geologija

„Jūs sau po kojomis matote tik asfaltą ir žolę. O kas yra giliau, žino tik geologai. Jiems rūpi ne tik žemės, bet ir laiko gelmės“, – sako dr. G. Motuza Matuzevičius. VU Gamtos mokslų fakultete dėstantis mokslininkas jau šį penktadienį, rugsėjo 23 d., visų laukia „Tyrėjų naktyje“, Botanikos sode, kur skaitys paskaitą „Kaip žemynai keliavo“, pasakos, kada Lietuvos teritorijoje tyvuliavo jūra, ar čia buvo tropinis klimatas ir kitus netikėtus pastebėjimus.

Tūkstančių metrų gylyje po Meksikos Naikos kalnu esančiame urve rasti kristalai yra lėto augimo rekordininkai. Didžiuliai Naikos kasykloje esantys kristalai – įspūdingas reginys. Metro storumo peršviečiami kristalų strypai driekiasi pro karštą ir drėgną patalpą giliai kalno viduje.

Mikroskopiniais plaukeliais kai kurios bakterijos šalina uraną iš požeminio vandens. Atradimą mokslininkai ketina pritaikyti kurdami radiaciją valančias technologijas. Tam tikros bakterijų rūšys, pavyzdžiui, Geobacter sulfurreducens, žinomos dėl sugebėjimo padidinti arba sumažinti elektronų kiekį metaluose ir tokiu būdu išgauti iš jų energijos. Kai vandenyje ištirpęs uranas netenka dalies elektronų, jis tampa gerokai mažiau tirpiu. Kartu sumažėja ir radiacinės taršos plitimas vandeniu.

Šiandien Žemėje randami brangieji metalai gali būti dangiškos kilmės, prieš milijardus metų atkeliavę iš kosmoso, teigia mokslininkai. Tuomet, kai Žemė dar tik formavosi, dabar planetą sudarančios medžiagos jungėsi ir skirstėsi sluoksniais, priklausomai nuo jų svorio – lengvesnės medžiagos iškilo į paviršių ir dabar sudaro Žemės plutą, o sunkesnės, tokios kaip geležis, nugrimzdo į Žemės vidų, rašoma OurAmazingPlanet.com.

JAV ir užsienio šalių geologai teigia aptikę milijardo metų senumo Šiaurės Amerikos dalį, kurią gali susieti su Antarktida. Anot tyrėjų, tai kol kas tvirčiausi rasti įrodymai, leidžiantys manyti, kad Šiaurės Amerika ir Antarktida prieš 1,1 mlrd. metų buvo vienas žemynas. Tai nutiko daug anksčiau nei susiformavo Pangėjos superžemynas, pranešė Amerikos geologų draugija. „Galiu nukeliauti į Franklino kalnus Vakarų Teksase ir stovėti šalia to, kas kažkada buvo Coatso žemės Antarktidoje dalis.

Šiais metais Ukrainoje bus atnaujinta aukso gavyba, kuri buvo nutraukta 2000-ųjų pradžioje. Apie tai, kaip pranešė portalas „Delo“, pareiškė Ukrainos valstybinės geologijos tarnybos vadovas Eduardas Stavickis. Pasak valdininko, gavyba bus pradėta Vakarų Ukrainoje ir Kirovogrado srityje. Aukso atsargų yra ir Karpatuose, Donbase, Dniepropetrovsko srityje ir Kryme. Bendros Ukrainos atsargos vertinamos 2,5–3 tūkst. tonų. Kokias aukso apimtis planuojama išgauti 2011 metais, nepatikslinama.

Biržų gyventojai net didžiausiam priešui vengia linkėti skradžiai žemę prasmegti, mat šie žodžiai gali iš tiesų imti ir išsipildyti. Kasmet šiame krašte atsiveria bent 10–20 smegduobių. Biržų rajone  jų priskaičiuojama 9000. Dažniausiai naktį atsiveriančios karstinės įgriuvos – unikalus gamtos reiškinys, juo gali pasigirti tik Šiaurės Lietuva. Apie keistus įvykius šiose apylinkėse kalbama nuo seno.

Šiaurės Atlanto vandenyne mokslininkai aptiko giliai po nuosėdomis palaidotą vietovę su upių išgraužtomis vagomis ir viršukalnėmis.Geologai šį maždaug 56 mln. metų senumo pasaulį aptiko naudodami naftos kompanijoms rinktus duomenis, praneša LiveScience.com. „Tai atrodo kaip dalies teritorijos prie kranto žemėlapis. Tai kaip senovinis fosilijų kraštovaizdis, užkonservuotas 2 kilometrų gylyje po jūros dugnu“, – teigė vyresnysis tyrėjas Nicky White.

Japonų mokslininkai teigia Ramiojo vandenyno dugne radę didžiulius retųjų žemės mineralų klodus, praneša BBC. Retieji žemės mineralai naudojami gaminant aukštųjų technologijų prietaisus. Geologai apskaičiavo, kad Ramiojo vandenyno dugne yra maždaug 100 mlrd. tonų retųjų mineralų. Šiuo metu Kinijoje išgaunama 97 proc. retųjų žemės mineralų. Analitikai teigia, kad, jeigu atrastus mineralus bus galima naudoti gaminant aukštųjų technologijų prietaisus, Kinijos dominavimui gali kilti grėsmė.

Turbūt daugeliui teko girdėti, kad antrajam pasauliniam karui artėjant į pabaigą, Baltijos jūros dugne buvo nuskandinta nemažai cheminių ginklų. Galima tikėti arba netikėti įvairiais šaltiniais, galima sutikti arba nesutikti, kad ekologai, skelbiantys, jog mūsų jūroje dabar teliūškuoja bent keli tūkstančiai tonų iprito, pernelyg gąsdina visuomenę, bet faktas lieka faktu: danų žvejai iki šiol tinklais iš jūros ištraukia aviacijos bombų bei statinių ar net cisternų su ipritu.

Skalūnų dujų burbulas visuomenę ir žiniasklaidą privertė vėl atsigręžti į primirštą per sunkmetį šalies ūkio sritį – geologiją. Jai sunkmetis nesibaigia. Lietuva nėra turtinga naudingųjų iškasenų, tačiau, pasak Juozo Mockevičiaus, Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus, nors kiek paskatinta finansiškai ir teisiškai, galėtų deramai prisidėti prie ekonomikos atsigavimo. Pasak jo, Lietuvoje aptikta ir ištirta 18 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių naudojama pusė.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas nelinkęs domėtis skalūnų dujomis ir su tuo susijusiais tyrimais Lietuvoje, tačiau išsyk pakibo ant pasenusiais ir nepatikrintais duomenimis pagrįstos amerikiečių studijos kabliuko, rašo diena.lt. Sukėlė sumaištį Kai penktadienį Lietuvą pasiekė naujienos iš JAV, kuriose viešėjo energetikos ministras Arvydas Sekmokas, Lietuvos geologijos tarnyboje (LGT) vyravo sumaištis.

Jei žmonės sugebėtų pasiekti Žemės mantijos uolienas, tai prilygtų uolienų iš Mėnulio parsigabenimui ir jų tyrimui. Tikslas pasiekti Žemės mantiją neprilygtų kelionei iki Žemės centro, bet būtų pats giliausias kada nors žmogaus išgręžtas gręžinys. Toks gręžinys jau planuojamas. Mokslininkai tikisi prasigręžti per kelių kilometrų storio Žemės plutą iki karštos mantijos ir pirmą kartą gauti jos uolienų pavyzdžių.

Pasaulio gamtinių dujų ištekliai gali būti dvigubai didesni nei manyta, teigia Tarptautinė energetikos agentūra. Vertinant pagal dabartinius vartojimo mastus, pasauliui dujų dar galėtų užtekti 250 metų. Tą padėtų pasiekti ir iš skalūno bei anglių klodų išgaunamos dujos, teigė vyresnioji agentūros dujų ekspertė Anne-Sophie Corbeau. Šie skaičiavimai gali būti dar tikslinami į gerąją pusę.

Seismologams pavyko aptikti apčiuopiamų požymių, kad Mėnulis turi branduolį. Remiantis tyrimo rezultatais, kurie paskelbti žurnale „Science“, Mėnulio gelmėse tūno įkaitęs geležies branduolys. Artimiausias mūsų planetos kaimynas Mėnulis kaip tyrimų objektas, padedantis geriau suprasti Žemės raidą, mokslininkų dėmesį traukia jau seniai. Tyrėjus ypač masina natūralaus Žemės palydovo vidus, kuriame gali glūdėti šio dangaus kūno kilmės įrodymai.

Veličkos druskos kasyklose rengiamas maršrutas ekstremalaus poilsio mėgėjams, rašo „travel.ru“. 53 mln. zlotų vertės darbai turėtų būti baigti 2012-aisiais. Teigiama, jog maršrutas skiriamas tiems, kurie mėgsta aštrius pojūčius bei šiek tiek gąsdinančias keliones, nori nukrypti nuo visų lankomo maršruto ir sužinoti daugiau apie istoriją ir geologiją. Maršrutas vingiuos senosiomis kasyklos dalimis, pastatytomis XIV-XIX amžiuje.

Kinijoje tekanti Jangdzės upė puikiai nuslėpė savo tikrąjį amžių. Nustatyta, kad ji beveik 40 mln. metų senesnė, nei manyta iki šiol. Nustatyta, kad trečia pagal ilgį pasaulyje Jangdzės upė, besitęsianti 6,3 tūkst. kilometrų, atsirado prieš 45 milijonus metų, teigiama žurnale „Geology“ paskelbtame tyrime. Tuo metu ankstesni Kinijos Trijų tarpeklių srities, per kurią upė prasigraužė, nuosėdų tyrimai parodė, kad upei maždaug 1 ar 2 mln. metų.

Giliausias pasaulyje grąžtas greitai taps pakankamai giliu, kad galėtų prasigręžti iki Žemės mantijos. Bandymams bus naudojamas mokslinių tyrimų laivas „Chikyu“. Dabartinis šio laivo įranga padaryto gręžinio gylis siekia beveik 7 kilometrus, tačiau mokslininkai tuo neapsiriboja ir tikisi 2013 metais prasigręžti dar giliau, pirmą kartą įveikdami paviršinį planetos sluoksnį. Tam, kad pasiektų gilesnius sluoksnius, mokslininkai turės gerokai patobulinti esamą įrangą.

Geologų sąjunga linkusi manyti, kad nepavydėtina situacija žemės gelmių išteklių naudojimo valstybinio reguliavimo srityje susidarė dėl to, kad derinimus ar sprendimus priimančiose ir juos įgyvendinančiose valstybės valdymo institucijose nėra kvalifikuotų geologijos specialistų.

Lietuvos geologų sąjunga (LGS) pranešė, kad dėl pastaraisiais metais itin paaštrėjusio geologijos tyrimų, jų duomenų bei specialistų išvadų ignoravimo ir dirbtinių biurokratinių trukdžių kyla grėsmė sėkmingam Lietuvos naudingųjų iškasenų įsisavinimui ir darniam šios ūkio veiklos vystymuisi. Lietuvos geologai įsitikinę, kad, nepakeitus dabartinės situacijos, ateityje laukia skaudūs padariniai, teigiama LGS pranešime.

Valstybės kontrolieriai praėjusią savaitę Seimui pateikė išvadą dėl valstybės turto valdymo. Be kita ko, auditoriai atkreipė dėmesį, kad iki šiol nėra reglamentuota žemės gelmių išteklių apskaita. Viena tokių valstybės turto rūšių yra geoterminė energija, vis plačiau pasitelkiama būstams šildyti. Vakarų Lietuvos lobis Žemės, arba geoterminė, energija yra viena iš atsinaujinančios energijos rūšių.

Prancūzijos ir Ispanijos geologai nustatė, kad pakartotinis Viduržemio jūros baseino pripildymo Atlanto vandenimis procesas, prasidėjęs  prieš maždaug 5,33 mln. metų, vyko nepaprastai greitai. Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad pagrindinė Viduržemio jūros vandens masė joje atsirado greičiau, nei per 2 metus. Pasak mokslininkų, beveik prieš 5,6 mln.