Geologų sąjunga linkusi manyti, kad nepavydėtina situacija žemės gelmių išteklių naudojimo valstybinio reguliavimo srityje susidarė dėl to, kad derinimus ar sprendimus priimančiose ir juos įgyvendinančiose valstybės valdymo institucijose nėra kvalifikuotų geologijos specialistų.
"Geologų potencialas, sukauptas Lietuvos geologijos tarnyboje, Geologijos ir geografijos institute, VU Gamtos fakultete ir daugelyje privačių geologinių įmonių, yra nepanaudojamas ar ignoruojamas", - rašoma kreipimesi į aukščiausius valstybės pareigūnus - Prezidentę, Seimo Pirmininkę, Premjerą, aplinkos ministrą, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką.
Sąjunga pabrėžia, kad šalies geologų tyrimai, jų išvados, žemės gelmių registro duomenys nepakankamai naudojami priimant svarbius sprendimus dėl ūkio plėtros, sudarant rajonų savivaldybių bendruosius ar saugomų teritorijų planus. Tokia situacija grasina skaudžiomis pasekmėmis - trumparegiški valstybės tarnautojų sprendimai jau dabar sukuria daugybę nepagrįstų problemų plėtojant su naudingosiomis iškasenomis susijusią ūkinę veiklą.
Geologai pabrėžia, kad Aplinkos ministerijos, kai kurių regionų aplinkos apsaugos departamentų bei savivaldybių veiksmai nesuderinami su ES, Seimo bei Vyriausybės patvirtintomis strategijomis ir programomis dėl Lietuvos ūkio raidos, o pastaruoju metu Aplinkos ministerijos vykdoma politika dėl naudingųjų iškasenų tyrimo, jų gavybos planavimo, telkinių parengimo naudojimui procedūrų, gali būti žalinga Lietuvos ūkio plėtrai.
Geologus ypač užpykdė Aplinkos ministerijos abejonės krašto geologų kompetencija ir pareiškimai, kad jie tėra teoretikai, todėl jų parengtus ar vertintus projektus turėtų pervertinti nepriklausomi ekspertai užsieniečiai.
"Abejojame, ar bent vienas užsienio ekspertas gali geriau išmanyti Lietuvos žemės gelmių sandarą, jos naudingąsias iškasenas už Lietuvos geologus, daugelį metų jas tyrusius ir žvalgiusius", - rašoma kreipimesi.
Geologų teigimu, naudingųjų iškasenų išteklių žvalgymas - ne tik geologinės žinios. Tai ir kasybos, technologijos, ekonomikos (ir rinkos), socialinių bei juridinių sąlygų, galimo kasybos poveikio aplinkai įvertinimas. Tik šių veiksnių visuma leidžia geologui nuspręsti - bus telkinys ar ne. "Dėl to labai abejojame, ar užsieniečių geologų vertinimai galėtų būti pagrindas valstybės institucijų sprendimams ir ar tai nebūtų nereikalingas biudžeto lėšų švaistymas", - rašo geologai.
