Skalūnų dujų burbulas visuomenę ir žiniasklaidą privertė vėl atsigręžti į primirštą per sunkmetį šalies ūkio sritį – geologiją. Jai sunkmetis nesibaigia.
Lietuva nėra turtinga naudingųjų iškasenų, tačiau, pasak Juozo Mockevičiaus, Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus, nors kiek paskatinta finansiškai ir teisiškai, galėtų deramai prisidėti prie ekonomikos atsigavimo. Pasak jo, Lietuvoje aptikta ir ištirta 18 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių naudojama pusė. Dėl aplinkosauginių, teisinių arba ekonominių (kai eksploatuoti telkinių neapsimoka dėl mažo kiekio) ir panašių kliūčių nėra liečiami geležies rūdos, gintaro, gipso, akmens druskos klodai.
J. Mockevičius pavydžiai žvelgia į Skandinavijos šalis, kur krizė tapo postūmiu kalnakasybai stiprinti.
„Gegužės viduryje būdamas Šiaurės ir Baltijos valstybių geologijos tarnybų vadovų pasitarime, – pasakoja LGT vadovas, – įsitikinau, kad dauguma ES šalių ėmė orientuotis į mineralinių išteklių bazės plėtrą, platesnį naudojimą ir žvalgymą. Mūsų buvimo dieną suomiai prie Leningrado srities atidarė savo aukso kasyklą.“
Anot jo, per pastaruosius keletą metų Suomija tapo Europos kalnakasybos lydere: dosniai finansuoja savo išteklių žvalgybos darbus ir kviečiasi stipriausius pasaulio kalnakasybos atstovus iš Kanados ir Australijos, tarptautinėse parodose dalyvauja aukščiausiu lygiu lydimi prezidentės. Prieš 3–4 metus, kai pradėjo augti metalo paklausa Kinijoje ir Indijoje, prasidėjo pasaulinis kalnakasybos bumas. Metalų nepakeitė plastmasės ir polimerai, kaip buvo tikimasi, todėl dabar džiaugiasi tie, kurie suskubo atsigręžti į kalnakasybą. Suomiai Europoje jau diktuoja kalnakasybos madas.
Išgauti ar taupyti?
„Akmens amžius baigėsi seniai, bet ne dėl to, kad baigėsi akmenys. Todėl ir naftą reikia išgauti tada, kai ji brangiausia. Paskui jos gal ir nereikės“, – išmintingus arabų šeicho žodžius prisimena J. Mockevičius.
Pasak jo, Lietuvoje pasigirsta pasiūlymų savo gamtos išteklius, ypač naftą, išsaugoti ateities kartoms.
„Jeigu turėtume milijardus barelių, gal būtų galima pasvarstyti ir apie dalies „išsaugojimą“ ateičiai, tačiau dabar pasaulyje per dieną išgaunama apie 80 mln. barelių, o mes ir per metus nė dešimtadalio to neišgauname, – sako LGT vadovas. – Pasaulio ir savo ateities dideliais turtais nenustebinsime.“
O pataupyti – nori to ar ne – vis tiek tenka. Pavyzdžiui, Lietuvoje iš naftos telkinio dabartinėmis techninėmis priemonėmis įmanoma išgauti vos apie 30 proc. naftos, o rekordinę dalį išgauna norvegai Šiaurės jūroje – apie 60 procentų. Yra būdų rezultatams pagerinti (pūsti karštą orą, kad nafta suskystėtų, arba naudoti chemikalus), bet jie ne visada ekonomiškai pasiteisina arba gali užteršti gruntinius vandenis.
Kai kiti badauja
„Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, kiekvieną minutę pasaulyje badauja 50 milijonų žmonių vien dėl to, kad trūksta gėlo vandens“, – sako J. Mockevičius. Lietuvai tai dar negresia. Maža to, anot LGT vadovo, ekonomikos krizės apogėjuje 2009-aisiais šalyje buvo pastebėtas kitas keistas reiškinys – gyventojai kai kuriais mėnesiais sunaudodavo vidutiniškai po 50 litrų vandens. ES mastu tai atitiko žemutinį higienos normų lygį. Tai reiškia, kad gyventojai neturi nei tualetų, ne prausiasi. Vadinasi, taupė higienos sąskaita.
Vandens vartojimas pamažu atsigauna, bet artėja kita bėda. ES yra priėmusi direktyvą dėl požeminio vandens būklės blogėjimo, ir narės privalės iki 2015 metų tuos išteklius įvertinti bei pasiekti, kad vandens kokybė ne prastėtų, o gerėtų.
„Mūsų problema – kad iki 2015 metų turime įvertinti savo gėlo vandens išteklius, vandens kokybę, pateikti prognozių, – perspėja J. Mockevičius. – Tai didžiulis darbas, bet jam neskiriama valstybės lėšų. Terminas grėsmingai artėja. Jei nespėsime Europos Komisijai pateikti ataskaitos, gal ir bus duota pora mėnesių „pasitaisyti“, o paskui valstybei kapsės tūkstantinės baudos kas valandą.“
Jei valstybės, tai ir mano
Viena aktualiausių problemų, trukdančių naudotis Lietuvos gamtos ištekliais, – žemės sklypų, kuriuose yra telkinys, nuosavybė. Naujoji Žemės įstatymo redakcija šią problemą paliko savieigai: jeigu reikia sklypą paimti valstybės reikmėms, atsirado galimybių procesą paskubinti, savininkui bus sumokėta pagal gretimų sklypų rinkos kainą, bet naudingųjų iškasenų gavybai nieko panašaus nenumatyta, nes telkinius eksploatuoja privačios, o ne valstybinės įmonės. Lietuvoje tik išteklius naudojančios kelininkų bendrovės dar priklauso valstybei.
„Tai mums amžina problema. Savininkai už sklypus užsiprašo penkeriopai ar daugiau didesnę nei rinkos kainą. Iš pradžių dar veikė nuostata, kad sklypai, kuriuose yra naudingųjų iškasenų, gali būti tik grąžinami, bet jos šiandien nepaisoma. O sklypų savininkai, ypač naujieji, įsivaizduoja, kad jeigu sklypas priklauso jiems, tai ir tai, kas po žeme, yra vos ne jų nuosavybė“, – piktinasi Antanas Bartulis, AB „Dolomitas“ generalinis direktorius.
Iš tikrųjų pagal LR Konstituciją žemės gelmių turtai priklauso valstybei, o teisę jais naudotis valstybė skiria privačioms įmonėms, ir tokia praktika galioja daugelyje šalių.
„Pasaulyje žinau dvi išimtis, kai žemės turtai priklauso ne valstybei, o sklypų savininkams, – sako J. Mockevičius. – Tai JAV ir jos pavyzdžiu pasekusi Latvija.“ Dėl to vis dažniau nepasitenkinimą reiškia šalies kalnakasiai.
„Savininkas, kurio sklype yra gręžinys, geria vandenį ir jam užtenka, o kad miesteliui ar gyvenvietei neužtenka – jam neįdomu“, – sako LGT vadovas.
Pasak A. Bartulio, nuvylė ir Respublikos prezidentė: ji vetavo Miškų įstatymą, tačiau nurodė, kad negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos, esančios miško teritorijoje.
„Tokia pozicija mums atrodo keistoka, nes juk išnaudoję telkinį mes sklypus rekultivuojame ir užsodiname mišku, nors jo ten anksčiau nėra buvę“, – aiškina „Dolomito“ vadovas.
Anhidrito byla
Druskininkų UAB „Margasmiltė” jau antri metai negali pradėti 50 mln. eurų vertinamo anhidrito telkinio Pagiriuose (Kauno r.) eksploatavimo projekto, nors leidimą iš LGT yra gavusi prieš trejetą metų. Kliūtis – bendruomenę įregistravusių gyventojų protestas. Bendruomenės nuomone, įrengus šachtą bus teršiamas oras, keliamas triukšmas. Ne tik „Margasmiltės“ vadovai, bet ir LGT užtikrina, kad anhidrito gavyba bus vykdoma šachtose naudojant moderniausią technologiją, drėkinant, o 65 decibelų garsas paviršiuje prilygtų skalbimo mašinos dūzgesiui, todėl niekaip negalėtų drumsti šalia Prienų–Kauno magistralės bei „Via Baltica“ geležinkelio įsikūrusių gyventojų ramybės.
Tomo Bodrijė, projekto vadovo, teigimu, „Margasmiltė” su bendruomene bylinėjasi ilgiau nei metus, laimi bylą po bylos, paskutinę bylą – apeliaciniame teisme, tačiau bendruomenė vėl kreipėsi į apygardos teismą pakoregavusi kaltinimus ir reikalaudama panaikinti LGR išduotą leidimą. Paskutinis posėdis turėtų įvykti rugsėjį. Palankaus sprendimo atveju projektą tikimasi pradėti 2012 metais.
Anhidritas – universali žaliava, naudojama statybos pramonėje kaip cemento ingredientas, išpjautas luitais – kaip apdailos medžiaga, taip pat chemijos pramonėje. Lenkijoje jau seniai anhidritas kasamas, juo prekiaujama ir niekas dėl to neįžvelgia problemų. Šios žaliavos paklausa stabiliai auga.
Dabartinė Vyriausybė savo programoje numatė peržiūrėti žemės gelmių naudojimo tvarką siekiant daugiau naudos valstybei ir racionaliai naudoti išteklius. Vyksta debatai komitetuose dėl Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projekto. Jis numato visuotinį visų rūšių naudingųjų iškasenų naudojimo konkursą. Kol kas tokiu būdu leidimai suteikiami tik angliavandeniliams (naftai, dujoms ir pan.). Įsigaliojus pataisoms, konkursai bus skelbiami visų naudingųjų iškasenų telkiniams žvalgyti ir eksploatuoti.
Naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje 2008 m.
Dolomitas, mln. kub. m 2,359
Durpės, mln. t 0,448
Klintis, mln. t 1,633
Molis, mln. kub. m 0,301
Nafta, mln. t 0,12711
Žvyras ir smėlis, mln. kub. m 12,047
Neeksploatuojamos naudingosios iškasenos 2008 m.
Akmens druska, mln. t 2450
Anhidritas, mln. kub. m 101,5
Geležies rūda, mln. t 441,4
Gėlavandenė klintis, mln. kub. m 0,219
Gintaras, tūkst. t 0,227
Glaukonitinis priesmėlis, mln. kub. m 21,681
Kreidos mergelis, mln. t 41,928
Opoka, mln. t 33,7
Sapropelis, mln. kub. m 94,277
Skalūnų dujos, mlrd. kub. m 110
Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba
