Lietuvos bankas pastebi, kad žmonės jau pradeda įdarbinti santaupas – bankams ir kredito unijoms padidinus palūkanas už indėlius, tautiečiai vis dažniau sudaro terminuotųjų indėlių sutartis.
Marijampolietė Kristina su sūnumi dienos pietų į kavines užsuka ne kasdien, tačiau visai atimti iš savęs šio malonumo nesiruošia.
„Gal dažniau savaitgalį negu darbo dienom, bet smagu kavinėse. Ar ne, Dominykai? Smagu“, – sako Kristina.
Nors klientus prie staliukų neramina išsipūtusios kainos, „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį išlaidos restoranuose, įvertinus infliacijos poveikį, išaugo 12 procentų.
„Atrodo, nenorim susent greitai, dar norim ir kavinės, ir restoranų“, – kalba marijampolietė Monika.
„Pramogaut grįžus anksčiau būdavo daug lengviau nei dabar, dabar tikrai viskas labai brangu“, – tvirtina marijampolietė Jolita.
„Tik pagalvoji, verta ar ne. Visiškai neatsisakai“, – sako marijampolietė Virginija.
„Tokie dviprasmiški signalai. Iš vienos pusės atrodo, kad tam tikra gyventojų grupė, didelė grupė, atsisako maisto produktų, perka pigesnius. Kiti gyventojai toliau pramogauja, išlaidauja“, – komentuoja ekonomistė Greta Ilekytė.
Apie tai, kad ženkli dalis tautiečių taupo, signalizuoja mažmeninės apyvartos skaičiai.
„Gruodžio mėnesį bendri mažmeninės prekybos rodikliai labai nuvylė, mažmeninė prekyba per metus nukrito apie dešimtadalį, daugumoj kategorijų matosi minusas. Panašu, kad neturėsime didesnio vartojimo atšokimo šių metų pradžioje, nes dalis žmonių taupo pinigus dėl sparčiai kylančių kainų“, – aiškina ekonomistas Aleksandras Izgorodin.
Taupymo mastus iš dalies atspindi ir augantys žmonių indėliai. Gruodį, palyginti su lapkričiu, santaupų padaugėjo beveik milijardu eurų. Bendra lietuvių indėlių suma artėja prie 22 milijardų. Dalį prieaugio galėjo lemti darbuotojų premijos ar iš anksto už sausį išmokėti atlyginimai, tačiau pagrindinė priežastis esą kita.
„Darbo užmokestis ir toliau auga gan sparčiai, bedarbių lygis taip pat išlieka rekordiškai žemas. Pirmiausia, gyventojų finansinė padėtis iš esmės neblogėja ir, žiūrint į ateitį, gyventojai įsivertina, kad situacija gali pablogėti ir atsideda rezervus juodai dienai“, – teigia Lietuvos banko atstovas Algirdas Prapiestis.
Tik ar visiems pavyksta susitaupyti? Štai, ką sako gyventojai:
„Ne. Einu iš „sveikatinės“, siuntimo negavau, reikėjo sumokėti 70 eurų. Neplanuotos išlaidos – ėjau, paslydau, griuvau. Tai ką čia sutaupyt.“
„Turim juodai dienai. Karo atvejui.“
„Išleidi, o juodai dienai – ir nelabai.“
„Šį mėnesį kažkaip sunkiai. Šildymo kainos didelės ir vandens.“
„Sutaupau, be santaupų negalima gyventi. Nors kiek reikia. Susirgsi, nelaimė kokia, ar kas.“
„Mažiau, tikrai mažiau, todėl, kad brangsta viskas.“
„Nėra iš ko. Viena pensija – iš ko taupyt? Kam taupyt tokiam amžiuj?“
Šviesioji augančių indėlių pusė esą – kad jie vis dar netampa išlaidomis.
„Dar nesam tokioj situacijoj, kad jau mums reikia išsitraukti tas santaupas ir jas naudoti einant į parduotuvę. Tai čia įdomus aspektas, kad turim tą buferį ir dar galim jį panaudoti“, – tvirtina G. Ilekytė.
Tačiau kiti santaupomis galėję tapti pinigai iškeliauja į bankų kišenę – už paskolas.
„Brangstant paskoloms ir kylant palūkanoms, dalis gyventojų augančius atlyginimus ir bonusus ne išleido į vartojimą, ekonomiką, o naudojo tuos pinigus paskolų palūkanų mokėjimui“, – aiškina A. Izgorodin.
Tiesa, palūkanos pagaliau bent minimaliai pradeda nešti naudą ir žmonėms. Kritikos gavę komerciniai bankai šiek tiek padidino palūkanas už terminuotus indėlius, o klientai į tai sureagavo.
„Paspartėjo naujų indėlių susitarimų sumos, vis daugiau gyventojų sudaro naujus susitarimus. Tikėtina, kad tai paskatino išaugusios indėlių palūkanų normos“, – tikina A. Prapiestis.
Jei sausio pradžioje didieji bankai už indėlius mokėjo vos kelias dešimtąsias procento palūkanų, dabar už metų trukmės indėlį bankų klientai gali gauti procentą. Kitaip tariant, už šimtą eurų – vieną eurą per metus.
„Per pusmetį ji padidėjo trigubai, nuo 0,3 proc. Ypač mažieji rinkos dalyviai siūlo patrauklesnes palūkanas, siekiančias apie 3 proc.“, – kalba A. Prapiestis.
Visgi, pasinaudoti palūkanomis skuba ne visi. Pasak Lietuvos banko, terminuoti yra vos penktadalis visų indėlių. Likusieji 80 procentų palūkanų neuždirba.
