„(...) turime paradoksalią situaciją. Visos viešojo transporto kolektyvinės sutarties sąlygos suderėtos ir suderintos, vairuotojų darbo sąlygos ženkliai pagerintos. Parašai ant sutarties gali būti sudėti šįvakar. Tačiau profsąjunga nenori stabdyti streiko. Kodėl?“ – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje po pirmadienį vykusių derybų pranešė meras.
Anot jo, savaitgalį profsąjungos atstovai pareikalavo, kad streikuojantiems darbuotojams būtų sumokėta pusę darbo užmokesčio, pirmadienį šį reikalavimą jie atsiėmė, bet iškėlė naują – prašo vairuotojo atlyginimus padidinti dar 9 procentais.
„Priminsiu, kad toks profsąjungos reikalavimas buvo iškeltas dar pernai. VVT ne tik atsižvelgė į jį, bet net padvigubino – nuo lapkričio VVT vairuotojų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., o jei pridėsime balandį buvusį 11 proc. vidutinį augimą, galime skaičiuoti, kad vien šiemet vairuotojų atlyginimų vidurkis augo bent trečdaliu. Dabar jis atitinka Vilniaus atlyginimų vidurkį ir yra didesnis nei konkuruojančiose pervežimų įmonėse, kurios irgi veža vilniečius, šiandien – labai sklandžiai“, – teigė meras.
Pasak jo, dar 9 proc. didinti atlyginimą nesą pagrindo, be to, tai būtų finansiškai nepakeliama našta VVT.
„Mieste viešasis transportas yra esminis poreikis, tačiau juk ne vienintelis, o kelti bilietų kainos irgi nesinori“, – tvirtino R. Šimašius.
VVT profsąjunga dėl geresnių darbo sąlygų protestuoja dvi savaites, siekdama su įmone sudaryti kolektyvine sutartį.
Bendrovė skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainuoja apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“, jos keleivius veža įprastu grafiku.
