infliacija

JK iždo kancleris Jeremy Huntas penktadienį pabrėžė, kad konservatorių vyriausybės prioritetas yra kova su didele infliacija – net ir nuosmukio sąskaita.  Britams susidūrus su pragyvenimo išlaidų krize, ministras pirmininkas Rishi Sunakas pažadėjo infliaciją JK šiais metais sumažinti perpus, nors daug kas priklauso nuo centrinio banko politikos ir padėties rinkose.

JK metų infliacijos lygis balandžio mėnesį smarkiai nukrito iki žemiausio lygio per 13 mėnesių – 8,7 proc., o energijos kainos buvo daug mažesnės nei prieš metus, trečiadienį parodė oficialūs duomenys. Kainų augimo tempas sulėtėjo nuo 10,1 proc. tempo kovo mėnesį, todėl infliacija pirmą kartą nuo praėjusių metų rugpjūčio susitraukė iki mažiau nei 10 proc., teigiama Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) pranešime. 8,7 proc.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika traukiasi ir, kai kurių ekonomistų vertinimu, neria į krizę. Mažėja pramonės ir prekybos apimtys, eksportas, atleidžiami darbuotojai, daugėja bedarbių. Tad ką daryti, kad išvengtume liūdniausių padarinių? Penktadienį prezidentūroje apie tai diskutavo Seimo, Vyriausybės, Lietuvos banko, darbuotojų ir verslo atstovai. Po susitikimo jie pasidalijo savo pastebėjimais.

Infliacija Vokietijoje veikiausiai jau pasiekė aukščiausią lygį, tačiau kainos išliks jam artimos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama Ekonominių tyrimų institutas (DIW) ekspertus. „Tikriausiai pasiekėme infliacijos viršūnę. Prasidėjo lūžis“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ (RND) sakė DIW makroekonomikos skyriaus vadovo pavaduotoja Kerstin Bernot. Kartu ji pabrėžė, kad tai nereiškia, jog dabar kainos visur mažės.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 13,3 proc. bei buvo šeštoje vietoje pagal dydį ES. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (24,5 proc.), toliau rikiavosi Latvija (15 proc.) ir Čekija (14,3 proc.). Estijoje metinė infliacija siekė 13,2 proc., ji buvo septintoje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,1 proc., o vien euro zonoje – 7 procentais.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Slovakijoje balandį sumažėjo iki 13,8 proc. nuo 14,8 proc. kovą, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2022-ųjų liepos. Statistika skelbia, jog infliaciją balandį stipriausiai lėtino mažėję maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto ir komunalinių paslaugų kainų metiniai prieaugiai, taip pat transporto prekių ir paslaugų kainų nuosmukis – nedidelis, bet pirmas per daugiau nei dvejus metus.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje balandį sumenko iki 4,6 proc. nuo 6,0 proc. kovą, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Vartojimo prekės ir paslaugos vien tik praėjusį mėnesį brango 0,4 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, balandį sudarė 0,3 procento.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje balandį sumažėjo iki 14,7 proc. nuo 16,1 proc. kovą, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Galutinis įvertis atitiko praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą preliminarų ir yra mažiausias nuo praėjusių metų gegužės. GUS duomenimis, metų infliaciją balandį stipriausiai lėtino menkę maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto ir komunalinių paslaugų, viešojo maitinimo ir apgyvenimo kainų metiniai prieaugiai.

Argentinoje metų infliacija balandį pasiekė 108,8 proc., užkopdama į daugiau nei trijų dešimtmečių aukštumas, praneša nacionalinis statistikos institutas „Indec“.  Palyginti su kovo mėnesiu, trečioje pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomikoje balandį infliacija siekė 8,4 procento.  Argentinoje metų infliacija yra viena didžiausių pasaulyje.  2022 metais rodiklis siekė 94,8 proc. – aukščiausią metinį rodiklį šalyje nuo 1991-ųjų, kai jis viršijo 171 procentą.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo 14,5 proc. brangesnės nei pernai balandį. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 15,1 proc., Estijos – 13,5 procento.

Šiemet balandį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota mėnesio infliacija siekė 0,2 procento.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota mėnesio infliacija buvo artima nuliui, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Suderinta metinė – balandį, palyginti su 2022 metų balandžiu – infliacija sudarė 13,3 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 14,5 procento.

Mėnesio infliacija balandį Lietuvoje buvo artima nuliui, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Paskutinį kartą nulinė infliacija Lietuvoje fiksuota 2021-ųjų gruodį. Statistikų teigimu, mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo keleivių vežimo oro transportu paslaugų, drabužių, atostogų išvykų, daržovių, farmacijos gaminių, restoranų, kavinių, mėsos ir jos produktų, avalynės, tabako gaminių kainų padidėjimas bei elektros, šilumos kainų sumažėjimas.

Lietuviai pradėjo šašlykų, barbekiu ir kepsnių sezoną, kuris žada būti brangiausiu istorijoje. Mėsos pardavėjai pasakoja, kad tautiečiai šviežią mėsą keičia į marinuotą, paruoštą kepti ant grotelių, iešmų. Tiesa, visa mėsa šiemet smarkiai brangsta – dabar ji penktadaliu brangesnė nei pernai. Toliau kyla ir kiaulienos, ir vištienos kainos. O ekonomistai gero kol kas nežada: esą mėsos kainos artimiausiais vasaros mėnesiais ir toliau bus aukštos.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, teigia ekonomistai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kuriam pirmenybę teikia JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) – vartotojų kainų indeksas (Personal consumption expenditure, PCE) – kovo mėnesį gerokai sulėtėjo, suteikdamas palengvėjimo pojūtį JAV centriniam bankui, planuojančiam dar vieną palūkanų normų didinimą šią savaitę, skirtą stabdyti kainų kilimą. Remiantis Ekonominės analizės biuro penktadienį paskelbtais duomenimis, metinis vartotojų kainų indeksas  kovo mėnesį sumažėjo iki 4,2 proc.

Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – susiduria su sunkumais. Po itin sėkmingų pernykščių metų kai kurių sektorių gamyba per metus susitraukė neįprastai smarkiai – net 50 procentų. O tai net trečdalį milijono žmonių įdarbinusiam sektoriui reiškia viena – stagnaciją ir galimus darbuotojų atleidimus. Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi.

Išankstinė metinė infliacija pamažėjo dar 2 procentais – iki 13-os. Pinga ir dalis produktų. Tačiau kainoms kavinėse tai jokios įtakos neturi ir vargu ar turės, nes daug žmonių pinigus taško neskaičiuodami – net kilus recesijai. TV3 žinių „Dienos komentare“ apie tai kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ar tenkina tokie infliacijos mažėjimo tempai? Daugelis gyventojų turbūt sakytų, kad netenkina, nors mėnesiniai kainų pokyčiai yra labai kuklūs.

Federalinis rezervų bankas (FED) greičiausiai artėja prie palūkanų didinimo ciklo pabaigos. Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB) palūkanas kilstels dar 3 kartus ir jas aukštame lygyje išlaikys iki šių metų pabaigos. Todėl gerų žinių dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties investuotojams dar teks palaukti. Tai didina spaudimą akcijų kainoms, ypač JAV rinkoje, kurioje, įvertinus griežtą pinigų politiką ir prastėjančius įmonių rezultatus, akcijų kainos yra palyginti aukštame lygyje.

Išankstinė metinė – balandį, palyginti su 2022 metų balandžiu – infliacija Lietuvoje siekia 13,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Infliacija mažėjo septintą mėnesį iš eilės.  Išankstinė mėnesio infliacija – balandį, palyginti su kovu – buvo 0,2 proc., o išankstinė vidutinė metinės infliacija siekė 19,2 procento.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje kovą buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 15,2 proc. bei buvo penktoje vietoje (kartu su Lenkija, kur infliacija taip pat siekė 15,2 proc.) pagal dydį ES. Didžiausia metinė infliacija buvo Vengrijoje (25,6 proc.), toliau rikiavosi Latvija (17,2 proc.), Čekija (16,4 proc.) ir Estija (15,6 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,3 proc.

Aukštas infliacijos lygis euro zonoje artimiausiais mėnesiais turėtų atsitraukti, penktadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, kartu perspėjusi, kad nuo prognozės neatsiejamas ir „didelis neapibrėžtumas“. „Tikimės, kad euro zonoje infliacija ir toliau mažės“, – sakoma Ch. Lagarde pareiškime, padarytame vykstant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimams Vašingtone, kuris buvo paskelbtas ECB svetainėje.

Didžiausia Didžiosios Britanijos mažmenininkė, prekybos centrų grupė „Tesco“, ketvirtadienį pranešė, kad jos metinis grynasis pelnas sumažėjo perpus, nes sparčiai didėjanti infliacija padidino išlaidas ir sumažino parduodamų prekių kiekį. Pelnas atskaičius mokesčius per 12 mėnesių iki vasario pabaigos sumažėjo iki 745 mln. svarų (930 mln. JAV dolerių), teigiama „Tesco“ pranešime.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) kovą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija siekė 19,5 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 1,2 proc. punkto didesnė nei apskaičiuota pagal SVKI, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Suderinta metinė – kovą, palyginti su 2022 metų kovu – infliacija sudarė 15,2 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 16,6 proc.

Nulinę ar neigiamą mėnesio infliaciją kovą pasiekti sutrukdė brangę drabužiai ir avalynė, tačiau defliacijos galima tikėtis vasarą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau, pasak jo, pieno produktai pinga jau ne pirmą mėnesį iš eilės, tuo metu  daugelio kitų prekių kainos nekrenta.  N. Mačiulis mano, kad šiemet maisto kainos jau nebedidės arba didės ne taip sparčiai, tuo metu paslaugos toliau brangs – jis teigia, kad antroje metų pusėje metinė infliacija bus vienaženklė.

Šiemet kovą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, infliacija Lietuvoje siekė 16,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija – kovą, palyginti su vasariu – siekė 0,5 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 20,7 procento.

Besitęsiantis beveik visų išsivysčiusių pasaulio ekonomikų lėtėjimas šiemet neleis pasauliniam augimui perlipti 3 proc. ribą, ketvirtadienį perspėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė. „Didėjant geopolitinei įtampai ir tebesant vis dar aukštai infliacijai, tvirtas atsigavimas nelabai tikėtinas“, – pareiškė Kristalina Georgieva savo pastabose, parengtose artėjant TVF ir Pasaulio banko pavasariams susitikimams kitą savaitę.

Jungtinėse Valstijose ir Europoje pastaruoju metu kilusi bankų suirutė gali išplisti į svarbias nebankines institucijas, tokias kaip pensijų fondai, ir dar labiau apsunkinti centrinių bankų kovą su išaugusia infliacija, pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Su bankų sektoriumi susijusios rizikos „gali sustiprėti ateinančiais mėnesiais, nuolat griežtinant pinigų politiką visame pasaulyje“, ir išplisti į tarpusavyje susijusį nebankinį sektorių, kuriam dabar priklauso beveik pusė viso pasau...

Vienuolikos Lotynų Amerikos valstybių, įskaitant dviejų didžiausių ekonomikų – Brazilijos ir Meksikos – lyderiai trečiadienį paskelbė apie planą bendradarbiauti kovoje su įsibėgėjusia infliacija. Iniciatyva buvo pristatyta po virtualaus susitikimo, kurį sušaukė Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras.

Valdantiesiems pareiškus, kad dėl opozicijos užmojo dalį bankų viršpelnių grąžinti paskolas turintiems žmonėms vėl augtų infliacija, opozicija atkerta, kad kainos auga ir dėl dabartinių Vyriausybės kompensacijų, tačiau dėl jų niekas nesipiktina. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Valdantieji sako, kad priešinate visuomenę, nes jie siekia iš bankų viršpelnio stiprinti krašto apsaugą, o jūs norite sugrąžinti GPM lengvatą už būsto paskolas.

Metų (12-os) mėnesių infliacija Sakartvele kovą sumažėjo iki 5,3 proc. nuo 8,1 proc. vasarį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis infliacijos rodiklis – mažiausias nuo 2021 metų vasario mėnesio. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai per metus pabrango 11,8 proc., viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos – 12,4 proc., transporto prekės ir paslaugos – 8 procentais. Kovą užfiksuota 0,2 proc. mėnesio defliacija.

Europos Centrinis Bankas (ECB) nenukrypo nuo plano dėl palūkanų normų didinimo – bazinė palūkanų norma pakelta dar puse procentinio punkto. Taip padaryta nepaisant neramios savaitės bankams JAV ir Europoje. Ar tai atneš krizę, kokią turėjome 2008 metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Lietuvoje maisto kainų metinis augimas vis dar siekia apie 30 proc., tačiau ekspertai sako, kad pingančios žaliavos, energetikos produktai lėtina jo tempą. Kai kurie analitikai teigia, jog prekybininkai kainų mažinti nenori, jas palaiko vartojimas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog kainų augimo lėtėjimo tendencija turėtų tęstis ir toliau. „Maisto kainų infliacija yra prislopusi ir slops toliau, jeigu energetika nešoktels atgal.

Lietuvos bankas gyventojus ramino – krizės šalyje nebus. Prognozuojama, kad šiais metais iš lėto augs ekonomika, infliacija trauksis ir dešimtadaliu didės atlyginimai. Tiesa, pasak ekonomistų, didėjant atlyginimams įkandin brangsta ir paslaugos. Skaičiuojama, kad vidutiniškai kirpimo, automobilių remonto ir kitos paslaugos jau nuo šių metų pradžios brango 11 procentų. Automobilių servisas Šiauliuose veikia bemaž trisdešimt metų.

Euro zonoje metų infliacija kovą sulėtėjo labiau nei tikėtasi, tačiau maisto kainos šoktelėjo net sumenkus energijos sąnaudoms, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Eurostato duomenimis, vartotojų kainos per metus iki kovo išaugo 6,9 proc., palyginti su 8,5 proc. rodikliu vasario mėnesį. „Bloomberg“ ir finansinių duomenų bendrovės „FactSet“ apklausti analitikai prognozavo, kad kovo mėnesį infliacija 20 valstybių bendrosios valiutos zonoje sieks 7,1 procento.

Mėnesio infliacija, kuri, išankstiniais vertinimais, kovą siekia 0,6 proc., grįžo į lygį, buvusį iki Covid-19 pandemijos ir karo Ukrainoje, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad balandį mėnesio infliacija gali būti „arti nulio“ arba neigiama, o metinė infliacija jau gegužę arba birželį turėtų pasiekti vienaženklį rodiklį.

Išankstinė metinė – kovą, palyginti su 2022 metų kovu– infliacija Lietuvoje siekia 15,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Infliacija mažėjo šeštą mėnesį iš eilės.  Agentūros duomenimis, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinė mėnesio infliacija – kovą, palyginti su vasariu – siekė 0,6 proc.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šie metai šaliai turėtų būti lūžio taškas į gerąją pusę – darbo užmokestis turėtų aplenkti infliaciją. Kuo pagrįsti šie spėjimai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“. Ar darbo užmokestis kils visur, ar tik atskiruose sektoriuose? Be abejo, ekonomines prognozes darėme visai ekonomikai, darbo užmokesčio prognozę peržiūrėjome į viršų.

Prekės ir paslaugos Lietuvoje toliau brangsta, nors elektros, dujų, degalų kainos jau gerokai mažesnės, nei buvo pikto metu praėjusiais metais. Nuo metų pradžios padidėjus minimaliai algai, vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje toliau auga, tačiau atlyginimų augimas vis dar nepaveja infliacijos. Tačiau šie metai gali būti lūžio metais. Pirmadienį surengtoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus prognozavo, kad šie metai mūsų ekonomikai bus lūžio metai.

Darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais gali augti greičiau nei infliacija, dėl to gyventojų perkamoji galia augs, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prognozuojame, kad nedarbo lygis išliks stabilus, o darbo užmokesčio augimas, pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų, turėtų pranokti vidutinės metinės infliacijos dydį, kuris 2023 metams numatomas.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą, siekdamas atrasti pusiausvyrą tarp pastangų sutramdyti išaugusią infliaciją bei mėginimų išvengti tolesnės suirutės komercinių bankų sektoriuje. Paskelbus apie padidinimą ketvirčiu procentinio punkto – šio žingsnio ir tikėjosi analitikai – palūkanų normos intervalas pasiekė 4,75–5 procentus.

„Eurobarometro“ tyrimo metu paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojai labiausiai nerimauja dėl infliacijos, tačiau stengiasi nesiskųsti. Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad 64 proc. gyventojų mano, kad esminė problema yra būtent infliacija.  Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, gyventojų nerimas dėl infliacijos parodo, kas žmonėms yra svarbu. „Kalbant apie infliaciją, išties dėmesys jai yra pakankamai didelis.

Realizuojamos pramonės produkcijos kainas praėjusį mėnesį mažino visų trijų Baltijos valstybių gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas nukrito 1,5 proc., Latvijos – 0,7 proc., Estijos – 0,2 procento.

Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse pagrindinė gyventojų įvardijama problema vis dar yra kainų augimas, sako naujausios Eurobarometro apklausos Lietuvos ataskaitą rengęs sociologas Mindaugas Degutis.  „Žiūrint į problemas, kurias išskiria tiek lietuviai, tiek Europos Sąjungos piliečiai, vis dar vyrauja kainų augimas – infliacija“, – antradienį spaudos konferencijoje pristatydamas sausį–vasarį atliktos apklausos rezultatus teigė M. Degutis.

Lietuvoje rekordinis kainų augimas sunkiai sustabdomas. Ekonomistai keičia savo prognozes: spėja, kad infliacija šiemet bus didesnė nei manyta anksčiau. O pagrindinė priežastis – nebesiliaujantis maisto produktų brangimas. Dėl to Lietuvos gyventojai mintis apie ženkliai pigesnį maistą turėtų kol kas vyti į šoną. Tiesa, ne visos žinios blogos, mat, pasak ekonomistų, Lietuvai pavyko išvengti paties blogiausio scenarijaus: ekonomika šiemet turėtų ne trauktis, o augti.

Aukštesnę šių metų infliacijos prognozę lėmė didesnis nei manyta maisto kainų kilimas, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.  Bankas „Luminor“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti 7 proc., o kitąmet neatmetamas ir defliacijos scenarijus. Pernai rugsėjį bankas skaičiavo, kad šiemet infliacija sieks 4,5 proc., o 2024 metais bus 1 proc. defliacija.

Jungtinėse Valstijose vasarį vartotojų kainų infliacija sumenko, bet išliko aukšta, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys, greičiausiai padidinsiantys spaudimą centriniam bankui, svarstančiam tolesnių palūkanų normų didinimo galimybes, kad atvėsintų kainas. Vartotojų kainų indeksas (VKI) išaugo 6 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, rodo JAV darbo departamento duomenys.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Suomijoje vasarį padidėjo iki 8,8 proc. nuo 8,4 proc. sausį, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų metinio prieaugio kritimas pirmąjį šių metų mėnesį buvo laikinas – vasarį jis padidėjo iki 16,3 proc., pagerindamas pernai lapkričio-gruodžio mėnesį pasiektą rekordą.

Lietuvos gyventojai kare su infliacija, panašu, stoja į infliacijos pusę. Nors maisto kainos pasiekė rekordines aukštumas, nuolat kyla paskolų palūkanos, toliau brangsta paslaugos, mūsų šalyje žmonės elgiasi priešingai nei kalbama ekonomikos vadovėliuose – lietuviai pinigų ir toliau neskaičiuoja, vis tiek perka viską, ką tik nori: prekybininkai aiškina, kad lietuviai parduotuvėse palieka tiek pat pinigų, kiek ir anksčiau.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) vasarį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija siekė 19,6 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 1,1 proc. punkto didesnė nei apskaičiuota pagal SVKI, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Suderinta metinė – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – infliacija siekė 17,2 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 18,7 procento.