Nepalas, ketinantis išspręsti ilgai trunkantį ginčą dėl Everesto viršukalnės aukščio, prašo tarptautinės bendruomenės pagalbos.
Kinija jau seniai ginčija, kaip reikėtų matuoti viršukalnės aukštį, o 2010 metais šalys iš esmės sutarė dėl Nepalo pateikto aukščio – 8 848 metrų.
Tačiau ginčo iki galo taip ir nepavyko išspręsti, o dar daugiau sumaišties prideda kintanti regiono geologija, praneša BBC.
Dabar Nepalas prašo tarptautinės pagalbos ir paramos atliekant naujus, oficialius Everesto matavimus. Pasitelkęs finansavimą, kompetenciją ir įrangą iš šalies, jis per keletą artimiausių metų tikisi šį klausimą išspręsti.
„Kadangi mums trūksta pajėgumų šį darbą atlikti patiems, ruošiame projekto planą, kurį netrukus išsiųsime rėmėjams“, – teigė Nepalo tyrimų departamento generalinis direktorius Krishna Raj.
Anot jo, trijų metų projektas galiausiai pajudėjo, tačiau daug dar liko padaryti.
„Finansavimas ir technologijos yra pagrindinės kliūtys. Mes, pavyzdžiui, neturime įrangos, kuri veiktų esant minus 45 laipsnių Celsijaus temperatūrai. Tam, kad gautume pilną vaizdą, mums iš esmės reikia traukos instrumentų, niveliavimo taškų ir visuotinės padėties nustatymo sistemos (GPS)“, - aiškino jis.
„Tam, kad šios technologijos veiktų, pirmiausia reikia, kad būtų infrastruktūra, pavyzdžiui, bazinė Everesto stovykla. Tuomet reikia šerpų, kurie lydėtų žmones, žinančius, kaip su šia technika elgtis. Galiausiai duomenys turės būti apdoroti taip, kad jie būtų priimtini tarptautinei mokslinei bendruomenei“, – sakė K. Raj.
Poreikis atlikti naujus matavimus atsirado dėl besitęsiančio ginčo su Kinija.
Kinija tvirtina, kad aukščiausias pasaulio kalnas yra beveik 4 metrais žemesnis nei rodo Nepalo turimi oficialūs skaičiai. Ji teigia, kad reikia matuoti tik uolinę kalno dalį.
Nepalas tvirtina, kad reikia įskaičiuoti ir sniego dangą, kaip ir matuojant kitas pasaulio viršukalnes.
Šis nesutarimas iškilo ankstesniuose abiejų šalių susitikimuose dėl Himalajų sienų, o neseniai planuotos derybos šiuo klausimu buvo atšauktos.
Nepalo pareigūnai teigia ir toliau besilaikysiantys savo. Tačiau, anot jų, naujus matavimus reikia atlikti, kad „šis klausimas būtų išspręstas kartą ir visiems laikams“.
Geologų teigimu, Himalajų viršukalnės yra jaunos ir vis dar auga – Indijos subkontinentui slystant po Europos plokšte, kalnai stiebiasi aukštyn.
Anot pareigūnų, Danijos universitetas ir Italijos nevyriausybinės organizacijos nori padėti Tyrimų departamentui atlikti matavimus. Tačiau jie pridūrė, kad šių užsienio organizacijų lėšos ir galimybės ribotos, taigi reikia didesnės tarptautinės bendruomenės paramos.
Anot jų, dar nenuspręsta, kiek lėšų reikės surinkti, o kai kurie kritikai jau teigia, kad projektas gali tapti per daug priklausomas nuo rėmėjų.
„Everesto matavimo projektas vystomas taip, kad Nepalo pareigūnų ir ekspertų nuomonė reikš mažiausiai. Iš esmės užsieniečiai atliks darbą už mus, nors mes turime technologijų, programinės įrangos ir žinių, leidžiančių daug padaryti patiems“, – teigė pasienio ekspertas ir buvęs Tyrimų departamento vadovas Buddhi Narayanas.
Dėl Everesto aukščio nesutariama nuo pat to laiko, kai jis pirmą kartą išmatuotas 1856 metais. Visuotinai pripažįstamas kalno aukštis – 8 848 metrai. Tokį jo aukštį 1955 metais nustatė Indija.
1999 metais amerikiečių komanda, naudodama GPS, nustatė, kad kalno aukštis siekia 8 850 metrų. Būtent šį skaičių naudoja JAV Nacionalinės geografijos draugija. Tačiau Nepalas su tuo nesutinka ir toliau naudoja savo oficialų skaičių.
