geologija

JAV geologijos tarnyba (USGS) pranešė, kad trečiadienį Filipinų pietuose įvyko 6 balų žemės drebėjimas, o vietos valdžios institucijos įspėjo apie pakartotinius smūgius ir galimą žalą. Drebėjimas įvyko 18 val. 44 min. vietos (12 val. 44 min. Lietuvos) laiku netoli Monkajo savivaldybės Davao de Oro provincijoje Mindanao saloje. Pranešimų apie didelius nuostolius iš karto negauta.

Šiaurinę Filipinų dalį vėlai antradienį supurtė 6,4 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS). Vietos pareigūnai savo ruožtu įspėjo, kad galima reikšminga žala. „Tikimės žalos“, – sakė seismologė Charm Villamil. Drebėjimas įvyko maždaug 22 val. 59 min. vietos (17 val. 59 min. Lietuvos) laiku netoli Doloreso miesto. Drebėjimas, kurio židinys buvo palyginti negiliai, 15,2 km gylyje, buvo jaučiamas ir už 330 km į pietus esančioje sostinėje Maniloje.

Pietvakarių Kinijoje pirmadienį įvykus 6,6 balo žemės drebėjimui žuvo mažiausiai septyni žmonės, pranešė valstybinė žiniasklaida.  Remiantis pirminiais duomenimis, keliuose Sičuano provincijos miestuose per drebėjimą nuslinkusios nuošliaužos padarė „didelės žalos būstams“, o kai kuriose vietovėse nutrūko ryšys, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Atėnus penktadienį supurtė galingas 5,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, dėl kurio sutriko telefono ryšys, buvo apgadinta pastatų, kai kurie vartotojai liko be elektros, o daugybė panikuojančių gyventojų puolė į gatves. Valstybinė televizija ERT pranešė, kad mažiausiai du žmonės – nėščia turistė ir mažas berniukas – buvo nesunkiai sužaloti. Be to, sugriuvo du apleisti pastatai, o dar keliems namams požeminiai smūgiai taip pat padarė tam tikros žalos.

Šiaurės rytų Iraką supurtė 7,2 balo žemės drebėjimas, sekmadienį pranešė Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba. Drebėjimo epicentras fiksuotas 20.18 val. Lietuvos laiku, 32 kilometrai nuo Halabjos 33,9 kilometrų gylyje.

Ties Vanuatu sala Ramiojo vandenyno pietuose šeštadienį įvyko 6,0 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba, be cunamio perspėjimas nebuvo paskelbtas. Požemio stichija smogė 4,8 km gylyje, apie 85 kilometrai į pietus nuo Luganvilio, saliečių vadinamo Santu, nurodė JAV geologijos tarnyba.

Lenkijos geologijos ekspertai antradienį pareiškė neradę jokių traukinio, esą paslėpto nacių šalies pietvakariuose per Antrąjį pasaulinį karą, pėdsakų. Krokuvoje veikiančio mokslo ir technologijų universiteto ekspertai praeitą mėnesį ištyrinėjo įtartiną vietovę prie Valbžycho miesto Žemutinės Silezijos vaivadijoje, naudodami magnetinę ir gravitacinę įrangą. Tos grupės vadovas Januszas Madejus per spaudos konferenciją sakė: „Kaip rodo mūsų tyrimai, tunelis galbūt yra, bet traukinio nėra.

Aplinkos ministerija pranešė, kad šalyje atliekama vis daugiau žemės gelmių tyrimų. Jų skaičius, pasak Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) direktoriaus Jono Satkūno, ypač šoktelėjo praėjusiais metais – įregistruoti 769 tyrimai. Tam turėjo įtakos ir 2013 m. pakeistos Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklės. Kadangi žemės gelmės – išskirtinė valstybės nuosavybė, visi žemės gelmių tyrimai, nesvarbu, kieno lėšomis atliekami, turi būti registruojami LGT.

Amžino įšalo žemėje Sibire (Rusija) geologai atrado 4 naujus didžiulius smegimo kraterius ir keliasdešimt mažesnių tokio pat tipo duobių. Visos jos rastos tame pačiame Jamalo pusiasalyje, kur prieš pusmetį buvo atrastos pirmos garsiosios Jamalo smegduobės. Manoma, kad smegduobes suformavo metano dujos, išsiveržusios iš gelmių tada, kai dėl šylančio klimato grunte atšilo ir ištirpo amžino įšalo kaustomas litosferos sluoksnis.

Šiemet Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) šalyje užregistravo 48 naujas karstines įgriuvas, vadinamąsias smegduobes. Septyniolika iš jų susidarė pernai. Nors pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia naujų paviršinių karstinių reiškinių paprastai susiformuodavo pavasarį ar rudenį, 2014-aisiais – jau baigiantis metams, gruodžio mėnesį, sakoma Geologijos tarnybos pranešime.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) pranešė parengusi naują hidrogeologinių grėsmių žemėlapį. Jame parodytos vietos, kuriose gali prasiveržti požeminis vanduo. Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, pastaraisiais metais šalyje gerokai padaugėjo gyventojų, norinčių individualiuose namuose ar sodo sklypuose įsirengti tiek geriamojo vandens, tiek geoterminius gręžinius.

1788 m. birželį škotų geologas Jamesas Huttonas pakvietė kolegas Johną Playfairą ir Jamesą Hallą į Siccar Pointą Berwickshire`o pakrantėje. Paprasto mirtingojo akiai šis uolėtas kyšulys pasirodytų esąs amžinas ir nekintantis. Bet J. Huttonas ir jo bendrakeleiviai išmanė geriau. Kaip vėliau rašė J. Playfairas: „Atrodė, galva ima svaigti, žvelgiant į tokią gilią laiko bedugnę.“ Apsilankykite Siccar Pointe dabar ir jis tebeatrodo praktiškai lygiai taip pat, kaip atrodė 1788-aisiais.

Ketvirtadienį, spalio 2 d., Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos (LGT) per geologinio kartografavimo 50-mečiui skirtą seminarą bus pristatyti Vakarų Lietuvos geologinių lūžių žemėlapiai. Pasak Geologijos tarnybos atstovų, jie parengti tiriant šio krašto žemės gelmių erdvinius, atsinaujinančius ir netradicinius išteklius. Bendras tyrimo plotas – 26,7 tūkst. kvadratinių kilometrų.

Vyriausybė priėmė nutarimą reorganizuoti Lietuvos geologijos muziejų ir prijungti jį prie Lietuvos geologijos tarnybos. Lietuvos geologijos muziejuje saugomas nuo 1953 m. išgręžtų iki daugiau nei 2 km gylio 1 136 gręžinių kernas – koloniniu gręžiniu išgręžti uolienos stulpeliai, iš kurių nustatomos uolienos savybės. Bendras saugomo gręžinių kerno ilgis sudaro 150 km.

Raudonosios planetos veidą vagojantys kanjonų pavidalo randai Marse daugeliui yra akivaizdus požymis, kad kaimyninėje planetoje kadaise tyvuliavo vanduo. Tačiau juos suformavo visai ne vanduo, netikėtą žinią skelbia šveicarų mokslininkai. Anot Šveicarijos federalinių tyrimų instituto tyrėjų, Marso kanjonus planetos paviršiuje išrausė visiškai kitoks skystis – lava.

Vis aktyviau diskutuojama apie prasidėjusį naują geologinį periodą. Jo pradžia – industrinė revoliucija (XVIII a.) arba XX a. 50-ieji metai. Pagrindinė priežastis skirti naują geologinį periodą yra tai, kad žmonių veikla jau tapo svarbiausia Žemę keičiančia jėga, praneša Lietuvos geologijos tarnyba. Aktyvi žmogaus veikla Deja, ši jėga daugeliu atvejų yra negailestinga kaip ir bet kuri kita gamtinė stichija, sakoma Geologijos tarnybos pranešime.

JAV geologai patikslino Didžiojo kanjono Arizonos valstijoje amžių. Mokslininkų straipsnį paskelbė žurnalas „Nature Geosciences“.  Tyrimo autoriai mano, kad šis stulbinamo grožio ir dydžio tarpeklis yra suformuotas Kolorado upės ir jos intakų prieš maždaug 5–6 milijonus metų. Anksčiau buvo manoma, kad šis kanjonas atsirado prieš maždaug 70 mln. metų. Tokią išvadą naujojo tyrimo autoriai priėjo atlikę izotopinius skirtingose tarpeklio vietose paimtų apatitų mėginių tyrimus.

Per pirmuosius 550 milijonų Žemės egzistavimo metų joje buvo tik maždaug 420 rūšių mineralų, nustatė amerikiečių mokslininkai. Jų tyrimo rezultatus paskelbė mokslinis žurnalas „American Journal of Sciences“. Dabar mūsų planetoje esama apie 4 800 skirtingų rūšių mineralų. Mokslininkai mano, kad pirmieji mūsų planetoje mineralai atsirado dėl magminės veiklos bei įvairių medžiagų sąveikos su vandeniu.

Ištyrę iš Marso atskriejusio ir 2008 m. Maroke nukritusio meteorito mineralinę ir izotopinę sudėtį, mokslininkai priėjo išvadą, kad Marsas, ko gero, yra neišsivysčiusi planetos užuomazga. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Nature“. Pasirodo, kad Marsas galėtų būti normaliai išsivysčiusia planeta, jis stokoja masės – dėl jos stygiaus planeta neturi tankesnės atmosferos, dėl tos pačios priežasties Marse neprasideda ir geologinių procesų apytaka rutulio gelmėse – branduolyje ir mantijoje.

Ukrainos ir JAV mokslininkai išanalizavo mineralinę ir cheminę Tunguskoje dar sovietų laikais rastų uolienos fragmentų analizę ir priėjo išvadą, kad tai yra ne kometos, o anglingųjų chondritų klasės meteorito nuolaužos, praneša „Nature News“. Tunguskos katastrofa įvyko daugiau kaip prieš 100 metų Evenkijos teritorijoje, Sibire. Į katastrofos vietą 1927 m. atkeliavusi ekspedicija rado išverstus taigos medžius teritorijoje, prilygstančioje dabartinei Maskvai.

Mokslininkai Kanados gelmėse atrado požeminę oazė, kurioje tyvuliuoja jau 2,6 mlrd. metų nuo likusio pasaulio atskirtas vandens telkinys, skelbia „Discovery.com“. Iki šiol seniausios mokslui žinomos požeminės oazės datuojamos tik viena kita dešimtimi mln. metų. Taigi, Kanados egzempliorius senesnis daugiau nei tūkstantį kartų.

Kovo viduryje pranešta, kad pirmą kartą pavyko išgauti gamtines dujas iš giliuose vandenyse esančių metano hidratų atsargų. Šiek tiek anksčiau per bandymus tai jau buvo pavykę padaryti iš telkinių sausumoje. Kodėl tai svarbu? Susidaro palankios prielaidos kardinaliems pasaulio energetikos žemėlapio pokyčiams, nes metano hidratai – didžiausias neišnaudotas energetinis išteklius Žemėje.

Brazilų geologai už maždaug 1500 kilometrų į pietryčius nuo Rio de Žaneiro valstijos pakrantės Atlanto vandenyno dugne aptiko senovinio žemyno pėdsakus.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto kova su skalūnų dujų žvalgyba mokslininkus ir stebina, ir piktina. Jie kreipėsi į šalies vadovus ir įspėjo nekreipti dėmesio į apsišaukėlius ekspertus, informuoja "Lietuvos rytas". Lietuvos geologus užrūstino kai kurių Seimo narių sprendimas siūlyti stabdyti skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje.

Tektoninių plokščių, esančių tarp Indijos ir Azijos, susidūrimas, sukūręs Himalajus, galėjo įvykti 10 mln. metų vėliau nei manyta, teigia geologai. Indijos plokštė, sparčiai judanti šiaurės link, susidūrė su Eurazijos plokšte ir sukūrė „susiraukšlėjusią zoną“, kurią dabar vadiname Himalajų kalnais, tačiau uolienų iš dviejų regionų kalnuose analizė leidžia manyti, kad iš tiesų buvo du susidūrimai, aiškina mokslininkai.

 Prieš 80 metų, 1933 metų vasario 2 dieną, iš dangaus virš Žemaitkiemio Ukmergės rajone pabiro ugninis meteoritų lietus. Daugeliui to meto žmonių pasirodė, kaip rašė spauda, kad atėjo pasaulio pabaiga. Tuomet mokslininkams pavyko surinkti daugiau kaip 40 kilogramų meteoritų, kurių didžiausi svėrė kelis kilogramus. Vilniaus universiteto profesorius, geologas Gediminas Motuza teigia, jog nuo to laiko Lietuvoje daugiau meteoritų nukritimo atvejų nebuvo užfiksuota.

Dar 2004 metais Lietuvos mokslininkai ėmė kalbėti apie Šilutės bei Tauragės rajonų žemės gelmėse neva egzistuojančius skalūninių dujų telkinius. Apie tai praėjusiais metais prabilo ir šioje srityje pažengusios JAV Energetikos išteklių informacijos agentūra. Suskubta pasidžiaugti tokiu atradimu bei artėjančia revoliucija, garantuosiančia energetinę nepriklausomybę bei saugumą.

Mokslininkai, tyrinėjantys geologinio sluoksnio sprūdį po Ispanijos Lorkos miestu, teigia, kad žemės drebėjimas, šį miestą supurtęs 2011 metais, galėjo įvykti dėl požeminio vandens naudojimo, praneša BBC. Mokslininkai ištyrė detalias palydovines nuotraukas ir nustatė, kurios žemės paviršiaus dalys pajudėjo. Žurnale "Nature Geoscience" mokslininkai skelbia, kad žemės pasislinkimas sutampa su vietovėmis, kur daugelį metų iš žemės gelmių buvo siurbiamas vanduo.

Turint pakankamai lėšų ir užsispyrimo, jau po dešimtmečio mokslininkams, vykdantiems milžiniškus gręžimus vandenyne, gali pavykti pasiekti Žemės mantiją ir paimti mėginių, kuriuose gali slypėti užuominų apie planetos kilmę. Siekis pasiekti Žemės centrą būtų vienas įspūdingiausių mokslo sumanymų, rašo CNN. Norint pragręžti sąlyginai ploną Žemės plutą ir pasiekti gilesnius sluoksnius, reikia prasiskverbti pro mažiausiai 6 kilometrus jūros dugno.

Merkurijaus paviršius neprimena jokios kitos Saulės sistemos planetos ir labiau panašėja į retos rūšies meteoritą, teigia tyrėjai. Šis atradimas, besiremiantis NASA zondo „Messenger“ surinktų duomenų analize, leidžia geriau suprasti paslaptingos, arčiausiai Saulės esančios planetos susidarymą ir istoriją, priduria mokslininkai. Mažiausia Saulės sistemos planeta Merkurijus yra viena prasčiausiai pažįstamų mokslininkams.

Geologijos specialistai Rusijoje mano, kad superkietų deimantų telkinys Sibire gali sukelti tikrą revoliuciją pasaulinėje deimantų rinkoje. Rusijos Mokslų akademijos Geologijos ir mineralogijos instituto Sibiro skyriaus Novosibirske mokslininkai pranešė apie iki šiol paslaptyje laikytą itin kietų deimantų telkinį. Jame esantys deimantai yra du kartus kietesni už įprastinius, o telkinio kilmė leidžia daryti prielaidą apie nežemišką šių deimantų prigimtį, skelbia „Newsru.

Užgesęs Naujosios Zelandijos ugnikalnis netikėtai išsiveržė po daugiau nei šimtmečio, išmesdamas pelenų kamuolius, kurie, kaip pareigūnai teigė antradienį, nutraukė skrydžius ir užblokavo magistrales.

Ar Šiaurės ašigalis priklauso Grenlandijai, o platesne prasme – Danijai, su kuria ši politiškai susijusi? Į šį klausimą mėgins atsakyti į Arktį vykstantys danų geologai. Jie tikisi, kad nuo dabar iki rugsėjo vidurio jų surinkti seisminiai duomenys pagrįs Danijos ir Grenlandijos pretenzijas į 150 tūkst. kvadratinių kilometrų teritoriją, besidriekiančią į šiaurę nuo Grenlandijos ir apimančią naftos ir dujų išteklių gausa pasižyminti Arkties jūros dugną.

Mūsų planeta kupina grožio, kurį tiesiog sunku apsakyti. Kiekviena šalis išsiskiria tik tam regionui būdingais bruožais, kurie dažnai užima lankytojų kvapą. Toliau mes pateikiame nuostabiausius pasaulio geologinius stebuklus. Antilopės kanjonas, Arizona, JAV Salar de Uyuni yra Bolivijos Anduose ir yra didžiausia pasaulyje druskos lyguma. Mokslininkai nustatė, jog šiame išdžiūvusiame ežere yra saugoma 50–70 % pasaulio ličio atsargų. Vis dėlto, vieta garsėja ne dėl šios priežasties.

Lytinio dauginimosi atsiradimas buvo vienas svarbiausių įvykių gyvybės istorijoje. Ir jis nebūtų įmanomas be granito. Vulkaninės kilmės uolienos dideliais kiekiais pradėjo formuotis maždaug prieš 2 mlrd. metų iškeldamos į paviršių metalus, aprūpinančius sudėtinę gyvybę. Formuodama baltymus gyvybė yra priklausoma nuo sunkiųjų metalų. Cinkas, molibdenas ir varis yra ypatingai svarbūs eukariotams – grupei, apimančiai gyvūnus, augalus ir grybus, kurie visi geba daugintis lytiškai.

Žemėje yra daugybė stulbinamo grožio vietovių, ir ne paskutinę vietą tokiame sąraše užimtų sausumoje ar jūrų dugne žiojinčios natūralios kilmės įdubos. Didelę dalį TOP10 Žemės skylių sąraše užima milžiniško dydžio karstinės įgriuvos, pavirtusios ežerais ar ežerėliais.

Masačusetso technologijų instituto seismologai kartu su savo kolegomis iš Azerbaidžano ištyrė Rytų Kaukazo žemės plutos dinamiką. Anot mokslininkų, Baku rajone pastaruoju metu susikaupė didelė seisminė įtampa. Seismologų tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Journal of Natural Hazards“, straipsnio turinys atpasakojamas instituto svetainėje. Tyrimas buvo atliekamas, naudojant specialias seismines stotis, išdėstytas ant Kuros platformos Azerbaidžano teritorijoje.

Po ilgų diskusijų mokslininkai tvirtina pagaliau nustatę tikslią Jėzaus nukryžiavimo datą – tai buvo 33 metų balandžio 3-ioji, penktadienis. Šią datą patvirtina ir turimi tekstiniai, geologiniai ir astronominiai duomenys. Vis dėlto mokslininkai pripažįsta, kad Biblijoje aprašyti gamtiniai reiškiniai galėjo būti alegorijos, rašo discovery.com.

86 mln. metų be maisto. O deguonies – tiek mažai, jog vos pakanka palaikyti medžiagų apykaitai. Ar gali koks nors organizmas, kad ir vienaląstis, tokiose sąlygose būti laikomas gyvu? Gali, bet ne daugiau, byloja naujo tyrimo duomenys. Vandenyno dugno gelmėse buvo aptikta mikrobų kolonija, gyvuojanti dar nuo Juros periodo vidurio. Toks mikroorganizmų atkaklumas atkreipia dėmesį į keletą įdomių momentų, kurie būtų aktualūs nežemiškos gyvybės paieškose.

Mokslininkai teigia, kad labai sausu laikytame Afrikos žemyne iš tikrųjų yra didžiulis kiekis gruntinio vandens, praneša BBC. Pasak jų, bendras požeminio vandens kiekis Afrikoje yra 100 kartų didesnis nei antžeminio. Mokslininkai tai išsiaiškino pirmą kartą sudarę detalų visą žemyną apimantį požeminių vandens telkinių žemėlapį. Didžiosios Britanijos mokslininkai pasinaudojo jau esamais hidrogeologiniais žemėlapiais ir 283 vandeningo požeminio sluoksnio tyrimų rezultatais.

Kaip teigia „Bloomberg“, žemės drebėjimų laviną centrinėje Jungtinių Valstijų dalyje „beveik neabejotinai“ sukėlė žmogus, ir tai gali būti frakcionavimo, naudojamo išgaunant iš naftingųjų skalūnų klodų dujas ir naftą, paseka.

Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantis olandų astronautas skriejant virš Sacharos dykumos nufotografavo garsiąją „Sacharos akį“, nežinomos kilmės geologinį objektą. Europos kosmoso agentūros astronauto Andre Kuiperso padarytoje nuotraukoje matyti milžiniškas vario spalvos geologinis darinys, esantis Vakarų Afrikoje, Sacharos dykumoje, praneša „Space.

Per pastaruosius penkerius metus aukso kaina padvigubėjo, tad nenuostabu, kad daugybė investuotojų domisi šiuo metalu, rašo CNBC. Londono aukso biržoje kasdien atliekama gausybė sandorių, kurių bendra vertė siekia maždaug 75 mlrd. JAV dolerių. Nesumeluosime pasakę, kad aukso paklausa yra didžiulė, vis dėlto šis metalas ganėtinai retas. Anot kai kurių specialistų skaičiavimų, per visą žmonijos istoriją buvo iškasta tiek aukso, kad juo būtų galima užpildyti du olimpinius plaukimo baseinus.

Klimato šiltėjimą sukeliančios dujos negali paaiškinti, kodėl prieš milijardus metų, kai Saulė buvo vėsesnė, Žemė neužšalo. Archėjaus eone prieš 2,5–4 mlrd. metų, dar prieš planetoje atsirandant sudėtingesnėms gyvybės formoms, Saulės ryškumas siekė tik 70 proc. dabartinio. Tai reiškia, kad Žemę pasiekė mažiau šilumos, taigi ji turėjo užšalti, rašo LiveScience.com. Tačiau senovinės uolienos iš Isua, netoli pietvakarinės Grenlandijos pakrantės, rodo, kad prieš maždaug 3,8 mlrd.

Nepalas, ketinantis išspręsti ilgai trunkantį ginčą dėl Everesto viršukalnės aukščio, prašo tarptautinės bendruomenės pagalbos. Kinija jau seniai ginčija, kaip reikėtų matuoti viršukalnės aukštį, o 2010 metais šalys iš esmės sutarė dėl Nepalo pateikto aukščio – 8 848 metrų. Tačiau ginčo iki galo taip ir nepavyko išspręsti, o dar daugiau sumaišties prideda kintanti regiono geologija, praneša BBC.

Pasak Jeilio universiteto mokslininkų, po 50–200 milijonų metų Amerikos ir Eurazijos žemynai susijungs Šiaurės ašigalyje, skelbia BBC. Žemės sausumos masyvai nuolat juda, nes Žemės tektoninės plokštės slenka planetos paviršiumi. Geologai mano, kad dėl to periodiškai susidaro superkontinentai. Manoma, kad pastarąjį kartą žemynai buvo susijungę prieš 300 milijonų metų ir sudarė superkontinentą Pangėją. Naujas superkontinentas, kurį prognozuoja Jeilio mokslininkai, pavadintas Amazija.

Rusijos tyrėjai pirmadienį pranešė sėkmingai pragręžę 4 kilometrų storio ledą ir pasiekę poledyninio Antarktidos ežero paviršių. Vostoko ežeras yra didžiausias poledyninis ežeras Antarktidoje. Mokslininkai nori tyrinėti jo ekosistemą, kuri šimtus tūkstančių metų buvo izoliuota po ledu. Jie tikisi ten surasti iki šiol nežinomas mikrobiologinės gyvybės formas.

Kristalo, kuris, kaip manyta anksčiau, gamtoje egzistuoti negalėtų, pavyzdžiai galėjo atkeliauti iš kosmoso, rodo tyrimas. Kvazikristalai pasižymi neįprasta struktūra. Tai kažkas panašaus į tarpinį variantą tarp kristalo ir stiklo, praneša BBC. Kurį laiką manyta, kad kvazikristalus galima sukurti tik laboratorijoje. Tačiau prieš dvejus metus geologai aptiko jų uolienose Rusijos Koriakų kalnuose.

Manoma, jog kai kurios mūsų galaktikos žvaigždės šildo planetas, kurių mantijose glūdi stori deimantiniai sluoksniai. Kad ir kokia išteklių gausa viliotų deimantinės planetos, naujausi eksperimentai byloja, jog tokie pasauliai, nors ir nestokojantys anglies, turėtų būti juodi, šalti ir negyvi – juose gyvybę Žemėje lemiančių mechanizmų tiesiog nėra. Galbūt skambės kiek netikėtai, tačiau tiesa yra tokia: Saulės sistema nėra turtinga anglies.