infliacija

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį pareiškė, kad padarys viską, ko reikės, kad išaugusi infliacija sumažėtų, o kainų stabilumas būtų atkurtas. Kalbėdama Pasaulio prekybos organizacijoje Ženevoje, Ch. Lagarde sakė, kad ECB negailės pastangų kovodamas su infliacija, slegiančia daugumą euro zonos šalių. „Atkursime kainų stabilumą ir darysime viską, ko reikės“, – sakė pareigūnė. „Labiausiai nuo didelės infliacijos nukentėjo nepasiturintys, pažeidžiami žmonės.

Vis dar teigiama mėnesio ir gana aukšta metinė infliacija Lietuvoje yra fenomenas, sako ekonomistas Rytis Krušinskas. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad metinė infliacija mažėja ir jos išraiška nebegąsdina taip, kaip anksčiau.  „Mane tai stebina, kalbant apie mėnesinę infliaciją norėtųsi pamatyti skaičių su brūkšnelio ženklu prieš jį, o metinė infliacija 18 proc., lyginant jau su aukštesnėmis kainomis.

Metinė infliacija Lietuvoje vasarį – palyginti su pernai vasariu – siekė 18,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Mėnesio infliacija – vasarį, palyginti su sausiu – siekė  0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija (12 paskutinių mėnesių, palyginti su ankstesniais 12 mėnesių) buvo 20,7 procento. Išankstinė agentūros skelbta metinė infliacija siekė 17,2 procento.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse sausį sumenko iki 9,2 proc. nuo 9,4 proc. gruodį, antradienį skelbia organizacija. Metų infliacijos sumažėjimas pirmąjį šių metų mėnesį užfiksuotas pusėje iš 38-ų EBPO valstybių narių, o didžiausia išliko Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.). Energijos išteklių kainų metinis prieaugis per mėnesį aptirpo nuo 18,2 proc. iki 16,4 proc., maisto produktų – nuo 15,6 proc.

Elektros ir dujų kainos jau nukrito kartais, tačiau rekordiškai išbrangusių maisto produktų kainos stovi vietoje. Pasak ekonomistų, greitų pokyčių tikėtis būtų naivu. Esą reikės nemažai laiko, kol verslai pradės mažinti maisto produktų kainas. Pasak prekybininkų, nemaža produktų gamintojų dalis turi fiksuotas elektros tiekimo sutartis su didžiulėmis elektros kainomis, dėl to neva kainų mažinti šiuo metu negali. Marijampolėje įsikūrusio „Picos baro“ savininkė džiaugiasi nedidelėmis išlaidomis.

Maistas toliau brangsta ir lietuviai vis mažiau jo įperka. Tačiau prekybininkams tai nė motais – infliacija jų kasas toliau pildo vis naujais šimtais milijonų eurų. Pirkėjai jaučiasi mulkinami prekybininkų ir reikalauja mažinti kainas, o ne didinti nuolaidas. Nauja europinė direktyva jau pusmetį riboja prekybininkų užmojus pūsti prekių kainas tam, kad vėliau galėtų suvaidinti didesnę nuolaidą.

Lietuvoje maisto kainos pasiekė piką. Nors bendra prekių ir paslaugų mėnesinė infliacija padidėjo, pasak ekonomistų, dalis maisto, pavyzdžiui, pieno produktai, atpigo. Tiesa, gyventojų pinigines artimiausias savaites paveiks Jungtinės Karalystės krizė – šiai šaliai šiuo metu ypač trūksta daržovių, auginamų šiltnamiuose. Lietuvoje jau dabar į viršų kopia importuojamų pomidorų, agurkų, paprikų kainos. Kepėjai iš orkaitės traukia karštą kvietinę duoną su saulėgrąžomis.

Liūdnos žinios turintiems paskolas. Su aukšta infliacija nesusitvarkantis Europos centrinis bankas rengiasi toliau kelti palūkanų normas. Tad turintiems paskolas už jas teks mokėti dar brangiau. Tai pajus ne tik gyventojai, bet ir verslas. Be to, ekonomistai jau prognozuoja euro zonai šiemet neišvengiamą recesiją. Metinė infliacija vasarį euro zonoje tik per plauką sumažėjo dėl atpigusios energijos. Kitos prekės ir paslaugos toliau brangsta.

Penktadienį Vilniuje prasidėjusi Kaziuko mugė subūrė prekeivius iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių. Pardavėjai viliasi, kad pirkėjai infliacijos neišsigąs ir pirks jų siūlomas prekes. O dėl geresnės jūsų nuotaikos žada ir nuolaidas. Ko gero, nė vienas pirkėjas namo negrįžta be riestainių. Šių mugėje galima įsigyti tiek po vieną, tiek po 8 ar 10 suvertų ant siūlo. Tokie karoliai yra viena populiariausių mugės prekių. Riestainių galima įsigyti tiek lietuviškų, tiek lenkiškų.

Euro zonoje metų infliacija vasarį sumažėjo iki 8,5 proc., ketvirtadienį pranešė ES statistikos agentūra, tačiau mažėjimas atsiliko nuo prognozių, toliau augus maisto kainoms. Sausį rodiklis siekė 8,6 procento. Finansinių duomenų bendrovės „FactSet“ analitikai prognozavo didesnį susitraukimą – iki 8,2 proc., tuo metu „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozių konsensusas numatė 8,3 proc. infliaciją. 2022 metų spalį infliacija buvo pasiekusi piką – 10,6 proc.

Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y.  darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.

JAV centrinio banko pastarųjų laikų istorijoje nesama precedento, kuomet infliacija buvo sėkmingai įveikta be „didelės ekonominės aukos ar nuosmukio“, sakoma penktadienį JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) politikos formuotojams pristatytoje ataskaitoje.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 procento. Nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti. Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinės infliacijos rodiklis rodo ne kiek kainos pasikeitė vasario mėnesį, o kiek jos padidėjo per metus – nuo 2022 metų vasario iki 2023 metų vasario.

Išankstinė metinė – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – infliacija Lietuvoje siekia 17,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinė mėnesio infliacija – vasarį, palyginti su sausiu – siekė 0,6 procento. Tuo metu vidutinė metinė infliacija buvo 19,6 procento.

Uždirbantieji daugiausiai lietuviai gauna 6,5 karto daugiau pinigų nei žmonės uždirbantieji mažiausias algas. O atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau didėja, į rankas vilniečiai gauna daugiau net 400 eurų. Taip skelbia naujausi „Sodros“ duomenys. Kaip prikelti regionus, specialistai siūlo skirtingus būdus – vieni tvirtina, kad išeitis yra didesnis turtingųjų apmokestinimas, kiti svarsto, kad reikėtų labiau išnaudoti nuotolinio darbo privalumus.

Keturi iš dešimties lietuvių ketina mažiau pramogauti ir geresniems laikams nukelti stambesnius pirkinius. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Kone trečdalis taupys kelionių sąskaita. Ekonomistai pabrėžia – nors kainos kyla jau metus, dabar keisti finansinius įpročius žmones paskatino pakilusios palūkanos. Sulėtėjusi prekyba neišvengiamai smukdys ir pačią ekonomiką, o ji tikriausiai panirs į recesiją.

Metų infliacija Japonijoje sausį padidėjo iki 4,3 proc. nuo 4,0 proc. gruodį, penktadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba. Tai rekordinis infliacijos rodiklis šalyje nuo 1981 metų gruodžio, į seniai regėtas aukštumas kilstelėtas importuojamų žaliavų kainų augimo bei nacionalinės valiutos jenos silpnumo. Metų infliacija jau dešimtą mėnesį iš eilės viršija centrinio banko nustatyta 2 proc.

41 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad viena svarbiausių šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) iškilusių problemų yra tarptautinė padėtis, 31 proc. – energijos tiekimas, 24 proc. – kylančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos, rodo ketvirtadienį paskelbta Eurobarometro apklausa. Tuo metu Bendrijos vidurkis vertinant šias problemas siekė atitinkamai 28, 26 ir 32 proc.  Apklausos duomenimis, Europos ekonominę padėtį gerai vertina 64 proc. Lietuvos gyventojų (40 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje sausį buvo viena didesnių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 18,5 proc. bei buvo penktoje vietoje pagal dydį ES. Didžiausia metinė infliacija buvo Vengrijoje (26,2 proc.), toliau rikiavosi Latvija (21,4 proc.), Čekija (19,1 proc.) ir Estija (18,6 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10 proc., o vien euro zonoje – 8,6 procento.

Naująja telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadove paskirta Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad net ir mažėjant energijos kainoms išaugę jos kaštai išliks iššūkiu tiek įmonei, tiek visam telekomunikacijų sektoriui.  „Tikrai neturėčiau iliuzijų, kad tai (aukštos energijos kainos – BNS) yra jau praeitis. Manau, kad tai kaip tik vis dar yra didelė rizika ir ji ilgai išliks“, – interviu BNS sakė nuo kovo 1 dienos „Telia Lietuvai“ pradėsianti vadovauti G. Kaminskaitė-Salters.

Atpigus rinkoje elektrai jau reaguoja ir Energetikos reguliavimo taryba. Praeitą mėnesį padidinusi, kovą ji žmonėms jau mažins visuomeninius elektros tarifus. Tiesa, naudos iš to turės ne visi. O energetikos ministras Kreivys jau skelbia, kad Putinas pralaimėjo energetinį karą. Beje, „Ignitis“ jau žada nebereikalauti grąžinti nuolaidų už plano keitimą. Tiesa, kainos Lietuvoje, metų pabaigoje jau ėmusios augti ne taip greitai, vėl didėja.

Dėl šalyje rekordiškai pabrangusio maisto Lietuvos bankas prekybininkų ir perdirbėjų kaltės nemato. Maisto kainos esą pakilo daugiausia dėl Kremliaus sukelto energetinio šoko, o verslininkai prekes brangino tiek pat, kiek jiems patiems pabrango energetika ir darbo sąnaudos. O žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai esą savo produkciją išbrangino žymiai labiau už sąnaudas. Žemės ūkio rūmų vadovas su tokiomis išvadomis nesutinka.

2022-aisiais Lietuvą krėtusi rekordinė infliacija, be perstojo kylančios maisto prekių, energetikos ir paslaugų kainos privertė ne vieną lietuvį galvoti apie diržų veržimąsi. Tačiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistas Nerijus Mačiulis prasitarė, kad diržus labiau traukėsi regionų gyventojai, o Vilniuje žmonės elgėsi kitaip, o kokios galimos recesijos pasekmės atsakė Marius Dubnikovas.

Sakoma, kad vaikai yra didžiausias turtas. Daugelis su tuo gal ir sutinka, tačiau po skyrybų kai kurie tėvai vengia mokėti pinigus savo pačių vaikų išlaikymui. Kita vertus, ne visi suaugusieji išlaiko savo tėvus, nors irgi privalo tai daryti. Kaip ten bebūtų, nuo šio vasario tiek vieni, tiek kiti tam turės skirti penktadaliu daugiau pinigų. Pernai Lietuvoje registruota 15,6 tūkst. santuokų ir 7,1 tūkst. ištuokų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys.

  Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sausio mėnesį buvo 19,3 procento. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 1 punktu mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – sausį, palyginti su 2022 metų sausiu – infliacija siekė 18,5 proc., pagal VKI – 20 procentų.

Infliacija per mėnesį šalyje vėl pakilo beveik procentu ir tebesiekia 20 procentų. Lietuvos bankas bandė išsiaiškinti maisto kainų kilimo priežastis, tačiau aiškaus kaltininko nerado. Ar tikrai labiausiai ją išpūtė žemės ūkio bendrovių pakeltos kainos ir kaip žmones paveiks tai, kad maisto kainos Lietuvoje jau beveik susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose sausį kiek sumažėjo, tačiau ji ir toliau gerokai viršija monetarinės politikos formuotojų nustatyti tikslinę ribą, o sparčiau jai kristi neleidžia aukštos nuomos ir energijos kainos, taip pat pastaruoju metu brangstantys degalai. Darbo departamento antradienį paskelbtais duomenimis, šios politikos poveikiui pasireiškus ekonomikoje, metų infliacija pirmąjį šių metų mėnesį siekė 6,4 proc. ir buvo tik 0,1 proc.

Rinkoje mažėjant elektros ir dujų kainoms, mažai tikėtina, kad jos vėl smarkiai padidėtų,  sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, vasarą galėtų kiek pabrangti tik elektra, o dujų kaina turėtų išlikti panaši arba kiek mažėti. „Panašu, kad elektros rinka veikia lygiai taip, kaip veikia mobilių telekomunnikacijų rinka, kuomet į vieno ar kito žaidėjo kainų mažinimą automatiškai reaguoja kiti žaidėjai. Šiai dienai kainos juda žemyn.

Skaičiuojama, kad karo Ukrainoje padariniai gali lemti 2 proc. lėtesnį pasaulio BVP augimą iki 2025 m. Kita vertus, tai taip pat skatina Vakarų šalis peržiūrėti savo tiekimo grandines ir nukreipti investicijas į vietos energetikos ir gamybinių pajėgumų vystymą.

Metinės infliacijos augimo tempui nuo pernai spalio lėtėjant ekonomistas Rimantas Rudzkis sako, kad tokios tendencijos turėtų išlikti artimiausiu metu.  „Remiantis pasaulio biržų duomenų tendencijomis, galime laukti tolesnio kainų mažėjimo. Antra dalykas, kadangi Europos Centrinis Bankas pakėlė bazines palūkanas ir nežada artimiausiu metu mažinti, tai irgi veiksnys, kuris veikia vartojimą ir kainų mažėjimą“, – BNS sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius R. Rudzkis.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 20 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Metinės infliacijos augimo tempas lėtėja nuo spalio. Mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 20,3 procento. Mėnesio infliacija sausį yra didžiausia nuo lapkričio.

Anglijos banko vadovas Andrew Bailey ketvirtadienį išreiškė nerimą dėl vis dar aukštos infliacijos, nepaisant to, jog kainų kilimo tempai rodo lėtėjimo ženklus. Analitikai pažymėjo, kad centrinio banko valdytojo komentarai daugiapartiniam parlamentarų komitetui sustiprino svaro kursą, nes išaugo lūkesčiai, kad Didžiosios Britanijos palūkanų normos toliau didės.

Nors užsienyje maistas jau pinga, Lietuvoje tendencijos priešingos – maisto produktai toliau brangsta. Rekordiškos ir parduotuvių lentynose pasirodžiusių šviežių agurkų kainos – už kilogramą 9 eurai. Kainų stebėtojai ir ekonomistai tik skėsčioja rankomis – lietuviška kainodara tarptautiniams dėsniams kažkodėl nepaklūsta. O Lietuvos bankas jau puse lūpų prakalbo apie maisto kainų tyrimo rezultatus.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse gruodį sumenko iki 9,4 proc. nuo 10,4 proc. lapkritį. Šis infliacijos rodiklis gruodį - mažiausias nuo praėjusių metų balandžio, antradienį skelbia organizacija. Infliacijos sumažėjimas paskutinį praėjusių metų mėnesį užfikstuotas 25-iose iš 38-ų EBPO valstybių narių. Dviženklė metų infliacija išliko 15-oje šalių, o didžiausia buvo Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Turkijoje (visose viršijo 20 proc.

Atslūgus įtampai energetikos rinkoje euro zonos ekonomika praėjusių metų pabaigoje tik per plauką išvengė ekonomikos susitraukimo, savo komentare žinisklaidai rašo „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Infliacijai atsitraukiant, tarptautinės institucijos gerina prognozes Europai ekonomikai. Kita vertus, itin staigus palūkanų padidėjimas pradeda kandžiotis, be to, lėtėja pasaulinė prekyba.

Gyventojams taupant ir parduotuvėse perkant vis mažiau, didieji prekybininkai griebiasi naujų vilionių. Vienas paskui kitą skelbia jau ne tik akcijas, bet ir mažinantys pradines būtiniausių prekių kainas. Pirkėjai priekaištauja: vos kelis procentus siekiančio kainų sumažinimo jiems neužtenka. Na, o pieno gamintojai kerta iš peties – pieno produktų kainos lentynose turi mažėti iš esmės, mat jiems už karvių pieną perdirbėjai dabar moka perpus mažiau nei pernai.

Lietuvos ekonomika kupina paradoksų: ekonominė padėtis prastėja, bendrasis vidaus produktas paskutinįjį 2022-ųjų ketvirtį, palyginus su trečiuoju, smuko beveik 2 procentais, o infliacija yra viena aukščiausių Europoje. Tiesa, nepaisant ekonominių iššūkių Lietuvos gyventojų nuotaikos išlieka optimistiškos: lietuvių vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiuo metu aukščiausias Europos Sąjungoje.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Nors infliacija ir paskolų palūkanos gręžia žmonių pinigus, indėliai vien per mėnesį paaugo beveik milijardu eurų. Pasak ekonomistų, tai rodo, kad žmonės vis labiau taupo. Kita vertus, tautiečiai, panašu, dar turi rezervų, iš ko taupyti. O kavinių ir restoranų žmonės ne tik neatsisako, bet ir juose išleidžia daugiau nei prieš metus, net ir įvertinus infliacijos įtaką.

Naujausi nedarbo lygio JAV statistiniai duomenys stebina analitikus – nepaisant žiniasklaidoje skelbiamų tūkstančių atleidžiamų IT sferos darbuotojų, nedarbo lygis sausį sumažėjo dar 0,1 proc. ir pasiekė 3,4 proc., nors buvo tikėtasi, kad išaugs. Tai yra žemiausias nedarbo lygis per paskutinius 53 metus. Maža to, JAV sausio mėnesį išaugo ir vidutinis darbo užmokestis – 4,4 proc. lyginant su ankstesniais metais ir tai yra didžiausias augimas nuo praėjusių metų liepos mėnesio.

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Rishi Sunako kairėje – piktos profsąjungos, dešinėje – susirūpinę Konservatorių partijos įstatymų leidėjai, o tarp jų – milijonai rinkėjų, kuriuos jis turi įtikinti, kad išvengtų pralaimėjimo rinkimuose. R. Sunakas, kuris ketvirtadienį mini 100 dienų, kai eina pareigas, tai yra dvigubai tiek, kiek poste išsilaikė jo nesėkmingai dirbusi pirmtakė Liz Truss, atsidūrė nedėkingoje padėtyje.

Euro zonoje metų infliacija sausį smuko trečią mėnesį iš eilės, susitraukdama iki 8,5 proc., o susitraukimo dydis pranoko analitikų lūkesčius, trečiadienį pranešė ES statistikos agentūra. Gruodį 9,2 proc. siekusią metų infliaciją sumažinti padėjo toliau lėtėjantis energijos sąnaudų augimas. Sausio mėnesio rodiklis yra mažesnis nei 9 proc.

Infliacija vis dar aukštame lygyje. Kainos už prekes ir paslaugas auga kur kas sparčiau nei gyventojų pajamos. Taip pat didėja paskolų palūkanos, tiek paskolas pasiėmusiems, tiek šiuo metu imantiems gyventojams. Ekonomistai įspėja, kad geresnių laikų teks laukti bent iki antrojo šių metų pusmečio, kol kas kainos nemažės. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad šių metų pirmąjį ketvirtį matysime techninę recesiją.

Optimizmą rinkose slopina aukšta infliacija ir žemas vartotojų pasitikėjimas, sako SEB banko valdybos narys ir verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Pasak Viliaus Juzikio, infliacija vis dar gerokai viršija pagrindinių finansų institucijų tikslus, o vartojimo pasitikėjimo indeksas – mažesnis nei prieš 2008-ųjų krizę.

Pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad Lietuvoje mažmeninis vartojimas traukiasi – kai kurie žmonės nebeįperka tiek pat prekių, kiek anksčiau. Dešimtadaliu mažiau nuperkama ir maisto prekių, tačiau kainos reikšmingai mažėti neskuba.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atsakė, kaip gyvensime artimiausiu metu. Kelintas mėnuo girdime, kad infliacija mažėja ir kai kurios kainos krenta.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kuriam pirmenybę teikia JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) – asmeninių vartojimo išlaidų indeksas (PCE) – gruodį sumenko sumažėjus išlaidoms, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, atveriantys duris galimybei lėtinti palūkanų normų didinimą. JAV centrinis bankas praėjusiais metais septynis kartus padidino bazinę palūkanų normą, siekdamas sumažinti paklausą augant infliacijai, o kartu stengdamasis išvengti didžiausios pasaulio ekonomikos nuosmukio.

Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gruodį mažmeninė prekyba susitraukė 6,2 proc., palyginus su tuo pačiu periodu prieš metus.

Dalis ekonomistų blogina Lietuvos ekonomikos prognozes. Esą Lietuvoje krizės nebus, bet ekonominio nuosmukio valstybei išvengti tikriausiai nepavyks. Nors atlyginimai turėtų kilti beveik dešimtadaliu, pinigus suvalgys toliau siautėjanti infliacija ir augančios paskolų palūkanos. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, bazinės palūkanų normos dar didės jau nuo vasario mėnesio. Pajūryje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ ilgiau nei ketveri metai maitina klaipėdiečius.

Brangsta paskolos ir didėja sąskaitos? Mainais už tai – kompensacija iš darbdavio. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios vieną ar kelis mėnesius darbuotojams moka priedus, kurie turėtų palengvinti didėjančių kainų naštą. Verslas neslepia – dalytis pelnu verčia ir siekis, kad darbuotojai nepabėgtų pas konkurentus. Darbuotojų atstovai visgi aiškina – būtų naudingiau, jei įmonės mokėtų ne priedus, o didintų pačias algas.