Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį. Verslo įkūrėja į gimtąjį kraštą sugrįžo iš Vilniaus, kai sostinėje karantino metu neteko darbo. Moteris pasakoja, kad smulkiam verslui šiuo metu ne patys geriausi laikai.
„Kai kuriais etapais sunkiau, kai kuriais etapais lengviau. Stengiamės prisiderinti ir prie kainų, ir prie klientų poreikio, ieškom alternatyvų. Ieškom tiesiog pigesnių produktų. Kad ir tų pačių daržovių, pieno produktų. Ieškom tiekėjų ir stengiamės tiesiog išgyventi“, – sako „Virtienių restorano“ įkūrėja Neringa Striūgaitė.
Verslininkė stengiasi savo produkcijos per daug nebranginti, stengiasi pritraukti kuo daugiau klientų.
„Neplanuojame užsidaryti ir neplanuosime. Mes ir patys turime sau darbo ir kitiems sukuriame darbo vietas. Ieškosim kitų alternatyvų, gal daugiau išvešim maisto į kokias šventes, gal kaimo turizmo sodybas“, – tikina Neringa.
Tačiau pasiseka ne visiems. Šiauliuose prieš metus gyvavusi kepyklėlė neatlaikė brangstančių žaliavų, energetinių išteklių kainų ir prieš kelis mėnesius užsidarė. Apie anksčiau veikusią kepyklą byloja tik ant sienos likęs jos pavadinimas. 2022-aisiais Lietuvoje buvo registruoti 1036 bankrotai. Tai net 40 procentų daugiau negu 2021-aisiais.
„Po daug metų mažėjusio bankrotų skaičiaus, bankrotų skaičius pradėjo augti. Tas augimas buvo pakankamai reikšmingas ypatingai atskiruose sektoriuose, tarp kurių buvo maitinimo ir apgyvendinimo sektorius. Labai į metų pabaigą paūmėjo bankrotų skaičius statybose“, – teigia „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
„Per pandemiją buvo labai daug paskatų, kurios leido toms įmonėms, galbūt ne visą laiką gyvastingoms įmonėms, kurios nesukuria pridėtinės vertės, tiesiog plūduriuoja išlikti ilgiau, gauti paramą“, – sako pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Creditinfo Lietuva“ analizė rodo, kad šiemet sausio pradžioje 57 tūkstančiai Lietuvos įmonių turėjo 67 tūkstančius registruotų skolų už 328 milijonus eurų. Viena įmonė skolinga vidutiniškai 5,8 tūkst. eurų.
Verslas prognozuoja, kad bankrotų skaičius šiemet ir toliau augs.
„Žmonės pradėjo žiūrėti, kad jau negali patempti tų skolos naštų arba atidėtų mokesčių, arba paskolų. Ilgainiui jie išsidėlios ir per šiuos metus reikės grąžinti beveik visus tuos atidėtus mokesčius daugumai įmonių. Aš manau, kad tų bankrotų skaičius augs“, – tvirtina V. Janulevičius.
Ekonomistai išaugusio bankrotų skaičiaus nesureikšmina. Aiškina, kad situacija Lietuvoje gera, nes bankrutuojančias įmones keičia naujos.
„Per COIVD‘ą bankrotai buvo atidėti. Dėka dirbtinių sąlygų, kurias sukūrė valstybės parama. Bankrotų padidėjimas siejamas, kad vėl mes grįžtam į normalų pasaulį. Praeitais metais mes baigėme metus su rekordiniu skaičiumi veikiančių įmonių, virš 107 tūkstančių įmonių, kurios turėjo bent vieną darbuotoją. Natūralu, kai įmonių skaičius daugėja ir bankrotų skaičius daugėja“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Tie skaičiai yra minimalūs, jeigu praėjusį dešimtmetį vidutiniškai per ketvirtį bankrutuodavo 400–500 įmonių, tai dabar, praėjusių metų pabaigoje, per paskutinį ketvirtį inicijavo bankrotus 200 įmonių. Tai yra labai maži skaičiai. Mes matome pavienes izoliuotas problemas, iš dalies susijusias su Rusija, iš dalies kai kurios su energijos krize susidūrė, bet tai nėra plataus masto ekonominė problema“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Situaciją stebi ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė, kuri akcentuoja, kad dalis priemonių, kurios padeda sunkumus patiriančiam verslui, vis dar veikia.
„Yra ir apyvartinių paskolų, ir investicinių paskolų lengvatinėmis sąlygomis. Visai neseniai subsidijas gavo įmonės 30 milijonų eurų tos kurios imliausios energetikai, elektros kainų kompensavimui vis dar veikia mechanizmas, jis yra automoatizuotas. Kad įmones pasiekia mažesnės sąskaitos, jau iš tiekėjo, kuriam yra sukompensuota. Tų pagalbos mechanizmų yra“, – tikina ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Sunkumus patiria ne tik dalis įmonių, bet ir gyventojai, kurie šiuo metu aktyviau naudojasi vartojimo kreditais, paskolomis. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakoja, kad per pusmetį Lietuvos gyventojų vartojimo paskolų portfelis padidėjo 200 milijonų eurų ir pasiekė beveik milijardą.
„Dalis gyventojų nori išsaugoti savo turėtas galimybes vartoti, nes prie tokių kainų, pokyčių, kurių nepasivijo atlyginimų augimas, dalis gyventojų nebegalėjo nusipirkti to, ką galėdavo pirkti praeityje, ir tą trūkumą pajamų užkišdavo su trumpalaikėmis paskolomis“, – aiškina N. Mačiulis.
„Nuo gegužės mėnesio vartojimo kreditų tiek skaičius, tiek sumos pradėjo labai smarkai augti, per metus tas augimas buvo vos ne dvigubas. Jeigu anksčiau per mėnesį buvo naujų paskolų vartojimo apie 30 milijonų, tai į metų pabaigą viršijo 50 milijonų“, – komentuoja J. Rojaka.
Išaugęs skolų apetitas nėra toks didelis. Pasak ekonomistų, Lietuvos gyventojai dar nesusiduria su labai rimtomis finansinėmis problemomis, tačiau ekspertai perspėja žmones: kreditų su didelėmis palūkanomis reikia vengti.
„Klimpimas į vartotojiškas paskolas nėra gera idėja. Kartais galima paišlaidauti, nusipirkti kažkokį žaislą, kurį labai norėjai, bet tai turėtų būti labai trumpam periodui ir greitai tokia paskola reikėtų atsikratyti. Vartotojiškų paskolų augimas nerodo sveiko požiūrio į savo finansus“, – tvirtina M. Dubnikovas.
„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, vieną ar daugiau skolų Lietuvoje turi beveik 200 tūkstančių gyventojų.
