Po ilgų diskusijų mokslininkai tvirtina pagaliau nustatę tikslią Jėzaus nukryžiavimo datą – tai buvo 33 metų balandžio 3-ioji, penktadienis.
Šią datą patvirtina ir turimi tekstiniai, geologiniai ir astronominiai duomenys. Vis dėlto mokslininkai pripažįsta, kad Biblijoje aprašyti gamtiniai reiškiniai galėjo būti alegorijos, rašo discovery.com.
Paskutinis tyrimas, aprašytas „International Geology Review“ žurnale, koncentravosi ties žemės drebėjimo reiškiniais Negyvojoje jūroje, esančioje maždaug per 21 km nuo Jeruzalės.
27 Evangelijos pagal Matą skyriuje minima, kad Kristaus nukryžiavimo momentas sutapo su žemės drebėjimu:
„Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią. Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti“.
Jeffersonas Williamsas iš „Supersonic Geophysical“ su kolegomis Markusu Schwabu ir Achimu Braueriu iš Vokietijos Žemės mokslų tyrimų centro ištyrė tris žemės mėginius iš Juodosios jūros paplūdimio.
Mėginiuose aptikti nuosėdų sluoksniai atskleidė, kad žemę paveikė bent du didžiuliai žemės drebėjimai: garsus ir stiprus 31 metais prieš Kristų buvęs žemės drebėjimas ir pirmoje I (tarp 26 m.–36 m. po Kristaus) amžiaus pusėje vykęs seisminis įvykis.
Kaip teigia Jeffersonas Williamsas, šiuo laikotarpiu Judėjos prokuratoriumi buvo Pontijus Pilotas.
„Nukryžiavimo data – Didysis penktadienis – rodosi išties labai tiksli, tačiau vienintelis ne visiškai aiškus klausimas – tikslūs nukryžiavimo metai“, – kalbėjo tyrėjas.
Norėdamas atsakyti ir į šį klausimą, Jeffersonas Williamsas rėmėsi Colino Humphreyso ir Graeme'o Waddingtono moksliniu darbu. Iš jo J. Willliamsas išskyrė tokias svarbiausias ir reikšmingiausias įžvalgas:
• Visų keturių apaštalų Evangelijose bei Tacito analuose nurodoma, kad tuo metu, kai buvo įvykdytas nukryžiavimas, Judėjos prokuratoriumi buvo Pontijus Pilotas. Jis šias pareigas užėmė 26–36 mūsų eros metais;
•Visose Evangelijose rašoma, kad nukryžiavimas įvyko penktadienį;
•Visi keturi apaštalai Evangelijose rašo, kad Jėzus mirė likus kelioms valandoms iki žydų šabo (nakties iš penktadienio į šeštadienį);
•Mato, Marko ir Luko Evangelijos atskleidžia, kad Jėzus mirė žydų kalendoriaus Nissan mėnesio 14 dienos vakarą – prieš pat žydų Velykas.
•Jono Evangelija skelbia, kad Jėzus pagal žydų kalendorių mirė Nissan mėnesio 15 dienos vakarą.
Kai atsižvelgiama į žydų kalendorių ir astronominius skaičiavimus, išaiškėja didžiausia tikimybė, kad Jėzus mirė 33 metų balandžio 3 dieną, penktadienį, tvirtina mokslininkai.
J. Williamsas tyrinėja ir kitą Biblijoje aprašytą gamtos reiškinį – dienos metu apgaubusią tamsą.
Trijose iš keturių Evangelijų aprašoma, kad po Jėzaus nukryžiavimo tamsa žemę buvo apgaubusi nuo vidurdienio iki 3 valandos popiet. Mokslininkas mano, kad tamsą galėjo sukelti dulkių audra.
