Dalis kirpėjų neslepia, kad kainas vėl didins, kitaip sąskaitų už elektrą ir šildymą tiesiog neišsimokės. O besipučiančios elektros kainos dar labiau pakoregavo Lietuvos metinę infliaciją. Liepą ji pakilo daugiau kaip procentu ir pasiekė beveik 22 procentus – daugiau, nei prognozavo išankstiniai statistikų duomenys.
Panevėžietis Aurimas už barzdos ir plaukų grožio procedūras netrukus sumokės 35 eurus. Sako, kokybė kainuoja.
„Barzda ir plaukai, tai privaloma. Darbo stilių turi turėti, gražiai atrodyti“, – kalba Aurimas.
Atsisakyti šių procedūrų Aurimas neketina.
„Ne, eisiu kaip eidavau ir viskas. Netaupysiu tikrai šitam“, – sako Aurimas.
Tačiau barzdaskučių salono savininkas jau pastebi, kad įsišėlusi infliacija keičia klientų įpročius, ne visi lankosi kas mėnesį, kaip anksčiau.
„Būna tokių, kurie kas 3–4 mėn. Visi žmonės dabar taupo, tai kirpimui tikrai labiau pataupys nei maisto produktams“, – teigia vadovas Audrius Pocius.
Vyriški kirpimai ten kainuoja 20–25 eurus. Padarę eksperimentą vadovai liko nieko nepešę.
„Pakėlėme kainą vieno sudėtingesnio kirpimo, tai daugelis klientų atsisakė tos paslaugos ir perėjo prie lengvesnio kirpimo. Taupo, taupo“, – kalba A. Pocius.
Pocius pasakoja, kad nuo pavasario vien darbo priemonės brango 20–30 procentų. Rudenį elektros ir šildymo sąskaitos bus neprognozuojamos, o klientų galimai dar sumažės. Tad kaip pavyks dirbti „į pliusą“ nekeliant kainų, salono savininkas dar nežino.
O kita grožio specialistė Solveiga sako jau pasvarstanti, ar tikrai jungti kondicionierių ir eikvoti brangią elektrą. Dalis klientų irgi būgštauja, kaip atlaikyti infliaciją.
„Mini ir tai, kad galbūt atsisakys grožio paslaugų, gal kosmetologo ar pedikiūro“, – kalba grožio specialistė Solveiga Dagė.
Specialistė neslepia – kainos prasidėjus šildymo sezonui tikrai didės.
„Gali kilti kainos nuo 2–3 eurų iki 5–7 eurų už paslaugą. Priklauso, kokias sąskaitas gausim“, – sako S. Dagė.
„Lietuvos gyventojai ir vartotojai iš dalies jau sunkiai toleruoja dabartinę infliaciją. Vasaros pradžioje Lietuvos gyventojai jau pradėjo riboti išlaidas ne pirmo būtinumo ilgo galiojimo prekėms – elektronikos komponentai, IT komponentai“, – komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
O bendra metinė infliacija Lietuvoje liepą kilo daugiau nei rodė išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Didėjo ji daugiau nei procentu ir priartėjo prie 22 procentų. Į viršų kainas ir toliau tempia elektra ir gamtinės dujos. Visgi infliacijos tempas liepą buvo lėtesnis nei pastarąjį pusmetį ir, pasak ekonomistų, tai duoda vilčių, kad greitai infliacijos kreivė pradės leistis. Tiesa, garantijų nėra.
„Sumažėjo naftos kaina dėl recesijos rizikos, kai maisto kainos krito, kadangi Rusija ir Ukraina susitarė dėl grūdų tranzito, jau duoda poveikį ir Lietuvos infliacijai“, – kalba A. Izgorodinas.
Daugiau nei procentu liepą brango ir maistas. Šįkart sąrašo viršuje daugiausia daržo gėrybės. Ką apie maisto kainas mano gyventojai?
„Anksčiau mokėdavau už tą patį krepšelį 22 eurus, prieš tris mėnesius. Dabar 50. Pagrindas – pieno produktai, bandelės, duona.“
„Žinoma, taupau. Mažiau neišeina, reikia pridėti tokį tūrį, bet taupom, stengiamės.“
Ekonomistas Algirdas Bartkus visgi pabrėžia, kad įprastai vasarą dėl naujo derliaus maistas truputį pinga, o šiemet ir ši taisyklė negalioja. Pasak Bartkaus, žemės ūkio produktai brangs ir toliau.
„Kol kas dar dalis produkcijos yra iš senų sandėlių, užaugintos senomis sąnaudomis. Dabar turėsime žemės ūkio produkciją su naujomis sąnaudomis. Ūkininkams, kuriems reikės nusipirkti kalio trąšų už naujas kainas, deja, būdami protingi, jie privalės pasiimti iš vartotojo ir aukštesnę kainą“, – aiškina A. Bartkus.
Ekonomistai ateičiai turi dvi žinias – blogą ir gerą.
„Žmonių piniginėse mes tikriausiai pradėsime matyti minusą. Įmonės maksimaliai stengsis išlaikyti kuo didesnį esamų darbo vietų skaičių, bet tai kainuos gyventojams per atlyginimus“, – sako A. Izgorodinas.
Geresnė žinia – kad šviesa infliacijos tunelio gale gali užsižiebti pakankamai greitai.
„Jeigu Rusija nepadaro Europai dujų embargo, Vokietijai, kitiems kraštams, mūsų kainų nuotykiai turėtų pasibaigti šių metų paskutiniais mėnesiais“, – kalba A. Bartkus.
Liepos mėnesį jau pigo ir dalis energetikos išteklių – šilumos energija, suskystintos automobilių dujos, benzinas.
