgesį norint sutaupyti vis dažniau girdi grožio specialistai, su dideliu nerimu laukiantys sąskaitų rudenį.

Vizitas į kirpyklą – kas 3–4 mėnesius, o manikiūrą pasidaryti galima ir namuose. Tokį pasikeitusį klientų elgesį norint sutaupyti vis dažniau girdi grožio specialistai, su dideliu nerimu laukiantys sąskaitų rudenį.

REKLAMA

Dalis kirpėjų neslepia, kad kainas vėl didins, kitaip sąskaitų už elektrą ir šildymą tiesiog neišsimokės. O besipučiančios elektros kainos dar labiau pakoregavo Lietuvos metinę infliaciją. Liepą ji pakilo daugiau kaip procentu ir pasiekė beveik 22 procentus – daugiau, nei prognozavo išankstiniai statistikų duomenys.

Panevėžietis Aurimas už barzdos ir plaukų grožio procedūras netrukus sumokės 35 eurus. Sako, kokybė kainuoja.

„Barzda ir plaukai, tai privaloma. Darbo stilių turi turėti, gražiai atrodyti“, – kalba Aurimas.

Atsisakyti šių procedūrų Aurimas neketina.

„Ne, eisiu kaip eidavau ir viskas. Netaupysiu tikrai šitam“, – sako Aurimas.

Tačiau barzdaskučių salono savininkas jau pastebi, kad įsišėlusi infliacija keičia klientų įpročius, ne visi lankosi kas mėnesį, kaip anksčiau.

REKLAMA
REKLAMA

„Būna tokių, kurie kas 3–4 mėn. Visi žmonės dabar taupo, tai kirpimui tikrai labiau pataupys nei maisto produktams“, – teigia vadovas Audrius Pocius.

REKLAMA

Vyriški kirpimai ten kainuoja 20–25 eurus. Padarę eksperimentą vadovai liko nieko nepešę.

„Pakėlėme kainą vieno sudėtingesnio kirpimo, tai daugelis klientų atsisakė tos paslaugos ir perėjo prie lengvesnio kirpimo. Taupo, taupo“, – kalba A. Pocius.

Pocius pasakoja, kad nuo pavasario vien darbo priemonės brango 20–30 procentų. Rudenį elektros ir šildymo sąskaitos bus neprognozuojamos, o klientų galimai dar sumažės. Tad kaip pavyks dirbti „į pliusą“ nekeliant kainų, salono savininkas dar nežino.

REKLAMA
REKLAMA

O kita grožio specialistė Solveiga sako jau pasvarstanti, ar tikrai jungti kondicionierių ir eikvoti brangią elektrą. Dalis klientų irgi būgštauja, kaip atlaikyti infliaciją.

„Mini ir tai, kad galbūt atsisakys grožio paslaugų, gal kosmetologo ar pedikiūro“, – kalba grožio specialistė Solveiga Dagė.

Specialistė neslepia – kainos prasidėjus šildymo sezonui tikrai didės.

„Gali kilti kainos nuo 2–3 eurų iki 5–7 eurų už paslaugą. Priklauso, kokias sąskaitas gausim“, – sako S. Dagė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvos gyventojai ir vartotojai iš dalies jau sunkiai toleruoja dabartinę infliaciją. Vasaros pradžioje Lietuvos gyventojai jau pradėjo riboti išlaidas ne pirmo būtinumo ilgo galiojimo prekėms – elektronikos komponentai, IT komponentai“, – komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

O bendra metinė infliacija Lietuvoje liepą kilo daugiau nei rodė išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Didėjo ji daugiau nei procentu ir priartėjo prie 22 procentų. Į viršų kainas ir toliau tempia elektra ir gamtinės dujos. Visgi infliacijos tempas liepą buvo lėtesnis nei pastarąjį pusmetį ir, pasak ekonomistų, tai duoda vilčių, kad greitai infliacijos kreivė pradės leistis. Tiesa, garantijų nėra.

REKLAMA

„Sumažėjo naftos kaina dėl recesijos rizikos, kai maisto kainos krito, kadangi Rusija ir Ukraina susitarė dėl grūdų tranzito, jau duoda poveikį ir Lietuvos infliacijai“, – kalba A. Izgorodinas.

Daugiau nei procentu liepą brango ir maistas. Šįkart sąrašo viršuje daugiausia daržo gėrybės. Ką apie maisto kainas mano gyventojai?

„Anksčiau mokėdavau už tą patį krepšelį 22 eurus, prieš tris mėnesius. Dabar 50. Pagrindas – pieno produktai, bandelės, duona.“

REKLAMA

„Žinoma, taupau. Mažiau neišeina, reikia pridėti tokį tūrį, bet taupom, stengiamės.“

Ekonomistas Algirdas Bartkus visgi pabrėžia, kad įprastai vasarą dėl naujo derliaus maistas truputį pinga, o šiemet ir ši taisyklė negalioja. Pasak Bartkaus, žemės ūkio produktai brangs ir toliau.

„Kol kas dar dalis produkcijos yra iš senų sandėlių, užaugintos senomis sąnaudomis. Dabar turėsime žemės ūkio produkciją su naujomis sąnaudomis. Ūkininkams, kuriems reikės nusipirkti kalio trąšų už naujas kainas, deja, būdami protingi, jie privalės pasiimti iš vartotojo ir aukštesnę kainą“, – aiškina A. Bartkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistai ateičiai turi dvi žinias – blogą ir gerą.

„Žmonių piniginėse mes tikriausiai pradėsime matyti minusą. Įmonės maksimaliai stengsis išlaikyti kuo didesnį esamų darbo vietų skaičių, bet tai kainuos gyventojams per atlyginimus“, – sako A. Izgorodinas.

Geresnė žinia – kad šviesa infliacijos tunelio gale gali užsižiebti pakankamai greitai.

„Jeigu Rusija nepadaro Europai dujų embargo, Vokietijai, kitiems kraštams, mūsų kainų nuotykiai turėtų pasibaigti šių metų paskutiniais mėnesiais“, – kalba A. Bartkus.

Liepos mėnesį jau pigo ir dalis energetikos išteklių – šilumos energija, suskystintos automobilių dujos, benzinas.

Ko visi tiek šaukia, rėkia dėl tų kainų kėlimo.Dieve mano,kur gvyvenate, kur stovite ant ko vaikščiojate?Po karo nieko nebuvo, daugelis net pastogės neteko, nei darbo, nei pinigų nebuvo, nei prekių.Moterys kitos liko našlės su krūvele vaikų ir nežliumbė, nepanikavo kaip dabar lietuviai tą ir tesugeba daryti.Pilni laukai apžėlę, derlingos žemės krūmais apaugusios, kur kadaise vasarojai lyg jūra bangavo.Paklausk,bet kurio lietuvio ar turi bent šmotelį žemelės. Visi, kaip vienas su pasididžiavimu atsako, kad taip.O kai paklausi ar pasiaugini nors dėl savęs daržovių, uogų...,gauni vienintelį atsakymą -- NEAPSIMOKA! Tingėjimas ir tinginystė verčia prie tokio virkavimo.Tiesiog gėda klausytis.Niekas nebenori dirbti, net dėl savęs.Ar sunku pavasarį įsigyti viščiukų, kalakučiukų, žąsiukų,ančiukų pasiauginti,žiemai pasikonservuoti mėsytės, šaldymo kameras sudėti.Sakysit kainuoja.Sutinku, kad kainuoja, tačiau visais laikais viskas kainavo.Tuomet irgi atlyginimai buvo menkučiai, ubagiški, o pagal tokius atlyginimus viskas taip pat buvo brangu.Tuo metu tų laikų lietuviai nežliumbė, kaip šiandieniniai, darbavosi, augino,maistą žiemai ruošė ir ramiai šeimas maitino.Nebuvo nei vaiko pinigų, nei vaikų auginimui suteiktos motinystės apmokamos atostogos.Moteris pagimdžiusi tuoj į darbą privalėjo išeiti.Jokių kompensacijų nebuvo nei šildymui, nei kurui, niekam.Gyvenk kaip nori, bet tokių virkavimų nebuvo.Šiandien vietoj daržo ar darželio piktžolės auga, nes neapsimoka,Šiandien vietoj kolektyvinio sodo,ar turint tėvų, senelių paliktą žemės lopinėlį taip pat apaugino piktžolėms.Vietoj to, kad save apsirūpint,vėlgi guli pliažuos, sėdi restoranuos, lekia po užsienius poilsiauti.Ir vėl tas pats žodis -- neapsimoka auginti.O po to visi kaip vienas atakuoja Savivaldybes, socialinius skyrius, seniūnijas su savo prašymais ir skundais.Tokie mes esame, viskas neapsimoka - išmokta amžina maldelė.O kažkada buvome tikrai darbšti tauta.Per daug gerai gyvename, kad niekas nebeapsimoka.Gal ateis laikas, kad pradėsime vertinti ką turime, kibsime į darbus, kad NEBEAPSIMOKĖTŲ VIRKAUTI.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų