Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Valdantieji sako, kad priešinate visuomenę, nes jie siekia iš bankų viršpelnio stiprinti krašto apsaugą, o jūs norite sugrąžinti GPM lengvatą už būsto paskolas. Ar teisinga šitame karo kontekste pinigus kariuomenei nustumti į antrą planą?
Man atrodo, kad valdantieji šitoje vietoje elgiasi labai nesąžiningai, bandydami supriešinti mūsų gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą su krašto apsauga. Tai vienas kitam visiškai neprieštarauja ir būkime sąžiningi, kad krašto apsauga šiai dienai jau yra finansuojama pakankamai gerai. Aš, kaip dirbantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tai galiu pasakyti atsakingai.
Be to, mes kalbame tik apie dalies lėšų panaudojimą grąžinimui gyventojams per GPM lengvatą – iki 100 milijonų eurų, kai bendras viršpelnio mokestis yra apie 400 milijonų eurų. Tai 300 milijonų eurų lieka krašto apsaugai, kas, mano nuomone, prie dabartinių turimų projektų ir investicinių planų, yra labiau nei pakankama finansuoti visus poreikius 100 procentų.
Atskirais atvejais, žmonėms įmokos bankams yra padidėjusios ne procentais, o kartais, tad mums atrodo, kad būtų sąžininga bent dalinai mažą dalį tų lėšų grąžinti būtent tiems žmonėms, kurie ir sunešė tas lėšas, ir kurie šiandien susiduria su pakankamai dideliais ekonominiais sunkumais.
Finansų ministrė tikina, kad kompensavus dalį paskolų palūkanų, galimai vėl augtų infliacija. Centriniai bankai tam ir didina EURIBOR palūkanas, kad vartojimas ir kainos mažėtų. Tai tikėtina, kad grąžindami dalį pinigų, tik pailgintume aukštų palūkanų laikotarpį.
Man labiau nei keistas toks finansų ministrės pasakymas. Tai ir algų didinimas skatina infliaciją, ir įvairiausių išmokų didinimas, ką darė šita valdanti dauguma su ta pačia finansų ministre priešakyje – tai irgi skatina infliaciją. Kompensacijos už elektros kainas, kurios dabar yra taikomos iki birželio 1 dienos, irgi prisideda prie infliacijos augimo. Taip? Turbūt, kad taip.
Bet ar tai padeda žmonėms tuo momentu akumuliuoti ekonominius sunkumus? Aš manau, kad taip. Ir šitoje vietoje mes kalbame irgi apie pagalbą žmonėms, kurie ne dėl jų kaltės, ne dėl komercinių bankų kaltės susiduria su pakankamai reikšmingais ekonominiais iššūkiais, paėmus būsto kreditus.
Mes kalbame apie vieno būsto kreditą, mes nekalbame apie tuos, kurie paėmė antram, trečiam, ketvirtam būstui kažkokius kreditus. Mes kalbame tik apie tuos žmones, kurie tiesiog neturėjo kito pasirinkimo. Ir kai sakoma, kad čia siekis pagelbėti kažkokiems turtingiesiems ar panašiai, tai aš turbūt nepasakysiu didelės paslapties, jeigu įvardinsiu, kad turtingieji turbūt perka be būsto kreditų.
Apmokestinti bankų viršpelnius nori ir valdantieji, ir opozicija – tik skirtingais būdais. Bet ką akcentuoja ir dalis politikų, ir ekonomistų, kad naujas mokestis bankams faktiškai užkirs kelią naujų bankų atėjimui į mūsų rinką, ko mes siekiame tam, kad klientai mokėtų mažesnius pinigus. Tai ar svarstote, kokių pasekmių tai gali turėti ateityje?
Žinoma. Bet žiūrėkit, o kiek komercinių bankų iki šiol atėjo į mūsų rinką? Kai kreipėsi premjerai, kai kreipėsi Vyriausybės. Reikia labai aiškiai įvardinti, kur yra problema ir dėl ko nauji komerciniai bankai neateina į mūsų rinką.
Todėl, kad mūsų rinka yra labai maža ir labai sekli. Čia reikia kooperuotis ne tik Baltijos šalių regionui, gal su Lenkija bandyti pritraukinėti naujus žaidėjus į rinką.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Labiau reikia
Jei gražins žmonėms toliau infiliacija augs
