Mokslininkai, tyrinėjantys geologinio sluoksnio sprūdį po Ispanijos Lorkos miestu, teigia, kad žemės drebėjimas, šį miestą supurtęs 2011 metais, galėjo įvykti dėl požeminio vandens naudojimo, praneša BBC.
Mokslininkai ištyrė detalias palydovines nuotraukas ir nustatė, kurios žemės paviršiaus dalys pajudėjo. Žurnale "Nature Geoscience" mokslininkai skelbia, kad žemės pasislinkimas sutampa su vietovėmis, kur daugelį metų iš žemės gelmių buvo siurbiamas vanduo. Šis tyrimas parodo, kaip žmogaus veikla gali turėti didžiulius seisminius padarinius.
Mokslininkai nustatė, kad žemės drebėjimas įvyko pasislinkus palyginti nedideliame gylyje esančiam geologinio sluoksnio sprūdžiui, kuris yra visai šalia miesto pietuose esančio didelio požeminio vandens telkinio. Ieškodami geologinio sluoksnio pasislinkimo priežasčių, mokslininkai nustatė, kad vandens lygis šalia esančiame telkinyje per 50 metų nukrito 250 metrų. Skaičiavimai rodo, kad dėl to sprūdžio vietoje padidėjo spaudimas ir galiausiai, geologiniam sluoksniui pasislinkus, įvyko žemės drebėjimas. Drebėjimo epicentras buvo vos trijų kilometrų gylyje. Tai paaiškina, kodėl palyginti nestiprus 5,1 balo žemės drebėjimas pridarė tiek žalos.
Kita vertus, Lorkos miestas yra seismiškai aktyvioje vietoje, ir žemės drebėjimas galiausiai būtų vis tiek įvykęs. Žmonių veikla procesą tik pagreitino. Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo rezultatus galima taikyti tik šiam regionui, bet į juos atsižvelgiant būtų galima praplėsti tyrimus vietovėse, kur netoli tektoninių plokščių susidūrimo vietų yra užtvankų, požeminio vandens ir tirpstančių ledynų.
