Darbdavių nuomone, žmonės turėtų mažinti vartojimą, o ne laukti didesnių atlyginimų, mat jų didinimas tik dar labiau augins infliaciją.
O profsąjungų teigimu, atlyginimai turėtų augti tokiu pat procentu, kaip išlaidos ar infliacija. Taip pat reikėtų daugiau dėmesio kreipti į vidutinį atlyginimą gaunančius darbuotojus, kurie tampa jautresne grupe, nei uždirbantys minimumą.
Perkamoji galia sumažės bent 4–5 proc.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento Dano Arlausko teigimu, įvertinus tai, kad Lietuvos gyventojai yra sukaupę apie 20 mlrd. eurų bankuose, ir tai, kad pradeda startuoti europinė parama, pats gyvenimas, jo nuomone, nepablogės.
Tačiau, kalbant apie realiąją perkamąją galią, D. Arlausko teigimu, ji akivaizdžiai sumažės: „Ji dabar jau yra sumažėjusi apie 6 proc. dėl infliacijos. Tai vizualiai gali atrodyti, kad atlyginimai šiek tiek paaugs, bet aš nematau, kad infliacija mažės.
Taigi net jei atrodys, kad piniginė išraiška neblogėja, perkamoji galia bent 4–5 proc. tikrai sumažės – už didesni kiekį pinigų mes nusipirksime mažiau.“
Anot pašnekovo, nemažai ūkio sektorių nukentės, pavyzdžiui, pramogų ar grožio, kur yra daug rankų darbo, kyla kainos, dėl to žmonės pamąstys, ar tikrai verta išlaidauti.
Jo nuomone, gamyba, transportas, ryšiai, energetika, maistas, statybinių medžiagų gamybos ar prekybos ir panašūs sektoriai neturėtų nukentėti, nes yra gyvybiškai reikalingi.
Reikia mažinti vartojimą, o ne didinti atlyginimus
D. Arlauskas įsitikinęs, kad atlyginimas ateinančiais metais tikrai nekils daugiau nei šiemet. Jo teigimu, bankai kreditus teiks atsargiau, tad jei įmonė negalės skolintis – negalės kelti ir atlyginimų.
O kelti atlyginimus iš pelno, anot konfederacijos prezidento, negalima ir nėra taip paprasta, nes yra savininkai, akcininkai, kuriems reikia mokėti dividendus.
„Mūsų ekonominėje struktūroje viskas eina iš bankinio sektoriaus, skirtingai nei Amerikoje, kur viskas eina iš kapitalo rinkos. Todėl bankai tampa vis atsargesni. Žinau atvejų, kai įmonių apyvarta plečiasi po 200 proc. per keletą metų, bet jos negauna paskolų, nes bankai žiūri, koks iš tikrųjų yra finansinis srautas, pasaulinė ekonominė raida ir jie mato, kad yra nemažai neapibrėžtumų.
Taigi nežinomųjų yra tiek daug, kad prognozuoti optimistinių scenarijų aš negaliu. Pasakysiu taip, kad dar nematau, jog Lietuvos languose būtų degamos žvakės kaip Ukrainoje arba kad jos būtų perkamos masiniais kiekiais kaip Didžiojoje Britanijoje. Tas optimizmas pas mus yra, esame dar saugioje situacijoje, nekalbant apie plėtrą. Taigi nereikia lūkesčių dėl geresnio gyvenimo nei dabar, reikia džiaugtis tuo, ką turime“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot D. Arlausko, Lietuvos ekonomika – gan stipri, bet ne tiek, kad atlaikytų visus pasaulio iššūkius.
Jis tikino, kad šiuo metu žmonėms tiesiog reikia sumažinti vartojimą ir tada jie jausis saugiai, nebereikės galvoti apie atlyginimų didinimą:
„Tai yra apgaulinga schema. Jau seniai įrodyta, kad beatodairiškas atlyginimų kėlimas didina infliaciją – tai kam save apgaudinėti? Mūsų ekonomika nesugeneruoja tiek vertės, kad su atlyginimų didinimu galėtume didinti ir perkamąją galią. Todėl reikia elgtis išmintingai ir neskubėti su atlyginimų didinimais.“
Algos turi kilti tiek pat, kiek kainos?
Vis dėlto Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Ruginienės nuomonė – kitokia. Ji pabrėžė, kad gyventojai neturėtų pasiduoti panikai ir gąsdinimams viešojoje erdvėje, nes viskas nėra taip blogai, kaip stengiasi parodyti darbdaviai.
I. Ruginienės nuomone, žmonėms nereikėtų „pasimauti“ ant prognozių, nes jos dažnai daro tam tikrą įtaką ekonominei būklei, sukelia tam tikras pasekmes.
Pavyzdžiui, kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad atlyginimai augs 5–7 proc. ir taip siunčia žinutę, kad darbdaviams nereikės per daug versti kišenių, ir apsidraudžia, kad darbuotojai didesnio kilimo nereikalaus.
„Situacija tokia, kad kyla ne tik energetikos, bet ir paprasčiausių maisto produktų kainos. Jei mūsų verslininkai pažabotų godumą ir nekeltų kainų taip, kaip jiems patinka, tada galbūt ir atlyginimų kelti nereikėtų.
Tačiau jau antrus metus stebime, kad atsiradus bet kokiai priežasčiai – pandemijai, karui, energetikos kainų kilimui – verslams atsiranda priežastis pakelti kainas nesuprantamu procentu, kuris neturi jokio sąryšio su savikainos didėjimu. Nors matome, kad jų pelnas nėra tokioje stagnacijos būsenoje. Tai akivaizdu, kad norint išlaikyti tą pačią perkamąją galią reikia didesnių pajamų“, – dėstė pašnekovė.
Derantis dėl didesnio atlyginimo darbuotojams ji rekomenduoja turėti platesnį žvilgsnį ir koncentruotis ne į prognozes, o į tai, kas vyksta aplinkui, kaip pastaraisiais metais kilo atlyginimai.
I. Ruginienės teigimu, infliacija Lietuvoje siekia daugiau nei 20 proc., taigi kitais metais verta kalbėti apie tokį atlyginimą, kuris kompensuotų padidėjusias išlaidas. Kitu atveju kalbėti apie didesnį atlyginimą nėra prasmės – jei atlyginimas nepadengia padidėjusių išlaidų, tai akivaizdu, kad jis realiai mažėja.
Ji tikina, kad atlyginimas turi kilti absoliučiai visiems darbuotojams nemažesniu procentu, nei dabar fiksuojamas infliacijos lygis.
Atskirtis tarp atlyginimų – nelogiška
LPSK pirmininkė atkreipė dėmesį, kad taip pat ir skirtumas tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbuotojo turėtų išlaikyti tam tikrus europinius standartus ir būti ne mažesnis nei 20 proc.: „Nes dabar – tikrai nenormalu, kad prie minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pridėjus 10 eurų staiga tai tampa atlyginimu kvalifikuotai darbo jėgai.
Be to, kalbėdami apie pajamas kažkodėl visada koncentruojamės į MMA, bet pamirštame vidutinį darbo užmokestį gaunančius darbuotojus. MMA gaunantys asmenys gali prašyti įvairių socialinių išmokų, lengvatų, nemokamo maitinimo mokyklose ir pan. O vidutinį atlyginimą uždirbantys žmonės moka visas sąskaitas 100 proc. Taigi kartais išeina taip, kad jų padėtis gali būti socialiai jautresnė nei tų, kurie uždirba minimalų atlyginimą.“
Pašnekovė įsitikinusi, kad žmonėms nereikia prarasti vilties, o tiesiog imtis veiksmų ir reikalauti didesnio atlyginimo. Mat darbuotojai nuolat gauna niūrias prognozes, kuriomis siekiama nuteikti blogesniam scenarijui, kad žmonės neturėtų daug lūkesčių ir sulaikytų savo norus.
„Bet nebūna viskas taip blogai. Reikia nepasimauti ant kabliuko – prognozės yra filosofija, todėl reikia analizuoti, domėtis ir žinoti, kad jei auga kainos, turi augti ir pajamos“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Kiek kitais metais kils atlyginimai?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad naujausiame Ekonominės raidos scenarijuje 2023 m. numatomas 8,1 proc. darbo užmokesčio augimas, t. y. lėtesnis nei 2021–2022 m.
Ministerijos teigimu, nuo 2023 m. pradžios MMA didėja iki 840 eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų. Pastarąjį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 88 eurais „ant popieriaus“.
Atstovai skaičiuoja, kad 13,7 proc. Minimalusis valandinis atlygis nuo 2023 m. pradžios didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,67 euro arba taip pat apie 15 proc. O iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 37,6 mln. eurų.
Ministerija atkreipė dėmesį, kad paprastai padidinus MMA kyla ir kvalifikuotų darbuotojų atlyginimai.
„Nuo 2023 m. pradžios 5 eurais nuo 181 iki 186 eurų didinamas ir bazinis pareiginės algos dydis. Bazinio pareiginės algos dydžio padidėjimas palies valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, politikų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimus – daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. 2022 m. pareiginės algos bazinis dydis didėjo 4 eurais.
Baziniam dydžiui padidinti 5 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 127,6 mln. eurų per metus. 2023 m. didinti pareiginės algos bazinį dydį iki 186 eurų Vyriausybė įsipareigojo Nacionaline kolektyvine sutartimi“, – komentavo ministerijos atstovai.
Anot jų, nuo 2023 m. sausio 1 d. pareiginės algos padidės apie 17 tūkst. nekvalifikuotų (D lygio) darbuotojų, kuriems nustatytas minimalusis darbo užmokestis (padidės apie 83 eurais į rankas), apie 25 tūkst. darbuotojų, kurie gauna minimalius koeficientus (atlyginimas padidės 98–158 eurais), daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų.
Ministerijos aiškinimu, maksimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžius nuspręsta didinti siekiant atliepti matomą tendenciją, kad dalis biudžetinių įstaigų darbuotojų jau yra pasiekę maksimalias koeficientų lubas. Nuo kitų metų maksimalūs koeficientai didės 11–16 proc., t. y. vidutiniškai apie 350 eurų.
Algos pagal pareigybes
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad kils ir minimalūs pareigybių koeficientai.
A lygio pareigybėms būtinas ne žemesnis nei aukštasis universitetinis arba koleginis išsilavinimas. B lygio pareigybėms reikalingas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų. C lygio pareigybėms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija.
Taigi A, B ir C lygio pareigybių minimalūs koeficientai padidinti nuo 10 iki 12 proc. (A ir B lygio pareigybių minimalius koeficientus didinant 0,5 koeficientiniais dydžiais, C lygio – 0,4), administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų, įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareigybių minimalūs koeficientai padidinti 0,6 koeficientiniu dydžiu.
Ministerijos atstovai nurodė, kad, pavyzdžiui, turinčių minimalius koeficientus savivaldybės daugiafunkcinio centro vadovo, rajono turizmo informacijos centro vadovo, rajono kultūros centro vadovo pareiginė alga nuo 2023 m. dėl minimalių koeficientų ir dėl bazinio dydžio padidinimo padidėtų 154 eurais, sporto centro vadovo, kuris turėjo maksimalų koeficientą, pareiginė alga tik dėl bazinio dydžio padidėtų 74 eurais.
Mažiausią koeficientą turinčiam A lygio darbuotojui, pvz., kalbos redaktoriui ar buhalteriui pareiginė alga dėl bazinio dydžio didėjimo ir dėl mažiausio koeficiento didėjimo padidėtų 120 eurų.
Jeigu tai A lygio darbuotojas, pvz., finansininkas ir jo koeficientas yra maksimalus, jam dėl bazinio dydžio pareiginė alga padidėtų 58 eurais. C lygio pareigybėms – jeigu tai mažiausią koeficientą turintis slaugytojo padėjėjas, jam pareiginė alga dėl bazinio dydžio didėjimo ir dėl koeficiento didėjimo padidėtų 98 eurais. Jeigu tai C lygio darbuotojas, pavyzdžiui, vairuotojas, turintis didžiausią pareiginės algos koeficientą, jam pareiginė alga tik dėl bazinio dydžio padidėtų 39 eurais.
„Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama pareiginės algos bazinį dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat priemokos, premijos ar užmokestis už viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.
Pavyzdžiui, slaugytojo padėjėjo, virėjo, turinčių ne minimalius koeficientus, pareiginė alga dėl bazinio dydžio pokyčio padidės 26 eurais. Vairuotojo, turinčio didžiausią pareiginės algos koeficientą, pareiginė alga tik dėl bazinio dydžio padidės 39 eurais. Teisininko, turinčio maksimalų koeficientą, pareiginė alga dėl bazinio dydžio padidės 58 eurais. Sporto centro vadovo, kuris turėjo maksimalų koeficientą, pareiginė alga tik dėl bazinio dydžio padidės 74 eurais“, – dėstė ministerija.
