Valstybės kontrolieriai praėjusią savaitę Seimui pateikė išvadą dėl valstybės turto valdymo. Be kita ko, auditoriai atkreipė dėmesį, kad iki šiol nėra reglamentuota žemės gelmių išteklių apskaita. Viena tokių valstybės turto rūšių yra geoterminė energija, vis plačiau pasitelkiama būstams šildyti.
Vakarų Lietuvos lobis
Žemės, arba geoterminė, energija yra viena iš atsinaujinančios energijos rūšių. Vladimiras Trutnevis, mokslinės projektavimo-montavimo firmos „Aras“ vadovas, pasakoja, jog kiekvienas kvadratinis metras Žemės paviršiaus nuolat išspinduliuoja apie 0,06 W šilumos. Tai per mažas kiekis, kad jį pajustų žmogus. Tačiau visa mūsų planeta kasmet praranda per 2,.8x1014 kWh šilumos energijos, kylančios iš jos gelmių. Jeigu ši energija neatsinaujintų, esant tokiam tempui, Žemė iki tarpplanetinės erdvės temperatūros turėtų ataušti per 200 mln. metų. Bet faktas, kad Žemė neatvėsta jau 4,5 mln. metų rodo, jog tokia energija joje išsiskiria skylant radioaktyviems izotopams. Taigi, galima teigti, kad geoterminė energija – tai branduolinės energetikos atmaina.
Geotermijos specialistai nurodo mažiausiai tris jos privalumus, palyginti su kitais atsinaujinančios energijos šaltiniais: ištekliai yra nuolatiniai, nepriklausomi nuo oro sąlygų ir kitų aplinkos veiksnių; eksploatuojant šiuos išteklius, aplinkai kenkiama mažiausiai (tiesa, tik tuo atveju, jei naudojami tinkami gręžinai ir kokybiška įranga); naudoti žemės gelmių šilumą apsimoka ekonomiškai – gerokai daugiau sutaupoma elektros energijos, taigi ji atpiginama.
Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija, plytinti kelių dešimčių tūkstančių kilometrų plote, buvo aptikta geologams žvalgant naftos išteklius. Geologijos ir geografijos instituto profesorius, Geoterminės asociacijos garbės pirmininkas Povilas Suveizdis įsitikinęs, kad 1989 m. atrasta Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija yra unikali. 2 km gylyje esančio vandens temperatūra čia siekia 80-90 laipsnių. Kilometro gylyje jo temperatūra siekia 30-45 laipsnius.
„Niekur kitur Baltijos šalyse nėra tokio geoterminės energijos potencialo. Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijos lygumoje geoterminis vanduo yra šaltesnis 2-3 kartus. Lietuva turi neišsenkančią Dievo dovaną, kurią reikia žymiai plačiau išnaudoti. Deja, iki šiol veikė tik Klaipėdos geoterminė jėgainė, o ir pastaroji yra sudėtingoje padėtyje“, - prieš du metus pasako profesorius.
Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę dalį Jurbarko ir Kelmės, pietinę pusę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, pietinę pusės Telšių rajonų teritorijų. Potencialūs geoterminių išteklių vartotojai - Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.
be to, kuo gilesni uolienų sluoksniai, tuo ne tik aukštesnė juose slūgsančio vandens temperatūra, bet ir didesnė jo mineralizacija. Apie kilometro gylyje vandens temperatūra siekia jau 30–45 laipsnių šilumos, mineralizacija – 40–100 g/l, o dviejų kilometrų gylyje – 80–90 laipsn., 140–200 g/l.
Specialistai mato daugybę šių išteklių panaudojimo sričių: ne tik šilumai ir elektrai išgauti, bet ir pritaikyti gydymui bei poilsiui, žemės ūkyje (daržininkystei, žuvivaisai, grūdams, vaisiams ir daržovėms džiovinti), susisiekimo srityje (sniegui ir ledui nuo kelių tirpinti) ir kt.
Tai ateities energijos klodai. Kol kas panaudojama tik neženkli jų dalis. Iš trijų gręžinių, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikų liudininkų, naudojamas vienas. Šį gręžinį eksploatuoja Klaipėdos geoterminė jėgainė.
Eksperimentinis kūdikis išgyveno
Pirmoji tokia elektrinė Baltijos šalyse, pastatyta 2001 m., daugelį metų sprendė technologines statytojų klaidas. „Bandomoji jėgainė – eksperimentinė, o buvo paleista be priežiūros, be tyrimų, be apyvartinių lėšų“, – ir šiandien stebisi valstybinės įmonės „Geoterma“ vyriausiasis geologas Vytautas Švanys. Apie tai, kokių problemų gręžinį eksploatuojant buvo iškilę ir vis dar iškyla, galima būtų parašyti ne vieną mokslinę disertaciją. Vis dėlto po rekonstrukcijos darbų praėjusią vasarą geoterminė elektrinė pasiekė 25 MW pajėgumą (bendras projektinis – 41 MW) ir dabar ženkliai prisideda prie Klaipėdos miesto šildymo bei karšto vandens tiekimo. Kaip tvirtina šios įmonės vadovas Ričardas Vaitiekūnas, jų sukuriamos šilumos savikaina yra gerokai mažesnė nei gyventojams deklaruoja centralizuotos šilumos tiekėjai.
„Geotermos“ specialistai neabejoja, kad nemažai Žemaitijos ir Vidurio Lietuvos miestų taip pat pradės naudotis Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos teikiamomis galimybėmis. Tačiau pirmiausia reikia priversti žmonėms tarnauti užkonservuotus gręžinius, galima panaudoti netgi išeksploatuotus naftos gręžinius.
Susidomėjimas pamažu auga
Vydmantai, netoli Palangos esanti nedidelė gyvenvietė, sovietmečiu buvo klestintis daržininkystės ūkis. Žemės gelmių energiją ketinta panaudoti gyventojų būstams bei šiltnamiams šildyti. Tačiau laikai pasikeitė, ir ūkis iširo, gyventojams tapo nereikalinga ir centralizuota šiluma. Du gręžiniai (70 laipsn. C temperatūros, 70 kub. m/ val. ir 75 kub. m/val. vandens) liko laukti geresnių laikų.
Panašu, kad tie geresni laikai ateina. Žemės gelmių šiluma jau susidomėjo Palanga. Vyksta konsultacijos su kurorto savivaldybe dėl galimybės tiekti jos gyventojams šilumą, kuri būtų gaminama Vydmantuose. Geoterminio vandens naudojimu labai domisi pajūrio verslininkai. Numatytame statyti vandens parke, poilsio namuose bei viešbučiuose jie norėtų panaudoti gręžinių vandenį, turintį gydomųjų savybių.
Verslininkai deda viltis į rengiamą Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą. Lietuva numato ambicingus tikslus – iki 2020 m. atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą bendrame balanse padidinti iki 23 proc. Įstatymas turėtų paskatinti šalyje sukurti palankią teisinę bei finansinę-investicinę aplinką ir aktyviau naudoti geoterminės energijos išteklius.
Daugelyje šalių, kur plėtojama geoterminė energetika (Vokietijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, JAV, Japonijoje, Australijoje ir kt.), be teisinio reglamentavimo, geoterminės energijos naudotojams taikomos ir subsidijos. Pvz., Vokietijoje už geoterminės sistemos instaliavimą kompensuojama iki 50 proc. investicijų.
Kasmet vis daugiau Lietuvos gyventojų, nelaukdami tam palankesnių laikų, domisi individualiomis šildymo sistemomis, kurios naudoja šiluminę energiją iš grunto ir sekliųjų gręžinių.
Sekliųjų gręžinių plėtra nekontroliuojama
Būtent sekliųjų gręžinių nekontroliuojama plėtra geologams bei geotermijos specialistams kelia nerimą. Šilumos siurblius instaliuojančios bendrovės apie 100 m gylio gręžinius gręžia savo nuožiūra, savo veiksmų su jokiomis institucijomis nederindamos ir niekieno nekontroliuojamos. Neretai tai atlieka netgi tinkamo išsilavinimo tam neturintys žmonės.
„Gręžinys žemės ertmėse palieka tam tikrą vertikalią tuštumą, pereina įvairius horizontus – su vandeniu ir be jo, vandeningus ir nevandeningus. Jei gręžinys bus netinkamai įrengtas, tie sluoksniai vienas nuo kito nebus izoliuoti, tarp tų sluoksnių gali įvykti netinkama sąveika, per tą kiaurymę gali nutekėti ir jį užteršti gruntinis vanduo. Antra, kas nors gali atsitikti su tuo į gręžinį įleistu kolektoriumi. Negaliu garantuoti, kad juose visada naudojamas deklaruojamas žmogaus sveikatai nepavojingas skystis. Apie tai duomenų neturiu, bet pavojus yra, kad, trūkus vamzdeliui, skystis gali ištekėti ir užteršti požeminius vandenis“, – nekontroliuojamų sekliųjų gręžinių keliamas grėsmes aiškina Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius.
Geologijos tarnybos vadovas pripažįsta, kad tai anaiptol ne vien Lietuvos problema. Sekliuosius gręžinius gręžiančių įmonių veiklos reglamentavimo problemą pastaruoju metu svarsto daugelis Europos valstybių.
Irma Dubovičienė
