Verslininkai skundžiasi, kad pasigenda pagalbos iš valstybės. Esą politikai, užuot siūlę realią pagalbą verslams, bando užkrauti didesnę mokestinę naštą, kalba apie minimalios algos didinimą, kuris verslui tokio ekonominį sunkmetį neva būtų pražūtingas. O štai ekonomistai prognozuoja krizės piką šių metų rudenį.
Lietuvos ekonomika įžengė į krizę. Per pirmąjį metų ketvirtį BVP susitraukė 3 proc. O per metus – 3,6 procento. Tačiau ekonominį sunkmetį jaučia ne visi.
Kai kurie pakalbinti lietuviai sako, kad taupyti ir ieškoti pigesnių produktų tenka, o kiti apie jokią krizę esą net negirdėjo:
„Sunkmetis muset tiem, kam sriuba per sūri, briliantai per maži. Tai va, tiem, kam briliantai per maži, tai jie matyt sunkmetį jaučia.“
„Jau kaip man, kaip pensininkei, tikrai jaučiasi, jau dabar jaučiasi. Jau ateini ką nusipirkai, susimokėjai – pusė pensijos.“
„Va nusipirkau, irgi akcija buvo, jei nebūtų akcijos – nebūčiau pirkus.“
„Jaučiasi biški, bet taip, kad labai... tai kol kas.“
„Pigesnių produktų visad ieškom, kitaip neišeis niekaip. Stengiuosi į parduotuvę tik kartą į savaitę vaikščiot.“
„Kadangi esu studentė. <...> Tikrai jaučiasi, išgyventi reikia, reikia dirbti. Už maistą išleidžiam daugiau, nuoma padidėjusi.“
„Kol kas kelionių neplanuojam. <...> Lieka mažiau pinigų.“
„Kol kas nejaučiu ir nematau, kad iš mano aplinkinių kažkas labai pajaustų. <..> Gyvenam kaip gyvenom.“
„Kol kas neteko taupyt.“
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad, nepaisant prastėjančios ekonominės situacijos, gyventojų lūkesčiai kol kas stebėtinai geri. Mat įmonės nuo metų pradžios pakėlė algas ir tai šiek tiek pagerino žmonių finansinę padėtį.
„Bet reikia suprasti, kad bet kokiu atveju ekonominė situacija artimiausiu metu negerės. Ir gyventojų lūkesčiai gali šiek tiek nukristi“, – teigia A. Izgorodinas.
Tačiau vartojimas esą ne radikaliai, bet jau kiek pakrito. Nors mažmeninė prekyba buvo stabili sausį, kovą ji krito 7 proc.
„Gali būti, kad žmonės Lietuvoje dėl pakilusių palūkanų ir infliacijos taip pat šiek tiek pradėjo riboti ne pirmo būtinumo ir ilgo galiojimo prekių pirkimus“, – kalba A. Izgorodinas.
Pasak Izgorodino, žmonės nujaučia, kad ateina recesija, prisideda ir pakilusios prekių, paslaugų kainos ir ECB vis didinama palūkanų norma – visa tai dar labiau tuština žmonių kišenes. Tačiau radikalaus vartojimo kritimo ekonomistas ateityje nemato.
„Vartojimas, nepaisant visų rizikų, turėtų likti ganėtinai stabilus, ir neturėtų stipriai nukristi dėl to, kad žmonės kol kas neblogina labai stipriai prognozių dėl darbo rinkos perspektyvų“, – aiškina A. Izgorodinas.
Ekonomikos sulėtėjimą labiausiai jaučia pramonė. Metinis apdirbamos gamybos nuosmukis siekė 7,5 proc. Lietuvos įmonės per mėnesį eksportuoja prekių milijardu eurų mažiau nei praėjusių metų rugsėjį.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius sako, kad esant tokiai situacijai verslams turėtų padėti valstybė.
„Reikėtų, visų pirma, nedidinti mokestinės naštos šiuo metu verslui, reikėtų kaip tik didinti konkurencingumą, nes eksportuojantis verslas generuoja labai daug pridėtinės vertės, ir smulkus vidutinis verslas, kuriuos apjungia PPAR, sukuria BVP virš 60 proc.“, – teigia S. Leonavičius.
„Kai priimami papildomi kaštai, kai neišdiskutavus ir neišanalizavus realios situacijos, siūloma padidinti vėl MMA, kas iššaukia visą grandinę kaštų brangimo“, – sako Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys Gintaras Didžiokas.
Esą tai tik blogina įmonių situaciją, nes atsiranda papildomų kaštų. O įmonės produkcijos branginti negali, mat taip jas nukonkuruos kaimyninės šalys, siūlančios produkciją mažesnėmis kainomis.
„Ekonomika iš tikrųjų yra karo ekonomika, ji yra neapibrėžta, paklausa krenta užsienyje, mūsų pagrindinėse eksporto rinkose, dėl to pramonė ir pajuto iš karto šitą efektą. Stebim situaciją, su verslais kalbamės, ne pirmą mūsų krizė, įveiksim ir ją“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad verslus išgelbės 1 mlrd. eurų įliejimas į ekonomiką.
„Per šiuos metus esam suplanavę net 4 fondų investicijas, pagalba smulkioms ir vidutinėms įmonėms pirmiausia persitvarkyti energetiškai, kad visi mokėtų mažesnes sąskaitas už energiją, kad turėtų galimybes persitvarkyti į atsinaujinančią energetiką“, – sako A. Armonaitė.
Nepaisant to, kad pramonė silpsta, ekonomistas Izgorodinas esą didelės atleidimų bangos neprognozuoja.
„Taip, nedarbo lygis keliais proc. gali padidėti. Bet Lietuvoje fundamentaliai mes dar turime didžiulį chronišką darbuotojų trūkumą. Ir tie darbuotojai, kurie bus atleisti, pavyzdžiui, medienos, baldų, ir kituose sektoriuose – juos absorbuos kitos įmonės, kitų sektorių bendrovės, kurios dar fiksuoja didelį vartojimą“, – kalba A. Izgorodinas.
Anot Izgorodino, tiek žmonės, tiek verslai lengviau atsikvėpti galės tik kitų metų pradžioje, kai ECB ims mažinti palūkanas.
.jpg)
