Geresni rezultatai nei tikėtasi Europoje gali sumažinti ir paskolų palūkanų augimą. Tiesa, staigių pokyčių nebus. Pasak dalies ekonomistų, reikės ne vieno mėnesio, kol geri ženklai virs mažesnėmis kainomis parduotuvių lentynose.
Panevėžyje įsikūręs prekybos centras, kurio savininkai dalį maisto produktų gamina patys, vietoje, mieste veikia jau 30 metų. Verslas atvirauja: išbrangusi elektra, žaliavos vertė kelti kainas – pernai vienas čia parduodamas čeburekas kainavo 1,80, o šiemet jau 2 eurus.
„Mūsų produkcija pabrango iki 15-os procentų, pranešimus mes gaudavom iš tiekėjų, iš perdirbėjų iki 30 procentų, kad brangsta jų tiekiama produkcija. Išgyventa ne viena krizė, ne vienas nuosmukis, ne vienas pakilimas, laikomės“, – kalba prekybos centro „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdenė.
Pasak verslininkės, ateityje, kiek mokėsime už maistą, priklausys nuo elektros kainos. Tačiau kol kas ženklų, kad produktai pinga, nėra.
„Kyla, dar gaunam pranešimų, kad kainos kyla, žiūrėsim, stebėsim, kas toliau“, – sako M. Gruzdenė.
Lietuvoje kainų augimas, prekių ir paslaugų metinė infliacija gruodį siekė 21-ą procentą ir 7 dešimtąsias. Kainų augimas didelis, tačiau traukiasi. Ekonomistai akcentuoja, kad mažėjant infliacijai daugiausiai dėmesio reikia skirti mėnesio pokyčiams, kurie parodo, kiek kainos pasikeitė per 4 savaites. Jei rugsėjį valstybės duomenų agentūra užfiksavo, kad per mėnesį kainos Lietuvoje šoktelėjo beveik 3 procentais, tai dabar augimas 10 kartų lėtesnis.
„Mėnesinė infliacija teigiama, bet ji yra kone mažiausia, per labai ilgą laikotarpį ir tai rodo, kad kainų augimo tendencijos išsikvepia, tų veiksnių, kurie jas kaitintų, yra mažiau ir mažiau“, – komentuoja „INVL“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Pagrindinė priežastis, kodėl ta mėnesinė infliacija buvo maža – degalų kainos, kurios pigo pakankamai stipriai. 6–8 procentai, priklauso nuo degalų rūšies“, – kalba SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Infliacija mažėja visoje euro zonoje. Pagal vartotojų kainų indeksą, suderinta metinė infliacija euro zonoje preliminariais duomenimis nukrito iki vienaženklio skaičiaus, grubiai nuo 10 iki 9 procentų.
„Matome atpigusius tiek pramoninius metalus, tiek maisto kainų indeksai. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų organizacijos stebimas maisto kainų indeksas dviženkliais tempais pasikoregavęs nuo kovo mėnesio, pigo tiek aliejai, tiek grūdai“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Pasak dalies ekonomistų, tokia infliacija gali ir sumažinti gyventojų paskolų palūkanų kilimą.
Tiesa, Lietuva kartu su Latvija ir Estija per daug kuo didžiuotis neturi. Preliminarioje ataskaitoje Baltijos šalyse infliacija pati didžiausia ir dvigubai lenkia Europos sąjungos vidurkį, nes lietuviai mažai priešinasi kainų kėlimui.
„Lietuvoje buvo viskas daug sparčiau permesta, tos sąnaudos į galutinę kainą. Kodėl buvo perkelta, nes pirkėjai buvo mokesni. Mes labai aukštai užkilom, tai reiks laiko, kol mes nusileisim arčiau Europos Sąjungos vidurkio“, – aiškina T. Povilauskas.
Lietuvoje per metus labiausiai brango paslaugos ir prekės susijusios būstu, vandeniu, elektra, dujomis ir kitu kuru, beveik 50-ia procentų. Tada rikiuojasi maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, kurių kainos pakilo trečdaliu. Po to seka viešbučiai, kavinės ir restoranai su penktadaliu aukštesnėmis kainomis.
Ką apie kainas galvoja gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Tikrai dažniau pasižiūriu, kad būtų akcija, daugiau perku žaliavinių produktų, ne iš karto pagaminta kažkas, tos pačios kruopos, bulvės panašūs dalykai.“
„Jeigu kokios geresnės kokybės duona, ji jau tikrai pabrangusi. Stengiesi žiūrėti kainos ir kokybės santykį, kad atitiktų maždaug.“
„Jau dabar akcijų tenka ieškoti, kur „biški“ pigesnės prekės jau žiūri. Tiesiogiai pasirenkam. Ne taip, kaip anksčiau eini, bet ką perki, dabar jau galvoji.“
„Jau apie kokį drabužį nėra kalbos, jau iš senų dėvi, nėra iš ko pirkti.“
„Daugiau taupyti reikia, spaustis labiau reikia. Kai ką reikia pagalvoti ar reikalinga yra, ar ne. Pavyzdžiui, saldumynų galime jau riboti.“
„Nebūtų brangu, jeigu pajamos kiltų adekvačiai kainomis, o kadangi pajamos atsilieka 10, 20 kartų kainų augimui, tai galit suprasti. Jeigu pakelia duonai, o sviestui nepakelia, tenka valgyti tik duoną.“
Ekonomistai prognozuoja, kad metinė infliacija bėgant laikui turėtų vis labiau mažėti, tačiau įsibėgėjusio kainų augimo lengvai sustabdyti nepavyks. Pavyzdžiui, sausį specialistai tikisi šiek tiek didesnės mėnesinės infliacijos.
„Sausį mėnesinė infliacija bus ne tokia maža, kaip kas norėtų, nes jau turim nemažai kintamųjų žinomų. Tai yra ir elektros kainos lubos didėja iki 28 centų. Gamtinių dujų kainos didėjo. Sausį su tokiomis prielaidomis mėnesinė infliacija panašu bus apie 1 procentą. Vis tiek yra daugiau teigiamų ženklų, kad kainų augimas slobsta“, – tvirtina T. Povilauskas.
Prie infliacijos lėtėjimo spėjama prisidės ir mažėjantis prekių paslaugų vartojimas. Kai gyventojai perka mažiau, verslininkai yra priversti konkuruoti tarpusavyje, bando vilioti pirkėjus patrauklesnėmis kainomis.
„Pensinio amžiaus žmonės, kurie gyvena iš socialinių išmokų, neįgalieji. Aišku, jie labai pririšti prie maisto prekių infliacijos, o ten procesai užsiliks. Teigiama tendencija, bet verslui neigiama tendencija, kad vartojimas mažėja šitų segmentų, todėl ir verslas ir makroekonominiai procesai turėtų spausti kainų mažėjimą ir maisto prekių segmente“, – sako ekonomistas Boguslavas Gruževskis.
Pasak ekonomistų, reikės ne vieno mėnesio, kol gyventojai pajus infliacijos pokyčius parduotuvių lentynose. Esą vienų prekių kainos gali stabilizuotis greičiau nei kitų.
Paslaugų kainos turėtų nemažėti dėl vis dar kylančių atlyginimų dalyje šalies verslo sektorių.
