Kepėjai iš orkaitės traukia karštą kvietinę duoną su saulėgrąžomis. Jos kilogramas šioje kepykloje kainuoja 4 eurus, 20 centų. Paskutinį kartą kepykla kainą kėlė praėjusių metų lapkritį, tada duonos kilogramas buvo 40 centų pigesnis. Kol kas verslas dar labiau branginti produkcijos neplanuoja.
„Dabar nekėlėme ir kol kas neplanuojame, nes tendencija yra į gerąją pusę. Žaliavų kainos leidžiasi tik tai kvietinių miltų, visos kitos stabiliai vienodos“, – sako „Velželio duonos“ vadovas Vaidas Baranauskas.
Verslas džiaugiasi, kad pakilus duonos kainoms neprarado pirkėjų.
„Praeitų metų pabaigoje mažėjimo tendencija buvo, mažėjo pirkėjų, bet dabar po truputėlį vėl atsigauna. Kadangi ši žiema buvo tokia švelnesnė ir žmonės turbūt susitaupė daugiau pinigų“, – kalba V. Baranauskas.
Per praėjusius metus šioje kepykloje duona ir kiti produktai pabrango maždaug trečdaliu. Panašias tendencijas rodo ir naujausia išankstinė vasario mėnesio infliacijos statistika, kurią pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuoja valstybės duomenų agentūra.
Lygiai per metus duona ir grūdų produktai pabrango kiek daugiau nei trečdaliu. Šis kainų augimas didžiausias maisto kategorijoje. Po to rikiuojasi pieno produktai, saldumynai ir aliejus. Ekonomistai mano, kad maisto kainos pagaliau pasiekė savo piką: per paskutinį mėnesį dalis produktų šiek tiek atpigo.
Marijampolėje kelias maisto prekių parduotuves turintis verslininkas pasakoja, kad sumažėjo pieno produktų kainos.
„Gamybininkai sumažino kainas, mes taip pat savo antkainį sumažinom ir kainos lentynoje gavosi ženkliai mažesnės negu buvo“, – tikina verslininkas Virginijus Navikas.
„Labai ženkliai sumažėjo ir elektros kaina, ir gamtinių dujų kaina. Žaliavinio pieno supirkimo kainos sumažėjo penktadaliu, dabar yra maždaug tokiame lygyje, kur buvo prieš metus, pinga ir perdirbimas pieno produktų, matome galutiniai pieno produktai, varškė, pienas, kietasis sūris parduotuvėse jau yra pigesnis nei buvo prieš porą mėnesių“, – komentuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Pieno produktai yra pingantys, dauguma kitų maisto kainų, jos yra arba stabilizavusios arba gali šiek tiek didėti“, – sako „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tiesa, keliais procentais atpigę pieno produktai guodžia ne visus gyventojus:
„Viskas brangsta, o ne pinga. Ypač mums, pensininkams, aktualu, nes žiemą, kai mokesčiai, viskas brangiau.“
„Pieno, jo, nukrito kažkiek, bet nedaug, mačiau, sviestas jau čia pigiau. Renkiesi, kas pigu, nes kitaip neišeina gyventi.“
„Nematau nieko, kad būtų geriau.“
„Aišku, ne visus guodžia tas faktas, kad pora procentų sumažėjo tos kainos, jos vis tiek išlieka gerokai aukštesniame lygyje nei buvo prieš metus. Tam, kad gyventojai sugrįžtų vėl į tą patį įperkamumo lygį, kad galėtų nusipirkti tiek pat maisto produktų, kiek galėjo praėjusių metų pradžioje, toliau turi sparčiai augti atlyginimai“, – teigia N. Mačiulis.
„Infliacijos pikas jau yra praeitas, dabar matysim tiesiog situacijos stabilizavimąsi“, – tvirtina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Kol pieno produktų kainos šiek tiek krenta, ūkininkai perspėja, kad gyventojų pinigines paplonins daržovės.
Jungtinėje Karalystėje prekybos tinklas „LIDL“ pranešė, kad vadovaujasi kolegų pavyzdžiu ir pradės riboti agurkų, pomidorų, paprikų prekybą. Mat šių šiltnamio daržovių dėl prastų orų Ispanijoje, Maroke trūksta visame senajame žemyne. Lietuva taip pat jaučia šį efektą. Per vieną mėnesį importuotų trumpavaisių agurkų kilogramas vidutiniškai pabrango daugiau nei trečdaliu nuo 2 eurų 80 centų iki 3 eurų 88 centų. Per mėnesį 63 centais pabrango pomidorų kilogramas. Dar labiau išbrango paprikos.
„Agurkus lietuviškus pradėjo skinti, tikrai, manau, trūkumo nebus. Galbūt bus kažkiek kainų skirtumas. Kadangi bus trūkumas Jungtinėje Karalystėje, tai Jungtinė Karalystė siūlys tikrai aukštesnę kainą. Gali persiversti taip, kad tas lietuviškas agurkas išvažiuos į Jungtinę Karalystę“,– kalba Šiltnamių asociacijos pirmininkas Evaldas Masevičius.
Lietuvos ūkininkai mano, kad didesnės daržovių kainos gali laikytis Lietuvoje iki kovo antrosios pusės.
Mėnesinė infliacija šiuo metu siekia 6 dešimtąsias procento, lygiai tiek pat, kiek sausį. Nors prekių kainos stabilizavosi, infliaciją į viršų tempia paslaugos.
„Čia turbūt nebus labai daug gerų naujienų artimiausiu metu, paslaugos praėjusiu metu brango dešimtadaliu, panašiai gali brangti ir šiemet. Pagrindinė to priežastis yra kylančios darbo sąnaudos. Nuo sausio 1-osios 15 procentų padidėjo mėnesinis atlyginimas“, – kalba N. Mačiulis.
„Jeigu sausį ta mėnesinė infliacija buvo mažesnė nei tikėjomės, vasarį ji šiek tiek didesnė nei tikėjomės“, – teigia T. Povilauskas.
Ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacijai toliau mažės. Nors paslaugos toliau brangs, pasak ekonomistų, realu, kad ateityje, pavasarį, vasarą, pasitaikys mėnesių, kai bus fiksuojama mėnesinė defliacija, kai kainos šiek tiek susitrauks.
