Beveik pusė milijardo žmonių, arba daugiau nei aštuoni iš 10-ies žmonių Pietų Azijoje 2021 metais negavo pakankamai maisto, o daugiau nei 1 mlrd. žmonių susidūrė su vidutinio sunkumo ar sunkiu maisto stygiumi, teigiama ataskaitoje.
Visame pasaulyje maisto trūkumo paplitimas 2021 metais išaugo iki daugiau nei 29 proc., palyginti su 21 proc. 2014-aisiais.
COVID-19 pandemija sukėlė didelių sunkumų, nes lėmė masinius darbo vietų praradimus ir sutrikimus, tuo metu karas Ukrainoje padidino maisto, energijos ir trąšų kainas, o tinkama mityba tapo nepasiekiama ne vienam milijonų žmonių, rašoma dokumente.
Paskelbtoji ataskaita yra penktoji kasmetinė apsirūpinimo maistu saugumo ir maisto įperkamumo apžvalga, kurią parengia JT agentūros, įskaitant Maisto ir žemės ūkio organizaciją, UNICEF, Pasaulio sveikatos organizaciją ir Pasaulio maisto programą.
Per šiuos metus pažanga kovojant su badu ir netinkama mityba sustojo, o vėliau smuktelėjo, nes vis daugiau žmonių prarado galimybę gauti pakankamai maisto.
JT agentūrų vertinimu, nepakankamos mitybos paplitimas 2021 metais siekė 9,1 procento.
Rodiklis buvo geresnis nei 14,3 proc. 2000-aisiais, tačiau šiek tiek didesnis nei 2020 metais.
Tokie skaičiai rodo, kad „kovos su badu lėtėjimas tęsiasi“, sakoma ataskaitoje, kurioje taip pat pabrėžiamas didėjantis maisto trūkumas, su kuriuo susiduria žmonės, persikėlę į miestus, kur jiems ne taip paprasta įpirkti maistą.
„Labai svarbu reformuoti mūsų žemės ūkio ir maisto produktų sistemas, kad būtų gaminamas maistingas maistas ir būtų užtikrinta teisinga prieiga prie sveikos mitybos“, – sakoma pranešime.
Maisto ir žemės ūkio organizacijos maisto kainų indeksas per pastaruosius kelerius metus pakilo, o 2022 metų kovo mėnesį pasiekė rekordinį lygį.
Vėliau jis kiek susitraukė, sumažėjus žaliavų kainoms, tačiau vis dar yra 28 proc. didesnis nei 2020 metais.
Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas per metus importuoja maisto už beveik 2 trln. JAV dolerių.
Tuo metu augančios pagrindinių produktų, tokių kaip ryžiai, kviečiai ir aliejus, kainos labiausiai paveikė pačius neturtingiausius gyventojus.
Tai susiję su krize, keliama esant nepakankamai maisto, pašarų, trąšų, degalų ir finansavimo.
Konfliktas Ukrainoje sudavė stiprų smūgį daugeliui šalių, priklausomų nuo kviečių, maistinio aliejaus ir trąšų eksporto iš Ukrainos.
Beveik 2 mlrd. žmonių – arba beveik 45 proc. Azijoje gyvenančių žmonių – negali sau leisti sveikos mitybos, o tai prisideda prie anemijos, nutukimo ir bado problemų didėjimo.
Pabrėžiant pandemijos, kuri ypač stipriai paveikė nuo turizmo ir gamybos priklausančių šalių pramonės darbuotojus, poveikį, ataskaitoje nurodyta, kad 2019–2021 metais beveik kas 10-as tailandietis nepakankamai maitinosi – tai didesnė dalis nei prieš kelerius metus, ir taip pat daugiau nei daugelyje kitų Pietryčių Azijos šalių, kur vidutinės pajamos yra daug mažesnės.
Pasaulio banko duomenimis, 2015–2018 metais skurdas jau buvo išaugęs 2,6 procento.
Nesveika mityba ir netinkamas maistas taip pat kenkia sveikatai ateityje ir produktyvumui, nes dėl jų vaikų vystymasis sulėtėja, jie būna išsekę ar tampa jautresni ligoms.
Ataskaitoje teigiama, kad beveik ketvirtadalis vaikų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione yra per mažo ūgio pagal savo amžių.
